Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1330-957/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-04-20
Bylos Nr.
1-1330-957/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02493-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
Č. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1330-957/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02493-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1.;1.2.4.8.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Karalkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje Č. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. M., 2016 m. sausio 16 d., apie 17.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sutuoktine N. M. metu, vadindamas ją necenzūriniais žodžiais, dešine ranka sugriebė pastarajai už drabužių ties krūtinės ląsta ir trenkė sutuoktinę į sieną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis Č. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2016 m. sausio 16 d. vakare buvo neblaivus, sutuoktinė jam priekaištavo, kad jis su ja nesikalba. Tarp jų kilo konfliktas, susibarė, apsikeitė keliais necenzūriniais žodžiais. Jis buvo įpykęs ir dešine ranka stvėrė žmonai už drabužių ties krūtine ir stipriau stumtelėjo į sieną. Smūgis buvo stiprus ir žmonai galėjo skaudėti ties krūtine, kur buvo jo ranka. Tuomet sutuoktinė atsistojo ir išėjo į kitą kambarį. Jam bežiūrint televizorių atvyko policijos pareigūnai, sulaikė jį ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl savo poelgio gailisi, žmonos atsiprašė (b. l. 17, 20).

Nukentėjusioji N. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. sausio 16 d. ji namo grįžo apie 15 val. su dukra, o vyras grįžo apie 16.30 val. agresyvus, jai pasirodė, kad jis daugiau išgėręs. Įėjęs į namus pasakė „jau dabar tai tu niekam nepasiskųsi“ ir įstūmė į mažą kambarį bei užstojo išėjimą. Tada agresyviu tonu pasakė „tu vis tiek iš čia neišeisi, čia aš tave užmušiu“ tada stipriai dešine ranka sugriebė ją už drabužių ties krūtinės ląsta ir smarkiai trenkė į sieną. Tai kartojosi kelis kartus, jis smūgių metu ją vadino necenzūriniais žodžiais. Ji išsigando, vyro akys buvo paklaikusios, atrodė lyg nesavas. Ištrūkusi parašė dukrai trumpąją tekstinę žinutę „paskambink 02“, vėliau dukrai L. skambino ir prašė iškviesti policiją, nes pati bijojo kviesti, kad vyras neišgirstų. Skausmo tuo metu nejautė dėl šoko, todėl atvykus policijai atsisakė greitosios medicininės pagalbos. Šiuo metu jaučia panaudoto fizinio smurto pasekmes, nes skauda krūtinės ląstą, kai kada tampa sunku kvėpuoti (b. l. 9).

Liudytoja L. S. parodė, kad 2016 m. sausio 16 d. apie 17 val. jai paskambino sesuo S. ir pasakė, kad jai mama parašė žinutę, kuria prašė iškviesti policiją. Sesuo negalėjo paskambinti mamai, todėl prašė, kad paskambintų ji. Ji paskambino mamai, pastaroji paaiškino, kad tarp jos ir tėčio kilo konfliktas ir paprašė iškviesti policiją, nes pati tai daryti bijojo, nes galėjo išgirsti tėtis. Ji tą ir padarė. Kad prieš mamą panaudotas smurtas sužinojo tik vakare, nes jai paskambino mama ir pasakė, kad tėtis ją buvo stipriai suėmęs už drabužių ties krūtine ir tampė, skundėsi, kad skauda krūtinės ląstą (b. l. 12).

Iš 2016 m. sausio 16 d. pareiškimo matyti, kad N. M. pranešė, jog 2016 m. sausio 16 d., apie 17.30 val. prieš ją smurtavo vyras, trenkė jai į krūtinę vieną kartą, vartojo necenzūrinius žodžius, smurtas jau pastovus (b. l. 1).

