- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-31
- Bylos Nr.
- ATP-425-768/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00689-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
skundžiamu nutarimu Pasvalio rajono apylinkės teismas administracinę bylą, kurioje R. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. už tai, kad jis 2014 m. spalio 31 d. apie 10.25 val. Šimonių k., Pasvalio r., vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 2,66 promilės girtumas) ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą, nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-06-09 nutarimą ir priimti naują nutarimą. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, jog ji būtų išspręsta tiksliai pagal įstatymus, netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, nesistengė pašalinti visų abejonių ir neaiškumų. Teismas daugiausia rėmėsi R. A. parodymais, taip pat liudytojų: R. A. žmonos J. K., posūnio R. K., R. A. pažįstamų A. P., V. R., E. P. parodymais, kurie yra suinteresuoti, kad R. A. nebūtų nubaustas ir jų liudijimai jam yra palankūs, visiškai nesigilindamas, ar šie parodymai yra teisingi. Teismas konstatuoja, kad policijos pareigūnai negalėjo patvirtinti matę vairuojantį R. A.. Pareigūnai į įvykio vietą atvyko gavę budėtojo pranešimą, budėtojas pranešimą gauna jau įvykus įvykiui, todėl pareigūnai ir negalėjo matyti vairuojančio R. A.. Tuo metu R. A. važiavo vienas, prie automobilio daugiau asmenų nebuvo, po įvykio nuo automobilio niekas nenuėjo. Pareigūnų teiginių, kad „automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio“ ir „pasviręs kelkraštyje ir nebegalėjo išvažiuoti, jį traukė iš griovio“, negalima laikyti skirtingomis aplinkybėmis. Įvykio vietoje R. A. pareigūnams prisipažino, kad „šventė gimtadienį, po to važiavo iš Ustukių į namus, suko į keliuką į namų pusę ir nuvažiavo nuo kelio“. Tai patvirtino abu policijos pareigūnai. Daugiau jokių prieštaravimų policijos pareigūnų parodymuose teismas nenurodo. Paties R. A. parodymai, kad „neatsimena kaip atsidūrė mašinoje, ar pūtė į alkotesterį, kas vyko policijos mašinoje“ ir „atsimena, kad vežė žmona, baigėsi dujos, mašiną pastatė šalikelėje“, laikytini neatitinkantys tikrovės ir tai yra tik asmens, bandančio išvengti administracinės atsakomybės, gynybinė versija. Asmuo, būdamas neblaivus, negalėtų prisiminti tokių smulkmenų, kad baigėsi dujos, ar mašiną pastatė šalikelėje, jeigu neprisimena net kaip atsidūrė savo automobilyje. Žmona J. K. nurodo, kad „įsukus į lauko keliuką, baigėsi kuras“, o kiti liudytojai nurodo, kad „mašina stovėjo šalikelėje“. Tarp šių liudytojų parodymų atsiranda prieštaravimai. Kad baigėsi kuras (dujos), paneigia policijos pareigūno E. J. liudijimas, kad „kai jie leido automobilį išsitempti, atėjo liudytojas, sėdo ir užvedė automobilį“. Liudytojas E. P. nurodė, kad „ryte, apie 10 val., R. A. paprašė, kad jį išleistų iš darbo. R. A. buvo neblaivus, todėl jam davė išeiginę“, todėl liudytojo V. R. teiginį, kad „apie 9.00-9.30 val. padėjo neblaivų R. A. įsodinti į J. K. automobilį Audi ir J. K. jį išsivežė“, reikėtų vertinti kritiškai. Nesuprantama, kodėl teismas nevertino seniūno S. T. parodymų, nes seniūnas prie įvykio vietos privažiavo tuoj pat po įvykio ir daugiau asmenų toje vietoje nematė. Niekas nepaneigė ir A. U. teiginio, kad jis, važiuodamas keliu, matė kaip automobiliu važiavo R. A.. Negalima šio liudytojo parodymų vertinti kritiškai vien tik todėl, kad jis ir jo sugyventinė su R. A. yra susipykę. M. V. teiginį, kad A. U. negalėjo matyti važiuojančio R. A., reikėtų vertinti kritiškai, nes M. V. nenurodo, kur tuo metu buvo A. U., teigia tik kad jo nebuvo namuose. Nors administracinių teisės pažeidimų teisenoje visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šio principo taikymas galimas tik po to, kai išnaudojamos visos galimybės minėtas abejones pašalinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. A. