- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-29
- Bylos Nr.
- 1S-342-576/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- G. S.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2020 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 59-202, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. G. S. Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, padarymą ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 15 metų.
2. Bausmės pradžia – 2010 m. vasario 11 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 11 d., 2/3 bausmės atlikta 2020 m. vasario 11 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. spalio 15 d. – 4 metai 3 mėnesiai 27 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 59-202 nuteistajam G. S. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad G. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (55 balai), nėra stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis neįvykdė Komisijos rekomendacijų, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju bus bedarbis, formaliai vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nors turi probleminio alkoholio vartojimo patirtį, tačiau motyvacijos dalyvauti Anoniminių Alkoholikų (AA) savitarpio pagalbos užsiėmimuose neišreiškė, pasižymi smurtiniu ir impulsyviu elgesiu. Komisija nuteistajam rekomenduoja atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, dalyvauti socialinės reabilitacijos (intervencinėse) programose nukreiptose į kriminogeninių veiksnių valdymą.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis G. S., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dinaminių balų skaičius išlieka aukštas, pažymėjo, kad nuteistasis turi daryti didesnę pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad nuteistasis dar turi, kur stengtis ir koreguoti savo elgesį bei sumažinti dinaminių taškų skaičių, keisdamas požiūrį į jo elgesį lemiančius kriminogeninius veiksnius ir vykdydamas Komisijos nutarime nurodytas rekomendacijas. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis socialinės reabilitacijos programose pradėjo dalyvauti tik nuo 2019 m., t. y. tik rengdamasis lygtiniam paleidimui. Be to, atkreiptas dėmesys, kad Komisijos 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu rekomenduota dalyvauti Anoniminių Alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimuose, tačiau G. S. iki pakartotinio svarstymo komisijos rekomendacijų neįvykdė ir Anoniminių Alkoholikų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimuose nedalyvavo.
6. Nesutikdamas su pastarąja nutartimi, G. S. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skunde nurodyta, kad nuteistasis suprato savo padarytas klaidas, atlikdamas bausmę. Teigiama, kad Anoniminių Alkoholikų kursuose dalyvauti negali dėl Covid-19 situacija (dėl paskelbto karantino), kadangi nevyksta jokie užsiėmimai. Nuteistasis nurodo, kad nepasitiki teismų ir pataisos namų sistema, kadangi yra paleidžiami nuteistieji su daug didesniais rizikos balais, priklausantys organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms. Skunde prašoma nuspręsti, ar G. S. yra vertas būti paleistas anksčiau laiko iš pataisos namų su intensyvia priežiūra.
7. Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. S. skundas atmetamas
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad G. S. skunde nenurodė, kodėl, jo manymu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Jis tik išreiškė nesutikimą su priimtu sprendimu atmesti jo skundą. Atitinkamai teismas skundžiamą nutartį patikrins teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, siekdamas nustatyti, ar pagrįstai G. S. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 10 laisvės atėmimo, bet neviršija 25 metų laisvės atėmimo). Taigi, tik esant bent vienam iš dviejų nurodytų kriterijų, yra pagrindas svarstyti, ar bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad nuteistojo G. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, reikia vertinti, ar yra kitas BVK 157 straipsnyje numatytas kriterijus, o būtent, ar G. S. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju nekvestionuojama, kad formalusis lygtinio paleidimo pagrindas, susijęs su atliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, egzistuoja. BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Be to, nustatyta, kad, taikius lygtinį paleidimą, būtų sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą. Taigi reikia nustatyti, ar egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., ar G. S. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
10. Iš G. S. asmens bylos nustatyta, kad jis antrą kartą buvo svarstomas dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymo. 2020 m. spalio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta 55 balais (10 balų – statiniai veiksniai, 45 balai – dinaminiai veiksniai). Be to, nurodyta, kad 2020 m. spalio 8 d., atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiūrą, atsižvelgiant į pastarųjų 10 metų nuteistojo bausmės atlikimo laikotarpį, jo elgesio stebėseną, nustatytas pozityvus pokytis emocijų valdymo srityje. Taip pat pažymėta, kad nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo stebimos tam tikros negatyvios nuteistojo iniciatyvos (pavyzdžiui, nustatytos tvarkos pažeidimai), tačiau stebimas ir teigiamas nuteistojo elgesys, palankus požiūris į darbą, į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą bei intervencines priemones, tačiau matyti motyvacijos stoka dalyvauti tikslinėse intervencinėse priemonėse, orientuotose į jam aktualių kriminogeninių poreikių rizikos valdymą. Tuo tarpu 2020 m. balandžio10 d. nustatyti 57 balai, 2020 m. balandžio 20 d. nustatyti 56 balai. Vadinasi, pakartotinio nusikalstamumo rizika išreikšta balais sumažėjo neženkliai. Neginčytina, kad 10 balų sudarantys statiniai veiksniai yra nekintantys, tačiau dinaminiai veiksniai, kuriuos sudaro 45 balų, gali kisti. Prie dinaminių veiksnių priskirta: nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo bei problemų sprendimų įgūdžių stoka, požiūris bei nuostatos į alkoholio vartojimą, artimų ryšių deficitas. Socialinio tyrimo išvadoje rekomenduojama, be kita ko, dalyvauti elgesio pataisos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą (alkoholio vartojimas, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys). Sutiktina, kad artimų ryšių deficitas galimai yra veiksnys, kuris mažai gali kisti, atsižvelgiant ir į nuteistojo šeiminius ryšius, tačiau jis turi visas galimybes siekti pakeisti savo požiūrį bei nuostatas į alkoholio vartojimą, kuris ir turėjo esminės įtakos nusikaltimo padarymui, taip pat pagerinti savo įgūdžius problemų nustatymo bei jų sprendimo srityje.
