- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-515-511-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus, Ričardas Gilys
- Kaltinamasis
- E. L.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Valdo Meidaus ir Ričardo Gilio,
išteisintajam E. L., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. J. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendžio, kuriuo E. L. pagal LR BK 270 str. 2 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, taip pat išteisintas pagal 183 str. 1 d., nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) pagal BK 270 str. 2 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. 2005 m. spalio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pažeisdamas 1992 m. sausio 21 d. Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 (aktuali redakcija nuo 2005-03-24) 19 str. 5 dalies, kuriame nurodoma, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys ūkinės veiklos objektus ar vykdantys ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų, 1998 m. birželio 16 d. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 (aktuali redakcija 2005-06-28) 5str. 1 dalies, kuriame nurodoma, kad atliekos turi būti tvarkomos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai, 10str. 1 dalies, kuriame nurodoma, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą, 12str. 1 dalies, kuriame nurodoma, kad įmonės, kurios surenka, saugo, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, 14str. 1 dalies, kuriame nurodoma, kad pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo, rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su jokiomis atliekomis ar medžiagomis, 15 straipsnio, kuriame nurodoma, kad saugomos arba vežamos pavojingos atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos, 17str. 1 dalies, kuriame nurodoma, kad pavojingos atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus pavojingų krovinių vežimo reikalavimus, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip, ir to paties straipsnio 2 dalies, kuriame nurodoma, kad perduodant tvarkyti ar vežti pavojingas atliekas, privaloma turėti pavojingų atliekų specialios formos lydraštį, 2003m. gruodžio 30d. aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 722 51 punkto, kuriame nurodoma, kad atliekos, kurių susidarymas nėra tiesiogiai susijęs su gamybos procesais ir kurios susidaro nereguliariai (remonto metu, biuro įrangos keitimo ir priežiūros metu ir t. t.), jei jų tvarkymas nėra apibrėžtas Leidime, įmonėse ir organizacijose turi būti rūšiuojamos ir tvarkomos, vadovaujantis šių atliekų tvarkymo reikalavimais arba savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimais, 55 punkto, kuriame nurodoma, kad saugomos, vežamos pavojingos atliekos turi būti supakuotos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai, 55.1 punkto, kuriame nurodoma, kad pakuotės, konteineriai turi būti sukonstruoti ir pagaminti taip, kad juose esančios pavojingos atliekos negalėtų išsipilti, išsibarstyti, išgaruoti ar kitaip patekti į aplinką, 58 punkto, kuriame nurodoma, kad vežant pavojingas atliekas būtina turėti pavojingų atliekų lydraštį, kuris pridedamas kaip priedas prie sąskaitos faktūros ir krovinio važtaraščio, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, ir 69 punkto, kuriame nurodoma, kad pavojingas atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės visus pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo darbo etapus turi registruoti pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo įmonės darbo žurnale, reikalavimus, davė nurodymus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams sutvarkyti ir išvežti dviejų mazuto rezervuarų likusias dalis su naftos produktais – mazutu, priklausiusias UAB (duomenys neskelbtini), buvusias (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, dėl ko išvežus ir išpylus 4,4 tonos mazuto ir 60 tonų statybinio laužo, užteršto mazutu, į Kėdainių miesto ribose esančią UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią teritoriją – lignino laukus, padarė didelės žalos, skaičiuojant pagal 2005-10-03 AM įsakymu Nr. D1-476 patvirtinta „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo 31 punkto penktą formulę, už 104.000 Lt gyvūnijai, augmenijai ir aplinkai.
Prokuroras apeliaciniu skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – E. L. pripažinti kaltu pagal BK 270 str. 2 d. ir nuteisti 100 MGL dydžio bauda, pripažinti kaltu pagal BK 183 str. 1 d. ir nuteisti 30 MGL dydžio bauda, taikyti BK 63 str. 1 d. ir 3 d. ir bausmes visiškai sudėjus, skirti galutinę bausmę - 130 MGL dydžio baudą, juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 270 str. 2 d. ir nuteisti 800 MGL dydžio bauda. Taip pat prokuroras prašo BK 72 str. ir konfiskuoti E. L. turto už 4902,88 Lt. Tenkinti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareikštą ieškinį ir priteisti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui 252,229 Lt žalos atlyginimui.
