- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- I-3757-281/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03811-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- N. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui N. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas N. Š. 2015-07-22 teismui padavė skundą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 1 000 € neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-2, 14).
Paaiškino, kad yra Nuteistųjų teisių gynimo asociacijos pirmininko pavaduotojas. Kai 2015-04-09 pateikė prašymą Nr. 29-200(I) bei 2015-04-13 pareiškimą Nr. 29-200(I) Vilniaus pataisos namų direktoriui įteikti, kitą dieną pas jį į kamerą atėjo direktorius su keletu pareigūnų. Direktorius elgėsi neadekvačiai, ėmė rėkti, visų akivaizdoje pažemino pareiškėjo garbę ir orumą. Pareiškėjas kalbėjo ir elgėsi ramiai, stovėjo vienoje vietoje, tačiau įstaigos direktorius nurodė pareigūnams atlikti kratą, grasino panaudoti specialiąsias priemones, kreipėsi į pareiškėją „Tu“, o ne „Jūs“. Dėl tokių veiksmų pareiškėjas teigia patyręs žalą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sumažėjo bendravimo galimybės, kilo nepasitikėjimas kitais pareigūnais.
Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 23-26).
Nurodė, kad įstaigos administracija 2015-04-09 gavo pareiškėjo, kaip laikinai einančio Nuteistųjų teisių gynimo asociacijos (toliau – ir Asociacija) pirmininko pareigas, prašymą, o 2015-04-13 gavo Asociacijos pirmininko pranešimą, jog pareiškėjas l. e. p. pirmininku paskirtas neteisėtai. Asociacijos pirmininkas prašė, kad visi Asociacijos vardu gauti prašymai ar skundai, būtų palikti nenagrinėti, o pradėti nutraukti. Siekiant išsiaiškinti aplinkybes, pareiškėjas buvo aplankytas baudos izoliatoriaus kameroje, kur tuo metu atlikinėjo paskirtą nuobaudą. Įstaigos direktorius su pareiškėju bendravo pagarbiai ir taktiškai, jokių grasinimų nereiškė. Iš pareiškėjo buvo paimtas Asociacijos antspaudas, siekiant jį perduoti teisėtam pirmininkui. Skunde pareiškėjas teigia abstrakčius dalykus, jo teiginiai apie nepagarbų elgesį neatitinka tikrovės, yra visiškai nepagrįsti. Pažymi, kad pareiškėjo 2015-04-09 prašymas išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka, jam pateiktas atsakymas. Atsakovės teigimu, Vilniaus pataisos namų administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jokios neturtinės žalos nepadarė, todėl atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą nėra pagrindo.
Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
2015-04-09 pareiškėjas Nuteistųjų teisių gynimo asociacijos vardu kreipėsi į Vilniaus pataisos namus, prašydamas pateikti informaciją; prašymą pasirašė kaip laikinai einantis šios asociacijos pirmininko pareigas (b. l. 29).
2015-04-13 Nuteistųjų teisių gynimo asociacija kreipėsi į Vilniaus pataisos namus, prašydama nenagrinėti pareiškėjo pateiktų prašymų, nes jis l. e. asociacijos pirmininku paskirtas neteisėtai, nesant kvorumo (b. l. 30).
2015-05-08 Vilniaus pataisos namai raštu Nr. 42-372 informavo pareiškėją, kad Nuteistųjų teisių gynimo asociacijos antspaudas perduotas jo pirmininkui, pareiškėjas, siekiantis kreiptis kaip asociacijos atstovas, turi pateikti jo įgaliojimus patvirtinančius įrodymus, ir nurodė, kad jo asociacijos vardu pasirašytų dokumentų įstaigos administracija nenagrinės (b. l. 27).
Nagrinėjamoje byloje spręstinas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, kurią pareiškėjas kildina iš Vilniaus pataisos namų direktoriaus veiksmų, nagrinėjant jo pateiktą prašymą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė. Viešajai atsakomybei nustatyti būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) asmens patirta žala (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, nustatyta CK 6.250 straipsnyje. Nenustačius bent vienos iš minėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.).
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).
Kaip minėta, pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš pataisos namų įstaigos direktoriaus veiksmų, nagrinėjant jo, kaip Nuteistųjų teisių gynimo asociacijos pirmininko, prašymą dėl informacijos suteikimo. Pareiškėjas prašymą asociacijos vardu pataisos namų administracijai pateikė 2015-04-09 (b. l. 29). Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų 2007 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 875, 20 p. nustatyta, kad kai asmens prašymą institucijai paduoda asmens atstovas, jis institucijai pateikia atstovavimą patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas atstovavimo asociacijai teisę patvirtinančio dokumento nepateikė. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, Nuteistųjų teisių gynimo asociacijos pirmininkas yra S. J. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pataisos namų administracija nagrinėti pareiškėjo prašymą atsisakė pagrįstai ir apie tai 2015-05-08 raštu informavo pareiškėją (b. l. 27). Duomenų, kad pareiškėjas šį atsakymą teisės aktų nustatyta tvarka skundė, nenustatyta.
Remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 192 p., nuteistieji turi teisę teikti pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus. Pagal šių taisyklių 198 p., pataisos įstaigos direktoriaus atsakymus į nuteistųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus nuteistiesiems pataisos įstaigos direktoriaus įgalioti darbuotojai įteikia per tris darbo dienas nuo jų gavimo momento pasirašytinai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, pareiškėjas turi teisę asmeniškai kreiptis į pataisos namų direktorių su atitinkamu prašymu, pasiūlymu ar skundu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta ir nėra ginčo dėl to, ar pareiškėjas nurodytus veiksmus atliko.
Pareiškėjas nurodo, kad pataisos namų direktorius, atėjęs aiškintis aplinkybes, bendraudamas žemino jį kitų asmenų akivaizdoje, grasino, rėkė. Vertinant tai, kad pareiškėjas dėl nurodomo netinkamo pataisos namų direktoriaus elgesio nei į Kalėjimų departamentą, nei į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo nesikreipė, administraciniam teismui skundą pateikė tik dėl žalos atlyginimo ir praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo nurodomo atvejo, nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad kokiu nors būdu pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai. Teismo posėdyje pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl kokių motyvų galimai netinkamai buvo su juo elgiamasi. Pareiškėjo deklaratyvus, bendro pobūdžio teiginys, kad galimai todėl, jog jis padeda ginti kitų nuteistųjų interesus, nelaikytinas objektyviu ar pakankamu pagrindu išvadai, kad nurodomi veiksmai buvo atlikti.
Atsižvelgiant į tai, kad nenustatytos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, pagrindo atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą nėra, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo N. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.