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-06-09 nutarimą. Nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai nustatė, jog jis nepadarė jokių kaltų veiksmų. Apeliacinio skundo motyvas, kad teismas nevertino liudytojo S. T. parodymų, neatitinka tikrovės. Byloje nėra tikslių duomenų, kada šis liudytojas atvyko į įvykio vietą. Liudytojas paaiškino teismui, kad važiuodamas iš Šimonių k., pastebėjo raudonos spalvos automobilį, nuvažiavusį į šalutinį kelią; R. A. sėdėjo automobilyje, tačiau variklis buvo išjungtas ir R. A. neketino važiuoti, nes jeigu būtų buvę kitaip, liudytojas būtų ėmęsis kitų veiksmų. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas nevertino liudytojo A. U. parodymų, o liudytojo M. V. parodymai vertintini kritiškai. Mano, kad teismas tinkamai vertino abiejų liudytojų parodymus. Liudytojas M. V. paaiškino teismui, kad važiuodamas ryte dviračiu pirkti pieno, buvo užvažiavęs pas seserį M. B., kuri yra A. U. sugyventinė. Sesuo neturi vairuotojo pažymėjimo ir automobilio nevairuoja. M. B. jam pasakė, kad A. U. nėra, nes jis 8 val. ryto išvažiavo. Savo parodymus M. V. patvirtino akistatos su A. U. metu. Liudytojas A. U. paaiškino teismui, kad įvykio dienos ryte, apie 9-10 val., važiavo automobiliu su vaiko motina M. B. ir matė nuo kelio nulėkusį raudonos spalvos automobilį Audi, kurį vairavo R. A.. Matė R. A. 50 m atstumu, tačiau su R. A. nebendravo. M. B. patvirtino jo (R. A.) parodymus apie nesutarimus su A. U.. Santykiai su šiuo liudytoju yra nenormalūs, kadangi pastarasis dėl konflikto yra nubaustas 40 Eur bauda. Turi pagrindo manyti, kad yra M. B. ir A. U. nepagrįstai apkalbėtas. Apeliacinio skundo motyvai, kad liudytojų V. R. ir E. P. parodymus laiko atžvilgiu teismas turėjo vertinti kritiškai, nepagrįsti. Liudytojai apytiksliai nurodė laiką, kai jis atsiprašė iš darbo, ir kai jį įsodino į automobilį. Tikslaus laiko liudytojai pasakyti negalėjo, kadangi nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo iki bylos išnagrinėjimo teisme buvo praėję beveik trys mėnesiai. Esant tokioms aplinkybėms naikinti teismo nutarimo nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 126 str. įtvirtintos nuostatos, draudžiančios vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šios teisės normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų yra vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių poelgių, kadangi šios medžiagos žymiai pablogina vairuotojo reakciją; vairuotojas gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus, dėl kurių gali nukentėti ne tik asmenų turtas, tačiau gyvybė bei sveikata.
Nagrinėjamu atveju R. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas sunkus 2,66 promilių girtumas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylą R. A. atžvilgiu nutraukė.
Su tokiu įrodymų vertinimu ir galutine išvada šiuo atveju negalima sutikti. Pirmiausia pažymėtina tai, kad byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais bei išvados dėl asmens kaltės darymas yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija, kurią jis įgyvendina ne tik analizuodamas esančią informaciją, tačiau ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esančių duomenų visuma leidžia tvirtinti, kad R. A. padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą.
