Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1053-830/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-20
Bylos Nr.
1-1053-830/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26438-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Nukentėjusysis
D. R.
Kaltinamasis
V. R.
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1053-830/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26438-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6.; 1.1.9.10.; 2.1.10.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 20 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant D. S.,dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,nukentėjusiajai ir nukentėjusiojo D. R. atstovei pagal įstatymą D. R.,kaltinamajam V. R.,jo gynėjui advokatui V. K.,nedalyvaujant nukentėjusiajam D. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruoja gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R., 2018 m. birželio 01 d. apie 21 val., bute, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), svetainėje, smurtaudamas šeimos nario – sutuoktinės D. R. atžvilgiu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikata, kai ginčo metu sugriebė nukentėjusiąją ir smūgiavo koja ant sofos sėdinčiai D. R. į kairės kojos šlaunį, taip padarydamas D. R. poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje bei savo smurtiniu elgesiu prieš sutuoktinę pažeidė savo sūnaus D. R. gim. (duomenys neskelbtini) teisę ir poreikį, kad su juo būtų elgiamasi pagal jo raidos lygį neapsaugodamas į konfliktą įsitraukto savo mažamečio sūnaus nuo traumuojančios patirties.

Bylos įrodymai

Šalies argumentai

V. R. kaltu dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Jis paaiškino, kad 2018 m. birželio 1 d. parvežė pas žmoną D. R. sūnų D. į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Su sutuoktine šiuo metu kartu negyvena, ruošiami dokumentai skyryboms. Bute norėjo paprašyti žmonos, kad ši grįžtų į namus gyventi. Tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Jis (V. R.) labai supyko, nesusivaldė, išeidamas spyrė žmonai į koją. Visa tai matė mažametis sūnus D., kuris prašė, kad jis (V. R.) baigtų. Supykęs pasakė negražų žodį ir ant sūnaus. Po įvykio žmonos ir sūnaus atsiprašė. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti sesers D. B. atsakomybei.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis pilnai prisipažino kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.).

Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti:

1) Nukentėjusiosios D. R. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad ji parodė, kad 2018-06-01 apie 17 val., jos sutuoktinis V. R. parvežė jų sūnų D. R., kuris pas tėtį namuose svečiavosi savaitę laiko ). Nors V. prašymu skyrybų procesas dar nepradėtas, ji su sutuoktiniu faktiškai negyvena (skiriasi). Sūnui grįžus ji snaudė ant sofos svetainėje. Kadangi buto durys buvo nerakintos, parvežęs sūnų vyras į jos butą atėjo kartu su sūnumi. Tarp jos ir V. kilo žodinis konfliktas, nes ji nesutiko sugrįžti į jo namus. Konflikto metu ji liko sėdėti ant sofos. V. dešine savo koja spyrė vieną kartą jai į kairės kojos šlaunį, taip sukeldamas stiprų fizinį skausmą. Minėtą jų konfliktą matė ir girdėjo jų sūnus D. R. gim. (duomenys neskelbtini), kuris labai išsigando dėl jos saugumo ir sveikatos, todėl ją gynė nuo savo tėvo, t. y. jis sakė: "tėti baik, ką tu darai mamai". Tuomet, V. ne tik ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, bet ir žodžiais įžeidė sūnų. Tiksliai atkartoti V. žodžių ji negali, bet mano, kad sūnų vyras išvadino „pacuku“. Dėl V. nevaldomų pykčio protrūkių, agresijos, vaikų įžeidinėjimo, psichologinio smurto prieš ją, ji ir V. atskirai gyvena 4 mėnesius. Civilinio ieškinio nereiškia. Nori, kad V. R. būtų uždrausta lankytis jos namuose, kad jis nebendrautų su ja ir neieškotų, bet kokių ryšių (b.l. 21-24);