Prokuroras nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino ir nepagrįstai išteisino E. L. ir juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini).
Prokuroras nurodo, kad teismas, vertindamas R. P., A. J., K. M. parodymus, neatsižvelgė į jų svarbą, vertino juos kaip neturinčius bylai reikšmės ir įrodomosios galios duomenis. Nurodo, kad liudytojai buvo perspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme davė priesaiką, jų parodymai yra tiesioginiai įrodymai, teršalų vežimo trasa buvo būtent tokia kaip nurodė liudytojai, parodymai patvirtinti cheminėmis analizėmis.
Nurodo, kad teismo teiginys, kad kampainiai neturi jokios įrodomosios galios, nes jų paėmimas įvykio vietoje neįformintas, yra neteisingas, nes procesas nebuvo pradėtas, o teismas neturėjo pagrindo netikėti A. P. parodymais. Nurodo, kad vėliau kampainiai, buvo pateikti tyrėjai ir apžiūrėti, tai buvo užfiksuota daiktų apžiūros protokole, matyti, kad jie vizualiai jie panašūs ir ištepti derva panašia į mazutą.
Prokuroras nurodo, kad teismas be pagrindo suabejojo užteršto mazutu statybinio laužo ir paties mazuto kiekiu, mazuto kiekis, buvo nustatytas pagal medžiagos koncentraciją kiekio vienete (10 t mazuto), o statybinio laužo kiekis buvo nustatytas vizualiai (60 tonų), kas neprieštarauja taršos apskaičiavimo instrukcijai, tai patvirtino ir K. M., be to, buvo atliktas papildomas matavimas (geodezinis), kuris patvirtino kiekį. Teismas nenurodė kodėl rėmėsi E. L. ir J.A. S. parodymais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, jog statybinio laužo iš esmės tiek negalėjo būti, ir visiškai neatsižvelgė į A. J. parodymus. Liudytojas A. J. parodė, kad gerai žinojo, kokia buvo prieš tai rezervuarų konstrukcija, todėl lengvai gali numanyti jų statybių medžiagų kiekį, be to, jis yra statybos inžinierius. Nurodo, kad dėl mazuto kiekio nustatymo teismas rėmėsi byloje esančia akto kopija (T.1.,b.l. 21-22), iš kurios matyti, kad prieš išmontuojant du 400 m3 mazuto rezervuarus, juose buvo 15- 20 cm storio mazuto sluoksnis, tai yra 5-7 m3 mazuto, todėl teismas konstatavo, kad negalėjo būti išpilta 10 tonų mazuto. Tačiau čia buvo tik preliminarus apskaičiavimas, tai patvirtino ir K. M., kuris ir atliko akte paminėtus išmatavimus. Todėl teismo išvada, kad lignino laukuose negalėjo būti išpilta 10 tonų mazuto, yra neteisinga.
Prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog teismui kelia abejonių taršos šaltinis (nors yra ankščiau minėtų liudytojų parodymai ir cheminiai tyrimai) dėl to, kad nebuvo ištirta „kažkur“, (duomenys neskelbtini) teritorijoje esanti ir byloje „neegzistuojanti“, į kaltinimo apimtį neįeinanti nulinė talpa, kuri, K. M. parodymais, liko nepakitusi.
Nurodo, kad teismas, vadovaudamasis vien tik E. L. parodymais, nepagrįstai padarė išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi savivarčių krovininių automobilių „Kamaz“, o turi „Man“, kurių kėbulo bortai sandaresni ir jie negalėjo pridrabstyti mazuto dribsnių. Prokuroras nemano, kad pagal automobilio markę tai būtų galima nustatyti, esmė yra tai, kad atliekos buvo vežtos savivarčiais krovininiais automobiliais, tai matyti iš išpiltų krūvų formos, o mazuto pridrabstymo mechanizmas galimas įvairus - tiek perkrovus kėbulą virš bortų, tiek nuo padangų protektorių. Be to, pagal byloje pateiktą pažymą UAB (duomenys neskelbtini) turi įvairios sunkiosios technikos.