11. Iš asmens bylos matyti, kad G. S. baustas 8 kartus (daugiausiai kartų bausmės atlikimo pradžioje, paskutinį kartą 2019 m. gruodžio 19 d. – paskirtas įspėjimas), svarbu ir tai, kad ne dėl visų padarytų pažeidimų jis prisipažino, skatintas 5 kartus (paskutinį kartą 2020 m. liepos 27 d.). G. S. nuo 2010 m. bausmę atlieka paprastojoje grupėje, nuo 2011 m. kovo 11 d. dirba, 2020 m. rugsėjo 21 d. duomenimis vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi, paleistas lygtinai gyventų su seserimi jiems priklausančiame (paveldėtame) bute. Pastebėtina, kad itin teigiamai asmenį charakterizuoja tai, jog jis atlikdamas bausmę dirba, taip pat ir tai, kad turi profesiją, o laisvėje turi gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Pastebėtina, kad G. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, be kita ko, antrą kartą buvo nuteistas už nužudymą. Pirmąjį kartą (nuteistas Panevėžio rajono teismo 1994 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu) jam atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, 1999 m. buvo paleistas taikius lygtinį paleidimą, lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė. Iš esmės analogiško pobūdžio nusikaltimą jis padarė 2010 metais. Teigiamai jį charakterizuoja tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą. Nustatyta, kad nors nuteistasis yra charakterizuojamas kaip ramus ir nekonfliktiškas žmogus, visgi abu kartus jis nužudė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors bausmės atlikimo vietoje nefiksuoti alkoholio vartojimo atvejai, visgi labai svarbus pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažinimo veiksnys yra susijęs su alkoholio vartojimo problemos sprendimu. Nors skunde G. S. nurodo, kad nėra galimybės šiuo metu lankyti Anoniminių Alkoholikų užsiėmimų, visgi pastebėtina, kad imtis veiksmų spręsti problemas, didinančias pakartotinio nusikalstamumo riziką, reikėtų ne ruošiantis lygtinio paleidimo svarstymui, tačiau apskritai bausmės atlikimo metu. Be kita ko, dalyvauti tokiuose užsiėmimuose buvo rekomenduota Komisijos 2020 m. gegužės 6 d. nutarime, o ne skundžiama nutartimi. Tuo tarpu Komisija nustatė, kad nuteistasis formaliai vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nereiškia motyvacijos dalyvauti Anoniminių Alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimuose. Teigiamai vertintina tai, kad G. S. 2019 m. sausio 23 d. sudarė priimamo nuteistojo į Priklausomybių reabilitacijos grupę sutartį, kurioje numatytas sąlygas, įskaitant ir Anoniminių Alkoholikų savitarpio pagalbos grupės susirinkimų lankymą, jis turėjo įgyvendinti iki 2019 m. balandžio 23 d. Kita vertus, nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis sutartį įgyvendino.
12. Teismas itin svarbia aplinkybe laiko tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
13. Apibendrinus asmens byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad G. S. elgesys bausmės atlikimo metu neabejotinai rodo jo daromą pažangą ir motyvaciją keisti savo elgesį, jis mažina nusikalstamo elgesio riziką. Kita vertus, nuteistojo pažanga šiuo metu dar nėra tokia akivaizdi, kad būtų pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Atliekant laisvės atėmimo bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nėra vieninteliai, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.
14. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. S. turi visas galimybes gerokai sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką tiek, kiek tai susiję su dinaminiais (kintančiais) veiksniais, o būtent: nepakankamu savo veiksmų pasekmių įvertinimu, problemų identifikavimo bei problemų sprendimų įgūdžių stoka, požiūriu bei nuostatomis į alkoholio vartojimą. Taip pat turi visas galimybes įvykdyti Komisijos rekomendacijas: atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje ir dalyvauti socialinės reabilitacijos (intervencinėse) programose nukreiptose į kriminogeninių veiksnių valdymą. Būtent nurodytais veiksmais jis turi realias galimybes įrodyti, kad akivaizdžiai mažina nusikalstamo elgesio riziką ir kad yra vertas tiek Komisijos, tiek teismo pasitikėjimo.
15. Tuo pačiu pažymėtina, kad tiek Komisija, tiek teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar nuteistasis gali likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės, įvertinus ne tik nusikalstamo elgesio riziką išreikštą balais, tačiau ir akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, įskaitant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu bei jo pasirengimą grįžti į visuomenę taikant mažiau griežtas apsaugos priemones. Atitinkamai G. S. skundo teiginiai yra laikytini subjektyvia nuomone, paremta prielaidinio pobūdžio teiginiais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 364 straipsnio 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo G. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.