Pažeidėjas teisme teigė bei apeliaciniame skunde nurodė jam inkriminuoto nusižengimo nepadaręs, tačiau tokius jo teiginius paneigia bei jo kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Iš byloje esančių policijos pareigūnų E. J. ir A. T. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2014-10-31 apie 10.00 val. iš Pasvalio rajono policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Pasvalio r., Šimonių k., automobilis Audi nuvažiavo nuo kelio, o jo vairuotojas yra neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad automobilį Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus vairavo R. A., jam nustatytas 2,66 promilės girtumas. Neblaivus automobilį vairavęs R. A. paaiškino, kad jis po savo gimtadienio neblaivus važiavo į namus ir, sukdamas nuo pagrindinio Šimonių kelio, nesuvaldė automobilio, pasviro kelkraštyje ir nebegalėjo išvažiuoti (4-5 b.l.). Asmens blaivumo testu Nr. 1245 taip pat užfiksuota, kad R. A. 2014-10-31 10.25 val. buvo nustatytas 2,66 promilių girtumas (6-7 b.l.). Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog policijos pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai yra prieštaringi, kadangi pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė skirtingas aplinkybes, t.y., kad E. J. nurodė, jog automobilis nebuvo nuvažiavęs nuo kelio, o patrulis A. T. nurodė, kad automobilis buvo pasviręs kelkraštyje ir nebegalėjo išvažiuoti, jį traukė iš griovio, todėl šiuos įrodymus vertino kaip nepatikimus. Su tokiu apylinkės teismo vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad liudytoju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas pareigūnas A. T. nurodė, jog automobilį rado pakibusį ant kelkraščio, o liudytoju apklaustas pareigūnas E. J. patvirtino, kad automobilis ne tai, kad buvo nuvažiavęs nuo kelio, bet vienas ar du ratai buvo nuvažiavę nuo kelkraščio, automobilis buvo pasviręs (65 b.l.). Taigi nei vienas iš pareigūnų nenurodė, kad automobilis buvo visiškai nuvažiavęs nuo kelio, tokios išvados negalima daryti ir iš minėtų tarnybinių pranešimų turinio. Be to, šios aplinkybės neturi lemiamos reikšmės nustatant, ar R. A. vairavo būdamas neblaivus. Svarbu pažymėti tai, kad abu policijos pareigūnai teisme nuosekliai teigė, jog nuvykę į įvykio vietą, ten rado akivaizdžiai neblaivų R. A., kuris sėdėjo prie automobilio vairo, ir paklausus, kas vairavo, atsakė, kad važiavo jis, kad šventė gimtadienį ir važiavo į namus ir taip gavosi, kad sukdamas į namų įsukimą, nepataikė įsukti ir pakibo ant kelkraščio (65 b.l.). Tokiais pačias aplinkybes policijos pareigūnai nurodė ir tarnybiniuose pranešimuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant bylą apylinkės teisme, aplinkybių, dėl kurių teismas nebūtų galėjęs remtis teismo posėdyje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų iš esmės nuosekliais, sutampančiais tarpusavyje ir papildančiais vieni kitus parodymais, taip pat tyrimo metu jų surašytais tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodytos aplinkybės patvirtintos kitais byloje surinktais įrodymais, nenustatyta ir tokių duomenų nepateikta. Taip pat nenustatyti jokie pagrindai, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti pažeidėją.
Aukštesnysis teismas atmeta pažeidėjo iškeltą versiją, kad įvykio dieną jį neblaivų automobiliu vežė sugyventinė J. K., neturinti teisės vairuoti transporto priemones, o pasibaigus degalams, palikusi jį vieną automobilyje išėjo namo. Tokios versijos nepatvirtina bylos medžiaga bei ištirti įrodymai.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie nuo kelio nuvažiavusį raudonos spalvos Audi markės automobilį ir neblaivų jo vairuotoją R. A. pranešė A. B. ir M. B.. Iš byloje esančio garso įrašo nustatyta, kad 2014-10-31 10.06 val. bendruoju pagalbos telefonu paskambinusi M. B. nurodė, jog nuo kelio yra nuvažiavęs raudonos spalvos Audi automobilis ir aplink jį yra girtų žmonių, neblaivus automobilio vairuotojas bando pabėgti. Po to, 10.07 val. tuo pačiu pagalbos telefonu paskambinusi A. B. taip pat pranešė, kad girtas vairuotojas R. A. raudonos spalvos Audi automobiliu nuvažiavo nuo Šimonių kelio; vairuotojas sėdi automobilyje, linguoja; nurodo, kad buvo sustojęs seniūnas (47 b.l.). Tai, kad buvo sustojęs prie R. A. automobilio, patvirtino ir pats liudytoju teisme apklaustas seniūnas S. T., kuris paaiškino, jog kartu su inžinieriumi buvo nuvykę į Šimonių kaimą. Po kiek laiko grįždami atgal šalikelėje pamatė stovinčią raudonos spalvos mašiną. Mašina buvo įsukusi į šalutinį keliuką. Priėjęs pamatė mašinoje vairuotojo pusėje sėdintį vyrą ir paklausė, kas jis toks. Vyras pasisakė, kad jis yra R. A.. Matėsi, kad jis buvo išgėręs, atrodė pusiau snaudžiantis, nebendravo, neaiškino, neišlipo iš mašinos (100 b.l.). Teismo posėdžio metu liudytoja A. B. nurodė, kad su R. A. buvo susipykę, todėl iš pykčio pranešė policijai, kad jis vairavo automobilį neblaivus, nors pati to nematė; apie tai, kad kaimynas R. A. nuvažiavęs nuo kelio ir yra galimai neblaivus pasakė iš mokyklos grįžęs sūnus M. V. (111 b.l.). Tokius liudytojos parodymus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Aplinkybę, kad A. B. pati buvo įvykio vietoje patvirtina liudytojų M. B. ir A. U. parodymai, kad A. B. ėjo kartu su sūnumi ir paskambinusi pasakė, jog R. A. nuskriejo nuo kelio (111 b.l.). Be to, jeigu A. B. nebūtų mačiusi įvykio, skambindama bendruoju pagalbos telefonu nebūtų galėjusi nurodyti ir aplinkybės, kad įvykio vietoje prie R. A. automobilio buvo sustojęs seniūnas, nes M. V. apklausiamas teisme nurodė, kad kitų asmenų, išskyrus R. A. ir J. K., nematė. Svarbu pažymėti ir tai, kad skambindama bendruoju pagalbos telefonu A. B. tiksliai nurodė vietą, kur buvo nuo kelio nuvažiavusi Audi markės mašina – ant Šimonių kelio, už žalios sodybos – kas, aukštesniojo teismo vertinimu, taip pat rodo A. B. buvus įvykio vietoje ir mačius neblaivų vairavusį R. A..