Iš 2016 m. sausio 16 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2016 m. sausio 16 d. apie 15.15 val. gautas pranešimas apie tai, kad vyras uždarė namuose. Nuvykus paaiškėjo, kad policiją kvietė N. M..Nustatyta, kad vyras jai trenkė ranka į krūtinę. Bei grasino (b. l. 2-3).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2016 m. sausio 16 d., apie 18.37 val. Č. M. nustatytas 1,96 promilės neblaivumas (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Č. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad Č. M. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamasis Č. M. tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2016 m. sausio 16 d. vakare buvo neblaivus, sutuoktinė jam priekaištavo, kad jis su ja nesikalba. Tarp jų kilo konfliktas, susibarė, apsikeitė keliais necenzūriniais žodžiais. Jis buvo įpykęs ir dešine ranka stvėrė žmonai už drabužių ties krūtine ir stipriau stumtelėjo į sieną. Smūgis buvo stiprus ir žmonai galėjo skaudėti ties krūtine, kur buvo jo ranka. Iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji N. M., kuri parodė, kad 2016 m. sausio 16 d. ji namo grįžo apie 15 val. su dukra, o vyras grįžo apie 16.30 val. agresyvus, jai pasirodė, kad jis daugiau išgėręs. Įėjęs į namus pasakė „jau dabar tai tu niekam nepasiskųsi“ ir įstūmė į mažą kambarį bei užstojo išėjimą. Tada agresyviu tonu pasakė „tu vis tiek iš čia neišeisi, čia aš tave užmušiu“ tada stipriai dešine ranka sugriebė ją už drabužių ties krūtinės ląsta ir smarkiai trenkė į sieną. Tai kartojosi kelis kartus, jis smūgių metu ją vadino necenzūriniais žodžiais. Tokias aplinkybes iš dalies patvirtino ir liudytoja L. S., kuri parodė, kad 2016 m. sausio 16 d. apie 17 val. jai paskambino sesuo S. ir pasakė, kad jai mama parašė žinutę, kuria prašė iškviesti policiją. Sesuo negalėjo paskambinti mamai, todėl prašė, kad paskambintų ji. Ji paskambino mamai, pastaroji paaiškino, kad tarp jos ir tėčio kilo konfliktas ir paprašė iškviesti policiją, nes pati tai daryti bijojo, nes galėjo išgirsti tėtis. Ji tą ir padarė. Kad prieš mamą panaudotas smurtas sužinojo tik vakare, nes jai paskambino mama ir pasakė, kad tėtis ją buvo stipriai suėmęs už drabužių ties krūtine ir tampė, skundėsi, kad skauda krūtinės ląstą. Pirmiau nurodytų asmenų parodymus patvirtina ir 2016 m. sausio 16 d. N. M. pareiškimas (b. l. 1) bei policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 2-3).

Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog Č. M., 2016 m. sausio 16 d., apie 17.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sutuoktine N. M. metu, vadindamas ją necenzūriniais žodžiais, dešine ranka sugriebė pastarajai už drabužių ties krūtinės ląsta ir trenkė sutuoktinę į sieną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad yra sutuoktiniai, o tai sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nuskalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį.

Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Č. M. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl Č. M. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę Č. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš artimą asmenį, kuris susijęs su fizinio skausmo sukėlimu, namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus. Taip pat įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – Č. M. smurtavo iš esmės be jokios rimtos priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – Č. M. yra vidutinio amžiaus, dirbantis, administracine tvarka baustas (b. l. 36-39), neteistas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 33), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 31). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, kartu įvertinus tai, kad kaltinamasis pareiškė, jog sutinka šiuos darbus dirbti (b. l. 40). Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta. Kaltinamasis Č. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog sutinka su tokia bausmės rūšimi ir prašo, esant galimybei leisti ją atlikti poilsio dienomis (b. l. 40). Prašymas skirti bausmę atlikti poilsio dienomis tenkintinas, kadangi kaltinamasis turi nuolatinę darbo vietą ir darbo dienomis bausmės atlikimas būtų komplikuotas.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam Č. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Č. M. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. sausio 16 d., 17.30 val., iš laikino sulaikymo paleistas 2016 m. sausio 17 d., 12.10 val. (1 para) (b. l. 23, 25). Šis laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu.

Kaltinamajam Č. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 21-22).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Č. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Č. M. skirti galutinę bausmę – dviejų mėnesių viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai išdirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį.

Viešųjų darbų bausmę skirti atlikti poilsio dienomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną nuo 2016 m. sausio 16 d., 17.30 val. iki 2016 m. sausio 17 d., 12.10 val., šią laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Č. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią Č. M. skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti Č. M., kad:

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą (pagal gyvenamąją vietą, Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius