Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu (t. 3, b. l. 106-113) ieškovo V. B. ieškinį atmetė, o atsakovės A. K. priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu A. K. parašą (sutikimą) ant sklypo Nr. 357, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano dėl sklypo ribų padalijimo ir paskirties keitimo, suderinto 2005-07-11 nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolu. Teismas atsakovės naudai priteisė iš ieškovo 325 Lt žyminio mokesčio bei 3 250 Lt advokato išlaidų atlyginimą. Taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteisė 69,90 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad atsakovė 1996-05-15 įgijo 2 270 kv.m. žemės sklypą ir jį įregistravo nekilnojamojo turto registre; ieškovo sutuoktinė, t.y. tretysis asmuo, bendrosios jungtinės nuosavybės 2 174 kv.m. žemės sklypą įgijo 2005-01-25 ir jį įregistravo nekilnojamojo turto registre. Įgytą sklypą ieškovas atidalijo, suformavo du atskirus sklypus - vieną 0,0918 ha, kitą 0,1256 ha, ir kaip atskirus sklypus įregistravo nekilnojamojo turto registre. Atliekant kadastrinius matavimus ir formuojant naujus žemės sklypus paaiškėjo, kad į ieškovo sklypų plotus patenka atsakovės statinys - tvora, t.y. atsakovė yra užėmusi 63 kv.m. ieškovų žemės sklypo dalį ir ją atsitvėrusi metaline tvora. Ieškovas, įgydamas 2 174 kv.m. žemės sklypą vėliau už atsakovę, pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo laikytis esančių žemės sklypo, jau suformuoto ir plane pažymėto, ribų. Ieškovui perkant žemės sklypą, atsakovės tvora buvo ir žymėjo gretimų sklypų ribą. Ieškovui perkant 2005 m. sklypą jo ribos buvo žinomos. Atsakovė nuo bylos nagrinėjimo pradžios teigia, kad perkėlus tvorą jos sklypas sumažės, t.y. teigia, kad esama tvora yra gretimų sklypų riba ir ji riboja jos 2270 kv.m. žemės sklypą, tokia riba įregistruota nekilnojamojo turto registre. Teismas darė išvadą, kad UAB „Kauno komprojektas“ parengtas sklypų ribų patikslinimo planas yra tik projektas parengtas civilinės bylos nagrinėjimui dėl tvoros nugriovimo, todėl pagal jį nustatyti žemės sklypų ribų nėra teisinio pagrindo. Be to, nustačius sklypų ribas pagal atsakovės pateiktą sklypų patikslinimo planą, ieškovo sklypų plotas sumažėtų 63 kv. m., o to pagal formuojamą teismų praktiką negali būti. Iš UAB „Kauno komprojektas“ paruošto teisminiam nagrinėjimui projekto matyti, kad juoda linija yra pažymėtos Registrų centre įregistruotos sklypo ribos, kurios yra neteisingos, nes kerta statinius. Sudarant 1995 m. planą buvo padaryta klaida susiejant su valstybiniu geodeziniu pagrindu. Šalys turi nusistatyti žemės sklypo ribas atilikę geodezinius matavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo ieškinį bei atsakovės priešieškinį dalyje dėl pažeistų teisių atstatymo atmetė. Teismas pažymėjo, kad rengdamas žemės sklypų atidalijimo projektą, planavimo organizatorius, sudarydamas sutartį su plano rengėju, jam turi pateikti žemės sklypo ribų planą bei informuoti gretutinių žemės sklypų savininkus. To reikia ir kai keičiama žemės sklypo tikslinė paskirtis statinių statybai ar kitai veiklai yra rengiamas detalus planas (2004 m. sausio 15 d. LR teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d.). Detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu turi informuoti greta planuojamos teritorijos esančių nekilnojamųjų daiktų savininkus, taip pat detaliųjų planų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka prie planuojamos teritorijos įrengti stendą su šia informacija (2004 m. sausio 15 d. LR teritorijų planavimo įstatymo 31 str. 1 d.). Atsakovei nebuvo žinoma apie detalaus plano organizatoriaus atliekamus darbus, nes nebuvo jokios informacijos. 2005 m. atsakovei V. B. pateikė detaliojo plano dėl sklypų padalijimo ir paskirties keitimo brėžinį, ant kurio atsakovė pasirašė. Pasirašydama šį planą atsakovė neketino perleisti savo naudojamą žemės sklypo plotą, tuo labiau perkelti tvorą, pakeičiant sklypus skiriančią ribą. teismas, vadovaudamasis CK 1.90 str. 1 d., nurodė, jog atsakovė pasirašydama ant detalaus plano tarsi davė sutikimą pakeisti jos sklypo ribas, tačiau kaip matyti iš atsakovė paaiškinimų, ji pasirašė sutikimą galvodama, kad sutikimas reikalingas kaimynei toliau tvarkytis dokumentus, o ne sutikdama su savo žemės sklypų ribų pakeitimu. Atsakovė neketino ieškovui perleisti dalies jai nuosavybės teise priklausančio sklypo, nesutiko su tokiomis sklypo ribomis, kurios apibrėžtos detaliajame plane. Atsakovė, pasirašydama ant V. B. pateikto detaliojo plano, nežinojo, kad iš naujo atlikus geodezinius matavimus yra pasikeitusios šalių žemės sklypo ribos ir 63 kv.m. atsakovės naudojamo žemės sklypo persidengia su B. žemės sklypais. Teismas darė išvadą, kad atsakovės A. K. pasirašytas suderinimas ant detalaus plano yra pripažintas negaliojančiu, kaip pasirašytas suklydimo įtakoje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Dėl netinkamo CK 4.45 str., 4.95 str., 4.98 str. taikymo. Tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog sklypų ribos neteisingos, bei kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Teismas netinkamai aiškino CK 4.45 str. normos taikymą. Pagal ją teismas nustatyti sklypo ribas gali tik tuo atveju, kai savininkai nesutaria dėl ginčytino sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šios bylos atveju ieškovas nekelia ginčo dėl sklypo ribų, o prašo išreikalauti sklypo dalį iš svetimo neteisėto valdymo. Kadangi ieškovo ir atsakovės sklypų ribos yra aiškios iš esamų dokumentų, sklypai nepersidengia, todėl skirtingai nei nurodė teismas, CK 4.45 str. netaikytinas šiam ginčui spręsti. Kadangi ginčo šalių sklypų ribos yra aiškios iš esamų dokumentų, o atsakovė yra užėmusi ieškovo sklypų dalį, teismas turėjo taikyti CK 1.138 str., 4.95 str., 4.98 str. normas ir ieškinį tenkinti, tačiau to nepadarė;

3. Dėl netinkamo CK 1.90 str. taikymo. Detalusis planas dėl ieškovo sklypo padalinimo į du sklypus bei žemės paskirties pakeitimo buvo rengiamas vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, taip pat 1999-09-29 Vyriausybės nutarimu Nr. 1073 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos patvirtinimo“ bei 2004-05-03 Aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis. Šių teisės aktų nuostatos pažeistos nebuvo. Apie plano rengimą 2005-03-19 buvo skelbiama „Tėviškės žiniose“, planas buvo eksponuojamas seniūnijoje, 2005-03-31 vyko viešas svarstymas (t.3, b. l. 32, 52). Atsakovė su planu susipažino pasirašytinai, jokių pretenzijų neišsakė, o ir neturėjo pagrindo jas išsakyti- detalusis planas kaimyninių sklypų ribų nepakeitė. Plane (t .l, b .l. 80) taškais 1-8-7 nurodyta atsakovės sklypo riba su ieškovo sklypais atitiko jos sklypo ribą įregistruotą Registrų centre, nustatytą atsakovės 1996-05-15 valstybinės žemės pirkimo sutartimi Nr. P52/96-2377 ir planu prie jos (taškai 3-4-5) (prie 1 bylos tomo prijungtos Kauno rajono Žemėtvarkos bylos Nr. 1338, L 10- 11). Atsakovės parašas paneigia teismo išvadą, jog atsakovei nebuvo žinoma apie plano organizatoriaus atliekamus darbus. Be to, teismas neteisingai išaiškino atsakovės parašo prasmę, nepagrįstai prilygindamas jį sandoriui. Parašo tikslas buvo tik informacinis, patvirtinantis, jog A. K. susipažino su planu. Parašo tikslas nebuvo ir negalėjo būti perleisti žemę ar keisti sklypo ribas. Teismas neatsižvelgė į Žemės įstatymo 30 str. 1 d. bei CK 6. 392 str. 1 d., 6.393 str. 1 d., 2 d. normas pagal kurias žemė gali būti perleidžiama tik notariškai patvirtinta sutartimi, priešingu atveju toks sandoris negalioja. Taigi, atsakovė negalėjo perleisti tariamai jos sklypo dalies net jei ir būtų norėjusi. Detaliuoju planu reglamentuojamo žemės sklypo dalis užimta atsakovės teisiškai yra ieškovo nuosavybė, todėl nei teisė, nei pareiga perleisti žemės sklypą iš parašo ant plano negali atsirasti. Minėtas parašas negali būti laikomais sandoriu CK 1.63 str. prasme, nes sandoriais laikomi tokie asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Pati atsakovė nurodė, jog ji neketino perleisti atsakovui dalies tariamai jai nuosavybės teise priklausančio sklypo. Taigi, atsakovė neketino sukurti civilinių teisių ir pareigų. Kadangi atsakovės parašas nėra sandoris, jis negali būti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais, tame tarpe CK 1.90 str. pagrindu kaip sudarytas suklydimo įtakoje. Tuo pačiu teismas neturėjo pagrindo nustatyti, jog atsakovė ant plano pasirašė suklydusi, nes nebuvo suklydimo objekto- sandorio dalyko. Tokiu būdu teismas CK 1.90 str. normos neturėjo taikyti iš viso, o A. K. reikalavimą panaikinti jos parašą (sutikimą) atmesti kaip nepagrįstą CPK 178 str. pagrindu;

4. Dėl CPK 93 str. pažeidimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas V. B. ieškinį atmetė, tačiau A. K. priešieškinį tenkino tik mažesnėje dalyje, dėl parašo panaikinimo. Dalyje dėl sklypo ribos nustatymo A. K. reikalavimas buvo atmestas. Nepaisant to, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo buvo priteistos pilnai, tuo tarpu ieškovo turėtos išlaidos nepriteistos net iš dalies. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 93 str. 1 ir 2 d. nuostatas, įpareigojančias bylinėjimosi išlaidas priteisti proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl bylinėjimosi išlaidas paskirstė netinkamai. Atitinkamai nebuvo išspręstas ir šalių sumokėto žyminio mokesčio paskirstymo klausimas.

