- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- PK-1131-718/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00098-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja L. V., išnagrinėjusi O. K. ir I. V. vardu surašyto advokato padėjėjo M. K. privataus kaltinimo skundą
Aprašomoji dalis
nustato:
2013-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas O. K. ir I. V. vardu surašyto advokato padėjėjo M. K. skundas, kuriame prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti M. K. ir V. D. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.
Skunde nurodyta, kad M. K. ir V. D. pastoviai ir kryptingai O. K. ir I. V. šmeižia bei įžeidinėja, nuolat rašo pareiškimus ir skundus teisėsaugos pareigūnams, skundai nepasitvirtina ir tyrimai pagal jų rašytus pareiškimus nepradedami. Pareiškimuose nurodoma tikrovės neatitinkanti informacija apie įvairiausius neva jų padarytus nusikaltimus, tai juos žemina ir žeidžia, kad nuolat turi vaikščioti į apklausas policijos įstaigoje ir įrodinėti esantys nekalti, kaimynai ir pažįstami asmenys pradėjo įtarinėti, kad jie yra tikri nusikaltėliai, nes pastoviai turi „reikalų" su policijos pareigūnais. Dėl visų šių aukščiau paminėtų veiksmų jiems padaryta neturtinė žala.
Šalies argumentai
Skunde nurodoma, kad 2013-02-07 V. D. kreipėsi į Klaipėdos miesto AVPK Klaipėdos m. l PK su pareiškimu ir nurodė, kad 2013-02-06 apie 16:00 val. Klaipėdos miesto apylinkės teisme S.Daukanto g. 8, Klaipėda, ją užpuolė I. V. ir O. K., kurie ją tardė, kibo, neleido jai išeiti iš teismo pastato. Tyrėjas M. G. 2013-02-25 priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos I. V. atžvilgiu. 2010-12-10 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ajame PK užregistruotas pil. M. K. pareiškimas apie tai, kad 2010-12-10 apie 09:00 vai. į namus Kretingos g.79-49, Klaipėda, atėjo žmona O. K., dukra P. V. ir žentas I. V., kurie neva prie jo kabinėjosi, neišleido išeiti iš buto, jį stumdė, nurodė, kad patyrė fizinį skausmą. A. I. Vysockij visus parašytus pareiškime faktus neigė ir pridėjo video įrašą, iš kurio matyti, kad I. V. nenaudojo jokio smurto prieš M. K.. Tyrėjas R. Š. susipažinęs su surinkta medžiaga bei vaizdo įrašu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje. 2010-12-07 M. K. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos AVPK l PK ir apkaltino I. V. televizoriaus, rūbų, auksinių dirbinių vagyste. 2010-12-16 M. K. išsiųstas pranešimas, kad atsisakoma pradėti tyrimą. 2013 metų sausio mėn. M. K. kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto l PK su pareiškimu, neva iš jo O. K. ir I. V. atėję į namus pavogė 1000 litų ir statinę kopūstams rauginti. Skunde nurodoma, kad iš aukščiau pateiktų duomenų matyti, kad M. K. ir V. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str.ld. (šmeižimas) ir LRBK 155 str.ld. (įžeidimas).
Skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytų reikalavimų, todėl negali būti priimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. reglamentuoja skundo, paduodamo privataus kaltinimo tvarka, turinį. Nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Skundas turi būti aiškus, konkretus, suprantamas teismui ir kaltinamam asmeniui, skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo.
Kaip matyti, skundą O. K. ir I. V. vardu surašė ir pasirašė už juos advokato padėjėjas M. K..Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. 2 d.nuostatomis, nukentėjusiojo skundas turi būti pasirašytas paties nukentėjusiojo, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 408 str. 2d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 408 str. 2d. numatyta, kad jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas. Duomenų, kad O. K. ir I. V. dėl tam tikrų priežasčių patys negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, nepateikta.
Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turi turėti galimybių pasirengti gynybai. Privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, todėl nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kadangi pagal kaltinimą pareikštą nukentėjusiojo skunde, teismo nutartimi byla perduodama į teisiamąjį posėdį. Nukentėjusiojo skunde turi būti nurodomos konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nurodomi šias aplinkybes patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Nekonkretaus ir neaiškaus skundo perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje pažeistų kaltinamo asmens teises
Šalies argumentai
Skunde prašoma iškelti M. K. ir V. D. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1d., 155 str. 1 d., tai yra pagal dvi nusikalstamas veikas – šmeižimą ir įžeidimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsniu, šmeižimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str., įžeidimas yra viešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Iš skundo turinio nėra aišku, kokie konkrečiai teiginiai yra žinomai melagingi prasimanymai, žeminantys garbę ir orumą, o kurie yra įžeidžiantys, kuo pasireiškė pareiškėjų įžeidimas, nes tai yra esminiai nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Be to, iš pareiškėjų skundo nėra aišku, kokius neteisėtus veiksmus kiekvienas iš kaltinamųjų asmenų konkrečiai atliko. Teismas savo iniciatyva negali veikų atriboti, rinkti duomenų, juolab papildyti ar iš esmės keisti suformuluotą kaltinimą. Skunde nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas. Privataus kaltinimo skunde turi būti esminės aplinkybės išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus nusikalstamos veikos vaizdas. Visos aplinkybės turi būti pagrįstos ir motyvuotos. Skunde taip pat nenurodyti duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes: liudytojų vardai, pavardės, gyvenamosios vietos; dokumentai ar daiktai, patvirtinantys su veika susijusius faktus, nes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. 2d. tai nurodyti privaloma.
Kaip jau minėta anksčiau, teismas savo iniciatyva negali rinkti duomenų, privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso būtent nukentėjusiajam. Įvertinus šias aplinkybes daroma išvada, kad skundas neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas, skundas grąžintinas pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
O. K. ir I. V. vardu surašyto advokato padėjėjo M. K. skundo, kuriame prašoma pradėti baudžiamąjį procesą ir pripažinti M. K. ir V. D. kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.