Teismas neteisingai nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi leidimą pervežti naftos ar pavojingų atliekų produktus. Prokuroras nurodo, kad įmonė tokio leidimo neturi, ir tai parodė pats E. L. bei aplinkos apsaugos agentūros vadovas K. M.. Važtaraščiai UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje pildomi abstrakčiai (pvz. Kėdainių mieste), todėl teigti, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai išsėmę mazutą iš abiejų rezervuarų išvežė jį būtent į bendrovės bazę, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, negalima, juolab, kad cheminis naftos produkto tyrimas tai paneigė.
Prokuroras nurodo, kad teismas neteisingai apibūdino rezervuarų sąvoką, tai yra jas prilygino metalinėm talpom, tačiau šios srities specialistas liudytojas A. J. paaiškino teismui, kad į dviejų rezervuarų sąvoką įeina dvi metalinės talpos, betoniniai aptvarai, betoninė talpų perskyra, vandens nuo mazuto paviršiaus metaliniai nugriebtuvai (kampainiai), smėlio pluktas pamatas, todėl teismas neteisingai įvertino, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2002-02-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02-1 (T.1.,b.1.66) privalėjo sutvarkyti tik metalines talpas, paliekant kitas rezervuarų sudėtines dalis.
Teismas, vertindamas parodymus, visiškai nepasisakė apie prieštaringus E. L. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Taip pat nuosprendyje nieko nepasisakyta apie G. K. ir N. M. iš esmės prieštaringus parodymus dėl metalinių talpų supjaustymo aplinkybių, neaišku, ar teismas jais vadovavosi kaip teisingais, jeigu taip, tai kokiais parodymais patikėjo ir kodėl.
Teismas neteisingai konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų BK 183 str. 1 d.. Pirmiausiai nuosprendyje visiškai nepasisakyta apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu E. L. prisipažino kaltu, kad pardavė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias talpas, buvusias (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, kaip savo, kaip privatus asmuo. Tai patvirtino liudytojai Sigitas P. U. (buvęs UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas) ir D. U. (buvęs UAB (duomenys neskelbtini) supirkimo aikštelės Kėdainiuose viršininkas), kurie parodė, kad 2004 m. lapkričio mėnesio pabaigoje buvo pasirašyta metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir privataus asmens E. L., kurį jie pažinojo iš matymo. E. L. buvo išduotas pinigų sumokėjimo kvitas. Šie liudytojai teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodymų patikrinimo vietoje metu S.P. U. patvirtino ankstesnius savo parodymus, tai yra parodė vietą, kurioje buvo dvi metalinės talpos adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, kurias UAB (duomenys neskelbtini) pirko iš E. L. (T.1., b.1.86-88).
Teismas nepasisakė, kodėl netiki liudytojo S.P. U. parodymais, kuris aiškiai nurodė, kad dėl minimų dviejų metalinių talpų pirkimo-pardavimo buvo tartasi su E. L. kaip su privačiu asmeniu. Tai patvirtina ir byloje esanti 2004-11-30 pinigų išmokėjimo kvito kopija (T.1., b.1.149) patvirtinanti, kad UAB (duomenys neskelbtini) už metalo laužą E. L. sumokėjo 4902,88 Lt ir 2004-11-30 metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties kopija (T.1.,b.1.150) patvirtinanti, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš E. L. nusipirko 15300.00 kg svorio nerūšinio metalo laužo. Kopijos gautos poėmio metu - buvo išsiųstas pavedimas į Klaipėdos archyvą, nenurodant tikslių datų (nurodant tik metus ir galimus mėnesius), kad būtų atsiųstos pirkimo-pardavimo sutarčių tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir E. L. (privataus asmens) kopijos. Atsiuntė tik vieną, kas patvirtina, kad E. L. daugiau nesudarinėjo jokių sutarčių su UAB (duomenys neskelbtini) minimu laikotarpiu.
Teismas be pagrindo pripažino, kad E. L. priduotas metalas yra kitas, kuris buvo likęs E. L. turėtoje individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini), nes tokių duomenų nėra. Ši įmonė 2002-04-29 buvo panaikinta ir jos dokumentai priduoti į Kėdainių rajono savivaldybės archyvą saugoti. 2007-06-14 dokumentai sunaikinti, todėl nėra duomenų, ar ši įmonė apskritai turėjo metalo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, prieštaraujančią byloje nustatytiems faktams. Šias aplinkybes E. L. nurodė tik teismo posėdžio metu, nors ikiteisminio tyrimo metu apie tai nekalbėjo, prisipažino kaltas. Kodėl prieš tai prisipažino, o teisme pateikė kitokias aplinkybes, E. L. paaiškinti negalėjo. Taip pat, E. L. negalėjo paaiškinti ir to, kodėl iš pradžių savo pažymoje aplinkos apsaugos agentūrai nurodęs, jog minimos metalinės talpos galėjo būti pavogtos, vėliau prisipažino, kad jas pardavęs kaip fizinis asmuo (teisme tai paneigė). Teismas savo nuosprendyje neanalizavo šių iš esmės skirtingų parodymų, vertino juos tendencingai kaltinamojo naudai.
