Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės A. K. ieškinio atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl ieškinio trūkumų (ne)egzistavimo

9. CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas patikrins, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – prašymui) keliami reikalavimai, ar pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

11. CPK 135 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), be to, jis turi atitikti specialius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nurodytus to paties straipsnio 2 dalyje. Pagrindiniai ieškinio elementai, kurie turi būti tiksliai suformuluoti ieškovo, yra ieškinio dalykas (ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas), nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti.

12. CPK 382 straipsnyje įtvirtinta, kad be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės turi, be kita ko, būti nurodoma: duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas dalies jį padalyti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi, taip pat reikalavimas dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo arba nuoroda, jog išlaikymo nereikalaujama arba išlaikymas nustatytas šalių susitarimu (CPK 382 straipsnio 1 dalies 4 punktas); duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis) (CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

13. Pažymėtina, kad teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami naudojantis ne trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021).

14. Paminėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Šie klausimai turi būti išspręsti nutraukiant šalių santuoką nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu (abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu ar dėl sutuoktinio kaltės) ji yra nutraukiama (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis ir 3.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad ieškovė nesuformulavo reikalavimo dėl vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau ieškinio turinyje aiškiai nurodė, kad tikslinga nustatyti nurodomą vaikų ir tėvo bendravimo tvarką, kuri detaliai atskleista ieškinio turinyje. Taigi ieškovės ieškinyje nurodyti duomenys ieškinio priėmimo stadijoje yra pakankami ieškinio faktiniam pagrindui nustatyti, iš ieškinio turinio (ieškinio pagrindo ir dalyko) yra pakankamai aišku, kokių materialinių teisinių padarinių ieškiniu siekia ieškovė. Nesant konkrečiai suformuluoto reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo prie kitų ieškinio reikalavimų, negali būti laikoma esminiu ieškinio trūkumu, dėl kurio jis negalėtų būti priimtas, kadangi teismas galutinai gali išsiaiškinti ieškinio reikalavimus ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijos metu. Taip pat paminėtina, kadangi aiški siūloma nustatyti bendravimo tvarka, atsakovas turės galimybę dėl jos pasisakyti, be to, teismas priimdamas sprendimą privalo išspręsti ir klausimą dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo bei yra aktyvus spręsdamas šeimos bylas (CPK 376 straipsnis ir 385 straipsnio 1 dalis).

16. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 23 d. nutartyje nurodė įvardinti, kokiu būdu ieškovė pageidauja, kad būtų padalintas santuokos metu įgytas turtas (du automobiliai), tačiau iš pateiktų AB „Regitra“ duomenų, matyti, kad atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės, tačiau jis yra tik šių transporto priemonių valdytojas, bet ne savininkas. Kokiu pagrindu valdomos šios transporto priemonės ir ar jos tebeegzistuoja (kadangi kaip matyti automobilio Ford Galaxy dalyvavimas eisme sustabdytas 2022 m. rusėjo 19 d., bei abiem transporto priemonėms taikomi apribojimai), bus galima išsiaiškinti parengiamojo teismo metu, galutinai išsiaiškinus ginčo esmę, šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, kadangi šioje proceso stadijoje, neįvertinus minėtų aplinkybių, negali būti laikoma, kad transporto priemonės priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

17. Minėta, kad ieškinyje turi būti pateikti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šiuo atveju ieškovė nurodė, kad neturi kreditorių, o apie atsakovo kreditorius nurodė, kad mediacijos metu atsakovas yra pareiškęs, kad kreditorių neturi. Taigi iš esmės ieškovei nebuvo žinomi atsakovo kreditoriai, todėl CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punkto sąlyga yra įgyvendinta, tačiau pirmosios instancijos teismas patikrinęs Lietuvos teismų informacinę sistemą (LITEKO) nustatė, kad M. K. atžvilgiu antstolių kontorose buvo vykdomos vykdomosios bylos, todėl pareikalavo duomenų iš antstolių kontoros. Pažymėtina, kad teismui nusprendus, kad bylos išsprendimas gali turėti reikšmėms kitų asmenų teisėms bei pareigoms, jis turi teisę tokius asmenis įtraukti į bylą trečiaisiais asmenims savo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis), be to, pats gali patikrinti antstolių informacinės sistemos duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovo kreditorių įtraukimas, kurie ieškovei nėra žinomi, nėra ieškinio trūkumas, dėl kurio negalėjo būti priimtas ieškinys.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nepaisant to, kad šiuo atveju ieškovė per teismo nustatytą terminą jokio procesinio dokumento byloje nepateikė, jokios pozicijos dėl trūkumų šalinimo neišreiškė, pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartimi nurodyti ieškinio trūkumai nėra tokio pobūdžio, jog dėl jų teismo procesas apskritai negali būti pradėtas ir jų nebūtų galima pašalinti ar išsiaiškinti pasirengimo nagrinėti civilinę bylą teismo posėdyje stadijoje, kurio paskirtis ir yra išsiaiškinti ginčo esmę ir suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

19. Reikšminga pažymėti tai, kad šeimos bylose proceso įstatymas, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, numato teismui teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, neatsižvelgė į teismų praktiką, aiškinančią trūkumų šalinimo instituto taikymą ir formaliai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįstai apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama teismo nutartis panaikinama ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.