Žemesnės instancijos teismas

2. teismas 2009-01-29 d. nutartimi buvo sujungęs dvi civilines bylas Nr. 2-383-97/2009 ir Nr. 2-457-97/2009 o, vėliau 2009-11-04 teismo posėdyje priėmė nutartį, kad atsakovės pareikštą ieškinį civ. byloje Nr. 2-457-97/2009, laikyti civ. byloje Nr. Nr. 2-383-97/2009 pareikštu priešieškiniu, taigi, teismas vadovavosi abiejų šalių pateiktais įrodymais, ne tik ieškovo, bet ir atsakovės byloje pateiktais įrodymais, teisminio nagrinėjimo metu 2008-10-20 buvo apklaustas liudytoju Kauno rąj. žemėtvarkos specialistas - vyr. geodezininkas H. D., kuris paliudijo, kad atsakovės, A. K. pateiktame projekte teisminiam nagrinėjimui juoda linija yra pažymėta VĮ Registrų centre įregistruotos žemės sklypo ribos, kurios yra neteisingos, nes kerta statinius, o to negali būti, atlikta topo nuotrauka pagal faktinę padėtį ir natūroje atitinkančios sklypo ribos pažymėtos raudona linija, sudarant 1995 m planą, buvo padaryta klaida, susiejant su valstybiniu geodeziniu pagrindu, paimtos klaidingos koordinatės, ribas atstatyti galima, turi būti išlaikyti atstumai tarp tvirtų kontūrų ir 1995 metų ir 2008 metų atstumai tie patys. Minėtas liudytojas teisme paaiškino, kad iki 2002 melų VĮ Registrų centras ribas žymėjo popieriuje, o po to į orto foto medžiagą, plotas liko tas pats, tik jis perstumtas, natūroje niekas nesikeičia, tik dėl atliktų matavimų atsiranda matematinės problemos, bendras vaizdas matyti ortofotomedžiagoje, ginčo riba yra tokia, kokia buvo pirminiame matavime tvirtų kontūrų pagrindu, atstumai tarp statinių, šulinio ir tvoros lygūs, nepasikeitę. A. K. žemės sklypas neįsiterpęs į atsakovų V. ir L. B. turimą žemės sklypą. Taigi atsakovė nėra neteisėtai užėmusi 63 kv.m. atsakovų žemės sklypo). Teismas sprendime teisingai nurodė, kad ieškovui perkant 2005 m. sklypą, jo ribos buvo žinomos, o atsakovė nuo bylos nagrinėjimo pradžios teigia, kad perkėlus tvorą, jos žemės sklypas sumažės. Teismas teisingai konstatavo kad iš UAB „Kauno komprojektas“ paruošto teisminiam nagrinėjimui projekto, matyti, kad juoda linija yra pažymėtos VĮ Registrų centre įregistruotos sklypo ribos, kurios yra neteisingos, nes kerta statinius. Sudarant 1995 m. planą, buvo padaryta klaida, susiejanti su valstybiniu geodeziniu pagrindu.

3. teismas teisingai ir pagrįstai pripažino negaliojančiu atsakovės parašą (sutikimą) ant sklypo Nr. 357, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano. Atsakovė, pasirašydama ant V. B. pateikto detaliojo plano iš tiesų nežinojo, kad iš naujo, atlikus geodezinius matavimus, yra pasikeitusios šalių žemės sklypo ribos ir 63 kv.m. atsakovės naudojamo žemės sklypo persidengia su ieškovų B. žemės sklypais. Todėl teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovės pasirašytas suderinimas ant detalaus plano yra pripažintas negaliojančiu, kad pasirašytas suklydimo įtakoje. Teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, kai teismo sprendime pasisakė, kad rengdamas žemės sklypo atidalijimo projektą, planavimo organizatorius, sudarydamas sutartį su plano rengėju, jam turi pateikti žemės sklypo ribų planą bei informuoti gretutinių žemės sklypų savininkus, to reikia ir kai keičiama žemės sklypo tikslinė paskirtis statinių statybai ar kitai veiklai yra rengiamas detalus planas (2004 m. sausio 15 d. LR teritorijų planavimo (įstatymo 22 str. 3 d.) detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu turi informuoti greta planuojamos teritorijos esančių nekilnojamų daiktų savininkus, taip pat detaliųjų planų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka prie planuojamos teritorijos įrengti stendą su šia informacija;

4. teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidų klausimą, nes pirmoje instancijoje atsakovę atstovavo du advokatai, buvo pateikti kvitai, iš kurių matyti, kad atsakovė yra sumokėjusi advokatui V. A. 4 500 Lt ir advokatei V.Grigonytei 2 000 Lt, todėl pirmos instancijos teismas, tenkindamas vieną iš dviejų pareikštų reikalavimų, pagrįstai priteisė 1/2 dalį patirtų atstovavimo išlaidų - t.y. 3 250 Lt ir tuo nepažeidė CPK 93 str. 2 dalies nuostatų.