Teismas taip pat nevertino UAB (duomenys neskelbtini)vyr. buhalterės V. A. parodymų, kuri ikiteisminio tyrimo metu 2006 metų vasarį parodė, kad 2002-02-05 UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, nusipirko keletą objektų, tarp jų ir du mazuto rezervuarus, kurie dar yra jų bendrovės buhalterinėje apskaitoje, pagal dokumentus jie neparduoti ir niekam neperleisti (T.1.,b.1.69-70). Teismo posėdžio metu liudytoja V. A. paaiškino, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) nebeturi dviejų metalinių talpų, jos išbrauktos iš bendrovės balanso, apklausos metu ji nematė šio fakto, nes bendrovės turimo turto apskaita daroma kartą per metus, pasibaigus kalendoriniams metams, tačiau jau 2005 metų pradžioje liudytoja V. A. turėjo matyti, kad metalinių talpų nėra balanse, jeigu jos buvo parduotos bendrovės vardu. Tai patvirtina faktą, kad dvi metalinės talpos nebuvo parduotos bendrovės vardu. Teismas apie tai nieko nepasisakė.
Be to, baudžiamojon atsakomybėn trauktino juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas J. A. S. parodė, kad jam yra žinoma, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo nusipirkusi dalį (duomenys neskelbtini) pastatų, tarp kurių įsigijo ir du mazuto rezervuarus, tačiau, kaip pastarieji buvo sutvarkyti, jis nežino. Parodė, kad direktorius E. L. jam prasitarė, kad rezervuarus pardavė savo vardu (T.2.,b.1.6-7). Tai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neaptarė.
Prokuroras nurodo, kad nėra aišku, kurie E. L., J.A. S., atstovaujančio juridinį asmenį, G. K., V. A. parodymai yra teisingi, kurie ne. Teismas rašydamas nuosprendį, turėjo motyvuoti, kodėl vienais parodymais patikėjo, o kitais ne. Teismas neatsižvelgė į liudytojų R. P., A. J., R. P., K. R., S. N., S.P. U., D. U. ir K. M. parodymus, kaltinančius E. L. ir juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini), kurie yra nuoseklūs, aiškūs, suprantami, akivaizdūs, paremti byloje esančiais dokumentais.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują – E. L. pripažinti kaltu pagal BK 270 str. 2 d. ir BK 183 str. 1 d., juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 270 str. 2 d., priteisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui 252.229 Lt sumą.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas savo nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes: neatsižvelgė į liudytojų R. P., A. J., K. R., K. M. parodymus, neįvertino paimtų naftos produktų ir patvirtintų cheminėmis analizėmis mėginių identiškumo ir skirtingumo. Teismas be pagrindo suabejojo užteršto mazutu statybinio laužo ir paties mazuto kiekiu, rėmėsi E. L. ir J.A. S. parodymais, kurie neatitiko taršos apskaičiavimo instrukcijai. Teismas visiškai nepasisakė apie prieštaringus E. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu.
Nurodo, kad 252 229 Lt pareikštas civilinis ieškinys dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 3 d. įsakymu Nr.D 1-476 patvirtinta „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo pakeitimo“ 31 p. 5 formule. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkinami dalinai.
Dėl kaltinimų pagal BK 183 str. 1 d.
Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nusikalstamų veikų, kuriose baudžiamasis procesas pradedamas tik tada, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, sąrašas numatytas BPK 167 straipsnio 1 dalyje ir 407 straipsnyje. BPK 167 str. 2 d. numatyta, jog jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu; 3 d. numatyta, jog jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą. Toks procesas gali vykti tik dėl tų nusikalstamų veikų padarymo, už kurias atsakomybę numatančios BK specialiosios dalies straipsnyje yra prierašas, formuluojamas kaip atskira tokio straipsnio dalis, kad už tą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas.
BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, kuriuo šioje byloje kaltintas E. L., yra nurodytas tiek dabar galiojančios redakcijos tiek ir tyrimo metu galiojusios redakcijos BPK 167 str. 1 d. BK 183 str. 5 d. numatyta, jog už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Taigi ikiteisminis tyrimas tokiu atveju gali būti pradėtas arba esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui, arba prokuroro reikalavimu.
Byloje procesas dėl veikos, numatytos BK 270 str. 1 d., pradėtas pagal Kėdainių rajono PK viršininko rezoliuciją. Byloje nėra nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, dėl veikos, numatytos BK 183 str. 1 d., išdėstytos kaltinime. Dėl šios veikos nėra ir prokuroro reikalavimo pradėti procesą, tačiau dėl šios veikos buvo atliekamas tyrimas, pareikšti įtarimai ir kt., kai pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą bei teismų praktiką taikant šią normą ( kasacinė byla Nr. 2K-284/2008) baudžiamojo proceso eiga tokiu atveju negalima. Todėl, vadovaujantis BPK 327 str. 1 p., išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje panaikintinas ir byla nutrauktina.
Dėl kaltinimų pagal BK 270 str. 2 d.
Nuosprendis dalyje dėl E. L. ir UAB (duomenys neskelbtini) išteisinimo pagal BK 270 str. 2 d. panaikintinas ir priimtinas naujas - apkaltinamasis nuosprendis. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nepakankamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.
Nesutiktina su teismo išvada, jog nei A. L., nei UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo motyvo bei tikslo išvežti mazutą, betoną, geležies atliekas, po cisternomis ir aplink jas buvusį gruntą.
Byloje surinkti įrodymai K. R., R. P. parodymai, 2002-02-05 pirkimo-pardavimo sutartis, 2008-02-07 trišalė sutartis patvirtina, kad sutvarkyti pavojingas atliekas bei mazuto saugyklos teritoriją turėjo būtent UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovu buvo E. L.. Iš 2002-02-05 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) kartu su kitais objektais įsigijo ir du mazuto rezervuarus, šia sutartimi įsipareigojo perimti pilną atsakomybę visiems pavojingų atliekų sutvarkymo darbams atlikti, kurie nurodyti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros Aplinkos apsaugos įstatymo vykdymo patikrinimo akte 2001-10-09 (I t., b.l. 66). Šiuo aktu buvo nustatyta, kad mazuto sandėlyje, dviejuose 400 m³ rezervuaruose yra 15-20 cm storio mazuto sluoksnis, tai 5-7 m³ mazuto (I t., b.l. 21-22). 2002-04-08 priėmimo – perdavimo aktu UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) kartu su kitais objektais priėmė šiuos du mazuto rezervuarus (I t., b.l. 67). Iš 2005-02-07 trišalės sutarties matyti, kad trys įmonės - UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pasidalino kiemo statinius prie bendrovėms priklausomų ir teisiškai registruotų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kėdainiai (I t., b.l. 59). Liudytojas R. P. parodė, kad jis 2001 m. buvo paskirtas AB (duomenys neskelbtini) likvidatoriumi, o pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) sutartyje buvo numatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nupirkdama gipso pastatus, privalės sutvarkyti aplinką, tai yra atlikti pavojingų atliekų sutvarkymo darbus, pagal šią sutartį utilizuoti ir dvi mazuto cisternas, kurias perėmė iš likvidatoriaus
K. R., E. K., A. U., N. M., G. K. parodymai patvirtina faktą, jog mazuto saugyklos teritoriją tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. G. K. parodymai patvirtina, jog nurodymus sutvarkyti mazuto saugyklą davė E. L..
