Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2904-1100/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-26
Bylos Nr.
1-2904-1100/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05737-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
I. O.

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-2904-1100/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05737-2024-3Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.1.5; 2.3.1.6; 2.3.1.7(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje I. O. (I. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismui perduotoje baudžiamojoje byloje I. O. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:

I. O. 2024 m. vasario 9 d. laikotarpiu nuo 19.08 val. iki 19.13 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad susitarimo neišpildys, susirašinėjimo ir pokalbių programėlėje „Messenger“, priklausančia bendrovei „Facebook“, susisiekė su nukentėjusiuoju M. M., žadėdamas jam parduoti internetinio žaidimo „CS2“ 1362 žaidimo pinigus, į savo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) paprašė pervesti 722 Eur kaip atlygį už internetinio žaidimo pinigus, kuriuos žadėjo perduoti nukentėjusiajam, tačiau minėto internetinio žaidimo pinigų neperdavė, pinigų negrąžino ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, M. M. priklausantį 722 Eur vertės turtą ir minėtai sumai jam padarė turtinę žalą.

Ši baudžiamoji byla yra neteisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl perduotina pagal teismingumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 226 straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti arba nusikalstama veika padaryta užsienyje, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis, o jeigu jis Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, – teismui, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas bylos ikiteisminis tyrimas.

BK 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Bendrininkų nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje ši veika buvo padaryta, o jeigu vienas bendrininkų veikė kitoje vietoje, – jo veikimo vieta.

Kaip matyti iš prokurorės pateikto kaltinamojo akto, I. O. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Šios galimos nusikalstamos veikos padarymo vieta nėra nurodyta kaltinamajame akte.

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 182 straipsnyje nustatyto sukčiavimo sudėtis materialioji, todėl šio nusikaltimo padarymo vieta turi būti laikoma vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatytos veikos padariniai. Svetimo turto įgijimas apgaule (sukčiavimas) laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti, juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Taigi sukčiavimo veikos baigtumo momentas siejamas su kaltininko realia galimybe naudotis jam perduodamu turtu ir nesiejamas su pinigų išgryninimu bankomate (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis byloje Nr. 1T-60/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju I. O. galimai apgaule įgijo nukentėjusiojo M. M. pinigus, kurie buvo pervesti į kaltinamojo banko sąskaitą, t. y. galimai apgaule įgijo svetimą turtą elektroninėje erdvėje. Galimos nusikalstamos veikos baigimo momentas nėra siejamas su Vilniaus miesto teritorija. Šiuo atveju negalima nustatyti tikslios faktinės galimos nusikalstamos veikos padarymo vietos, todėl vadovaujamasi BPK 226 straipsnio 3 dalies nuostata, kad kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. O. faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla perduotina pagal teismingumą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 226 straipsnio 3 dalimi, 228 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje I. O. (I. O.) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, perduoti pagal teismingumą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams (Zarasai, 32110, Sėlių a. 24).

Apie priimtą sprendimą informuoti prokurorę.

Teisėjas Darius Lukaitis