Teismas vertina kritiškai ir nesiremia liudytojo M. V. parodymais, duotais apie įvykio aplinkybes (124 b.l.). Liudytojas nurodė, jog sesuo M. B., norėdama atkeršyti R. A., pirma paskambino į policiją, o mama A. B. nenorėjo į tai veltis; mama sakė, kad policija ilgai neatvažiuoja ir tada pati paskambino. Pažymėtina, kad tokie liudytojo parodymai yra nelogiški ir prieštarauja rašytinei bylos medžiagai, kadangi iš byloje esančio garso įrašo matyti, jog A. B. policijai paskambino iš karto po M. B. skambučio, o ne praėjus ilgesniam laiko tarpui, be to, per tokį trumpą laiką nebuvo įmanoma sukurti tariamo keršto plano. Teismas kaip nepatikimus atmeta ir M. V. parodymus, kad sesuo M. B. įvykio nematė, nes buvo namuose, o jos sugyventinis A. U. tuo metu buvo kažkur išvykęs. Tokie liudytojo parodymai nesutampa su minėtų dviejų asmenų parodymais. M. B., apklausta liudytoja, pirmosios instancijos teisme parodė, kad kartu su sugyventiniu A. U. ir vaikais važiavo į Ustukių parduotuvę, kai pamatė iš dešinės pusės atvažiuojančią raudonos spalvos mašiną, kurią vairavo R. A.. R. A. vos neatsitrenkė į juos. Ties įsukimu į Ramojos keliuką R. A. nuvažiavo nuo kelio, mašina pakibo. Pati iškvietė policiją. Tada jie pavažiavo toliau. Matė, kaip R. A. kažkam skambino. Atvažiavo seniūnas, pasižiūrėjo ir išvažiavo (111 b.l.). Liudytoju apklaustas A. U. taip pat patvirtino, jog važiavo kartu su M. B.. Važiuodami prasilenkė su R. A. vairuojama raudonos spalvos mašina, kuri nulėkė nuo kelio. R. A. sėdėjo prie vairo. M. B. paskambino policijai. Sustojo pažiūrėti, kas bus toliau. Matė, kad buvo atvažiavęs seniūnas (125-126 b.l.).
Taigi nepaisant to, kad A. U. ir M. B. tarpusavio santykiai su R. A. yra konfliktiški, šių asmenų parodymais teismas remiasi kaip patikimais ir atitinkančiais bylos aplinkybes, kadangi jie yra nuoseklūs ir juos patvirtina kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai. Tuo tarpu pažeidėjo R. A. bei jo iniciatyva pasikviestų liudytojų – žmonos J. K., posūnio R. K., pažįstamų A. P., V. R., E. P. – parodymus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, juos vertina kritiškai, kadangi minėtų liudytojų parodymų turinys rodo, jog jie buvo derinami pažeidėjui palankia linkme, kas rodo šių asmenų šališkumą bei patvirtina jų parodymų nepatikimumą.
Atsižvelgiant į visus pirmiau išdėstytus duomenis daroma išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad R. A. 2014 m. spalio 31 d. apie 10.25 val. Šimonių k., Pasvalio r., vairavo automobilį Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,66 promilės girtumas) ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą bei ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.
R. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas R. A. administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, pažeidimo padarymo metu dirbo, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms jam skirtina nuobauda, artima straipsnio sankcijoje numatytam minimumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 5 p., teismas
nutaria:
panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:
pripažinti R. A. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir nubausti jį 580 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, termino pradžią skaičiuoti nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Išaiškinti R. A., kad paskirtą baudą privaloma sumokėti per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 6030).
Nutarimas neskundžiamas.