Liudytojas K. R. parodė, kad jis su E. L. tarėsi dėl teritorijų pasidalijimo, kad jo vadovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pastatai pynėsi su UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiais pastatais ir dėl to jie negalėjo pasidalinti atskiromis teritorijomis. Sutarė su E. L., kad kiekvienas nugriaus savo dalį pastatų, kurie trukdo. UAB (duomenys neskelbtini) priklausė dvi mazuto cisternos, mazuto buvo tik ant dugno. Liudytojas patvirtino parodymus, jog 2004 metų pabaigoje atvažiavo kranas ir kėlė cisternas, o kiti UAB (duomenys neskelbtini) darbininkai pjaustė cisternų metalą. Rezervuarų metalą išpjaustė (duomenys neskelbtini) firma, o (duomenys neskelbtini) darbuotojai per maždaug savaitę laiko susėmė mazutą ir išsivežė. Po to dar liko dalis rezervuarų, kurie buvo supjaustyti ir išvežti. Kas tai padarė – nežino ir su niekuom apie tai nekalbėjo. Dar buvo likęs pylimas aplink rezervuarus, betoninis rezervuarų pagrindas. Todėl liudytojas prašė E. L., kad pabaigtų tvarkyti tą teritoriją. Rudenį, būnant Vilniuje, paskambino pavaduotojas S. N. ir pasakė, kad viskas išvežta, suprato, jog išvežė UAB (duomenys neskelbtini).
Be to, byloje nustatyta, jog E. L. savo vardu į metalo laužo supirktuvę pridavė mazuto talpas iš minėtos teritorijos, ką patvirtina liudytojo S. P. U., ir šiuos parodymus atitinkantys 2004-11-30 pinigų išmokėjimo kvitai bei sutartis (1 t., b.l. 149, 150 ), iš kurių matyti, jog E. L. pridavė UAB (duomenys neskelbtini) metalo laužą už 4902,88 Lt. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog mazuto rezervuarai buvo tvarkomi su E. L. žinia, iš to jis gavo naudos.
Kad naftos produktai į lignino laukus buvo atvežti iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos, patvirtina liudytojų K. M., R. P., A. J., K. R. parodymų visuma bei naftos produktų tyrimo protokolų duomenys.
Liudytojas K. M. parodė, kad 2005-11-10 kartu su lignino laukų savininku - bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. P., direktoriaus pavaduotoju A. J. apžiūrėjo taršos vietą ir kelią iki mazuto cisternų stovėjimo vietos ir buvo surašytas aktas. Buvo rasti ir du identiški gabalai kampuočių: vienas – krūvose, o kitas – ant cisternų buvimo vietoje buvusio pylimo, kuriuos paėmė A. J. ir pasižadėjo saugoti.
Liudytojas R. P. parodė, kad su A. J., nuvykę apžiūrėti lignino laukų, pamatė, kad šlagbaumo, kuriuo uždaromas kelias į šiuos laukus, spynos nutrauktos, o lignino laukų pačiame gale, prie vandens supiltos dvi krūvos atliekų su mazuto priemaišom. Pabandžius nustatyti, iš kur krūvos vežtos, rado pėdsakus: ant kelio prikritusių žemės trupinių, panašių į žemes krūvose. Šie pėdsakai atvedė į teritoriją prie iškastos duobės, prie kurios rado mazutuotą, aplipusį limpančia mase, specifinį kampuotį, panašų, kaip ir krūvose su mazutu lignino laukuose. Pranešus apie nustatytą situaciją gamtos apsaugos atstovui K. M., kartu su K. M. viską apžiūrėjo dar kartą. Būnant prie iškastos duobės, atėjo kažkokios firmos atstovas, prisistatęs Ragausku, kuris paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) kasė ir vežė iš tos vietos mazutą, talpyklas ir gruntą.
Liudytojas A. J. parodė, kad 2007-11-04 jam paskambinęs iš agentūros K. M. liepė atvykti į bendrovės lignino laukus. Nuvykus, agentūros atstovas K. M. ir Kėdainių rajono savivaldybės energetikos skyriaus vadovas Budrys parodė laukuose esančias dvi krūvas, kuriose buvo mišinys žemės ir mazuto, vietomis gryno mazuto, betono luitų bei metalo įvairių gabalų, metalo gabalai virš metro ilgio, panašūs į kampuočius. Didelėje krūvoje buvo išversta apie 7-8 mašinos šio mišinio, mažoje krūvoje – viena mašina. Vizualiai nustačius, turėjo būti išversta apie 70 tonų atliekų. Tyrinėdamas kelią, liudytojas prie pervažos su šlagbaumu už lignino laukų rado dribsnių su mazutu kaip lignino laukuose esančiose krūvose su mazutu. Šie dribsniai nuvedė iki kelio posūkio link bendrovės (duomenys neskelbtini). Vėliau su direktoriumi R. P. bei K. M., važiuodami keliu nuo lignino laukų įvairiose kelio vietose: kur kelias buvo nelygus, ties pervažom rado pribyrėjusių minėtų dribsnių. Sekdami pribyrėjusiais dribsniais, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) teritoriją, ( tą pačią vietą, kur buvo UAB (duomenys neskelbtini) mazuto rezervuarai ). Prie pylimo ir iš vidinės, ir iš išorinės pusės matėsi mazuto dribsnių. Pačioje duobėje buvo pripilta švaraus žvyro, švarios žemės ir ji pati užlyginta. Pylimo vidinėje pusėje rado mazutuoto metalo gabalą, panašų į kampuotį, toks kampuotis yra naudojamas prie naftos rezervuarų, naftos saugyklų. Bestovint prie šios teritorijos, atėjęs bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius K. R. paaiškino, kad šią teritoriją tvarkė UAB (duomenys neskelbtini), kur išvežė nežino. Kampuotį nuo pylimo bei nuo krūvos iš laukų liudytojas paėmė saugoti bei juos padėjo lignino laukuose esančiame sargų namelyje.
Tyrimų protokolo Nr. 3AT-423 duomenys patvirtina, jog naftos produktai, paimti iš mazuto rezervuarų vietovės bei lignino laukų, visuose 4 mėginiuose identiški (I t., b.l. 29-33, 2 t., b.l. 120-125).
Atmestini E. L. bei liudytojų E. K., A. U., N. M., G. K. teiginiai, kad naftos produktai iš mazuto rezervuarų buvo nugabenti į UAB (duomenys neskelbtini) naftos saugyklą, nes tai prieštarauja objektyviems duomenims - iš 2005-11-18 tyrimų protokolo Nr. 3AT-435 matyti, jog naftos produktai, paimti iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančios mazuto saugyklos (duomenys neskelbtini), palyginus su Tyrimų protokole Nr. 3AT-423 užfiksuotais mėginiais (tarp jų su paimtais iš UAB (duomenys neskelbtini) mazuto saugyklos teritorijos), yra skirtingi (I t., b.l. 34). Liudytojai buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, o E. L. – jų darbdavys. Todėl liudytojai suinteresuoti palengvinti juridinio asmens, kuriame patys dirba padėtį.
Visuma šių įrodymų įrodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) per savo vadovo - E. L., turinčio teisę priimti sprendimus už šį juridinį asmenį, ir veikusio UAB (duomenys neskelbtini) interesais (vykdant pareigą sutvarkyti mazuto rezervuarus), neteisėtus veiksmus – davusio nurodymus UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams pažeidžiant kaltinime nurodytų norminių aktų reikalavimus sutvarkyti ir išvežti dviejų mazuto rezervuarų likusias dalis su naftos produktais, o vykdant šiuos nurodymus UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams išvežus ir išpylus 4,4 tonos mazuto ir 60 tonų statybinio laužo, užteršto mazutu, į Kėdainių miesto ribose esančią UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią teritoriją – lignino laukus, padarė gyvūnijai, augmenijai ir aplinkai didelės žalos, kuri sudaro 104000 Lt. Veika kvalifikuotina pagal BK 270 str. 2 d., nes pagal išpiltų teršalų kiekį, žalos mąstą, įvertintą pinigine išraiška, padaryta aplinkai žala įvertintina kaip didelė.
Vadovaujantis BPK 329 str. 2 p., išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje panaikintinas ir priimtinas apkaltinamasis.
Byloje pateikti duomenys apie mazuto kiekį, iki išpylimo buvusį UAB (duomenys neskelbtini) mazuto talpyklose, yra prieštaringi. Aplinkos apsaugos įstatymo vykdymo patikrinimo akte 2001-10-09 buvo nustatyta, kad mazuto sandėlyje, dviejuose 400 m³ rezervuaruose yra 15-20 cm storio mazuto sluoksnis, tai 5-7 m³ mazuto (I t., b.l. 21-22) ir nėra jokių duomenų, kad šiuose dviejuose rezervuaruose pavojingų naftos produktų iki jų išpylimo į lignino lakus butų padaugėję.
Pagal mazuto 2002-04-08 priėmimo – perdavimo aktą UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) kartu su kitais objektais priėmė šiuos du mazuto rezervuarus (I t., b.l. 67). Tuo tarpu 2005-11-04 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros Aplinkos Apsaugos įstatymų vykdymo patikrinimo akte nustatyta, kad lignino laukuose rasta išpilta dviejose vietose statybinio laužo, grunto ir kitokių atliekų, užterštų mazutu, apie 70 tonų, viena krūva visai prie vandens (I t., b.l. 18). Liudytojas A. J. parodė, jog šį kiekį nustatė iš akies. Iš byloje esančio Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros 2008-04-02 Patikrinimo akto Nr.14 matyti, kad atlikus statybinių atliekų, užterštų mazutu, geodezinius matavimus, nustatyta, kad statybinių atliekų kiekis užterštas mazutu yra 82,3 tonos. (II t., b.l. 161-169), tačiau iš liudytojo A. J. parodymų matyti, jog šiuo atveju iš akies nustatyta statybinių atliekų sudėtis, t.y., kiek gruntinės žemės, betono ir kt. Šių aplinkybių nustatymas turi reikšmę apskaičiuojant ne tik laužo svorį (dėl skirtingo šių minėtų medžiagų tankio), bet atitinkamai ir mazuto priemaišų kiekį. Iš A. J. paaiškinimų matyti, jog mazuto kiekiui apskaičiuoti taikyta metodika, nors formaliai atitinka nustatytąją norminiais aktais, tačiau naftos produktų kiekis statybinių atliekų lauže apskaičiuotas ne sveriant, bet statistiniu būdu – paimtų nedidelių mėginių pagrindu, todėl šie duomenys nėra patikimi bei prieštarauja 2001 m. akto duomenims. Be to, byloje nėra duomenų, jog apmatavimus atliko atestuotas atitinkamų tyrimų darymui specialistas, o pagal bylos medžiagą, tą atliko AB (duomenys neskelbtini) geodezininkė M. D., jos neįtraukus į bylą specialisto statusu ir neįspėjus dėl duodamos išvados teisingumo. Pašalinti prieštaravimų dėl mazuto kiekio nėra galimybės, o abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Todėl mazuto, kuriuo buvo užterštos statybinės atliekos, kiekis skaičiuojamas pagal 2001 m. akto duomenis, nustatant, jog į lignino išpilta mazuto ne daugiau, nei jo rasta 2001 m., t.y. 5 m³. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 476, imant mazuto tankį 880 kg/m³ , jo svoris 4,4 t. Tokiu atveju gamtai padaryta žala dėl mazuto išpylimo 44 000 lt bei 60 000 litų dėl grunto išpylimo, viso 104 000 lt.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinys tenkintinas. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnį, dėl padarytos aplinkai žalos tūri būti atlyginti atsiradę nuostoliai. Įrodyta, jog šioje byloje dėl žalos padarymo atsakingas juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini). Iš jos priteistinas žalos atlyginimas- taksa, paskaičiuota pagal žalos padarymo metu galiojusios redakcijos 2005-10-03 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-476 aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką – 104 000 lt, pridėjus teritorijos sutvarkymo išlaidas - 72229 ( T.1, b.l. 46), viso 176229 litų suma.
Skiriant bausmę E. L. atsižvelgiama, jog jis neteistas, teigiamai charakterizuojamas, padarytas apysunkis nusikaltimas. Atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jam skirtina bauda, artima sankcijos vidurkiui už apysunkį nusikaltimą. UAB (duomenys neskelbtini), kaip anksčiau nebaustam juridiniam asmeniui, taip pat skirtina bauda.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-07-09 išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir kaltinimų dalyje pagal BK 270 str. 2 d. priimti apkaltinamąjį nuosprendį : E. L. pripažinti kaltu pagal BK 270 str. 2 d. ir nubausti 80 MGL 10400 litų bauda. UAB (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal BK 270 str. 2 d. ir nubausti 500 MGL - 65000 litų bauda. Nuosprendžio dalį kuria E. L. išteisintas pagal BK 183 str. 1 d., išteisinamąjį nuosprendį panaikinti bylą nutraukti.
Priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) 176229 litus gamtai padarytos žalos atlyginimo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui.
Likusioje dalyje apeliacinius skundus atmesti.