2) Nukentėjusiojo D. R. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas, iš kurio matyti, kad jis parodė, kad dabar gyvena su mama, jai priklausančiame bute, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. Jo tėvai susipykę, todėl jie (jis ir sesuo) su mama gyvena atskirai nuo tėčio (V. R.). 2018-06-01 jis buvo pas tėtį, o apie 17 val. tėtis jį parvežė namo. Kai tėtis kartu su juo ėjo į laiptinę, jis pasakė, kad mama nenori, kad jis užeitų į jos namus. Bet tėtis jį įgrūdo į laiptinę ir užlipo kartu su juo. Buto durys buvo neužrakintos, nes mama laukė jo. Ji (mama) gulėjo svetainėje ant sofos. Jis iš karto nuėjo į savo kambarį, nes nenori kištis į jų ginčus. Jis girdėjo, kaip svetainėje, jo tėtis V. R. prašė mamos grįžti pas jį, keikėsi, garsiai rėkė. Kai jis išgirdo, kad mama klykia, įbėgo į svetainę ir pamatė, kaip tėtis, suėmęs sėdinčiai mamai už galvos, kojos keliu spiria į koją. Pribėgęs jis sakė: „baik, tėti“, tačiau šis keikdamasis nuvijo jį šalin. Paskui tėtis išėjo, o jie su mama nutarė pranešti policijai. Tada buvo baisu, jausmas negeras. Tą vakarą ir ne tik tą, jis verkė, nes jam buvo baisu ir labai nesmagu, kad tėtis mušė mamą. Paskui mama jam parodė ant šlaunies mėlynę. Tėtis suduodavo mamai ir anksčiau, bet rimtesnių padarinių nebuvo. Jis atleistų tėčiui ir norėtų vėl, kaip įprastai, pas jį lankytis savaitgaliais (b.l. 52-54);

3) 2018-06-04 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2018 m. birželio 04 d., apie 14.40 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., pareiškėjos vyras V. R.2018-06-01 naudojo smurtą jos atžvilgiu, spyrė į koją. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė D. R., kuri nurodė, kad 2018-06-01, apie 17 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini)g., sutuoktinis V. R. žodinio konflikto metu spyrė jai į kairę šlaunį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Konfliktą matė ir girdėjo D. R. gim. (duomenys neskelbtini), kuris labai išsigando. Aplinka, kurioje vyko smurtas tvarkinga. D. R., rami. Smurtą galintys rodyti požymiai: ant kairės šlaunies kraujosruva. Anksčiau buvę smurto artimoje aplinkoje atvejai neužfiksuoti. Nepilnametis, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudytojas, gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtaujama D. R. gim. (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamas V. R. bute nerastas (b.l. 15-16);

4) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G709/2018 (05), iš kurios matyti, kad D. R. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, paveikus kietu buku daiktu, galimai įspiriant ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu D. R. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų D. R. sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l. 36);

5) 2018-06-04 Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta (b.l. 10-11, 12-14).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija

Teismas ištyręs bylos įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d. Byloje yra pilnai įrodyta, kad V. R. 2018 m. birželio 01 d. apie 21 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., smurtavo savo šeimos nario – sutuoktinės D. R. atžvilgiu, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikata, t.y. ginčo metu sugriebė nukentėjusiąją ir smūgiavo koja ant sofos sėdinčiai D. R. į kairės kojos šlaunį, taip padarė D. R. poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje. Įvykį matė mažametis sūnus D. R. gim. (duomenys neskelbtini) ir tuo buvo pažeistos D. R. teisę ir poreikis, kad su juo būtų elgiamasi pagal jo raidos lygį. V. R. savo veiksmais neapsaugojo į konfliktą įsitraukto savo mažamečio sūnaus nuo traumuojančios patirties.

V. R. kaltę patvirtina jo paties parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais - nukentėjusiosios D. R., nukentėjusiojo D. R. parodymai, specialisto išvada apie D. R. padarytus sužalojimus, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokolas.

Dėl laidavimo instituto taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą sesers D. B. atsakomybei, mano, kad ji darys jam teigiamą įtaką. Laiduotoja D. B. prašo atleisti V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei. Laiduotoja sutinka laiduoti už kaltinamąjį ir nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo - neteista, dirba, gyvena tame pačiame name kaip ir kaltinamasis.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja D. B. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. R. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos D. B. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad D. B. galima pasitikėti kaip laiduotoju, kadangi ji neteista (b.l. 113), dirba (b.l. 110-112), yra vyresnioji kaltinamojo sesuo (b.l. 107-109), gyvena tame pačiame name. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas, kiti bylos klausimai

Teismui, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² str.).

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. B. atsakomybei BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą V. R. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesių terminui.

Išaiškinti V. R., kad tuo atveju, jeigu jis, būdama atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atvėju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas