Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo pagal ieškovės L. K. ieškinį J. V. D. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdo gyvenamojo namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) ( b.l.62-66). Iš pažymos apie atsiskaitymą už suvartotas gamtines dujas ir mokėjimo nurodymų ( b.l. 5-8, 60 ) matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-02-28 sumokėjo 666,71 EUR. Iš LESTO pažymos matyti, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2014-02-30 sumokėjo 34,03 EUR. Iš mokėjimo patvirtinimų (b. l. 13-15) matyti, kad ieškovė už vandenį laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 20174-02-28 sumokėjo 79,33 EUR. Iš 2014-03-14 raštelio (b.l.16) matyti, kad atsakovas įsipareigojo sugrąžinti ieškovei išlaikymą už 8 mėnesius.

Reikšdama ieškinį, ieškovė privalėjo įrodyti jo pagrįstumą ir teisėtumą. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 str. 2 d. 4, 5 p., 112 str. 2, 3 p., 226 str.). Todėl ieškovė ieškinyje, atsakovas atsiliepime privalėjo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (CPK 112 str. 3 p., 135 str. 1 d. 2 d., 226 str.). Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prašo juos išreikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 159 str. 1 d., 179 str. 1 d., 225 str. 1 p., 226 str., 227 str. 4 d., 230 str. 1 d.). Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas dalyvauja įrodinėjimo procese, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.).

Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 str. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovei reikia įrodyti ieškinio, atsakovui –atsikirtimų faktinį pagrindą. CPK 182 str. išvardytos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti. Teismas šios kategorijos bylose neprivalo rinkti įrodymų savo iniciatyva (CPK 179 str.). Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 str. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia tai, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškų ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo išnagrinėtos įrodinėjimo proceso metu.

Šios bylos nagrinėjimo metu ieškovei buvo nurodyta (b. l. 58), kokias aplinkybes byloje yra būtina nustatyti ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, todėl byla nagrinėtina tų įrodymų apimtimi, kuriuos pateikė ieškovė, pagrįsdama savo ieškinį ir atsakovas, pagrįsdamas savo atsikirtimus. Kaip matyti, ieškovė savo ieškinį grindžia rašytiniais įrodymais apie sumokėtų komunalinių mokesčių dydį (mokėjimo nurodymais, pažymomis), atsakovo pasirašytu rašteliu. Atsakovas jokių rašytinių įrodymų nepateikė, buvo išklausyta jo liudytoja J. J.. Teismo posėdžio metu apžiūrai buvo pateiktos Atsiskaitymo knygelė už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas ir Atsiskaitymo už gamtines dujas knygelė. Sugretinus pateiktų apžiūrai Atsiskaitymo knygelėse esančius duomenis ir pateiktas mokėjimo nurodymų kopijas matyti, kad mokėjimo nurodymuose nurodytos mokėtinos ir sumokėtos sumos už gamtines dujas neatitinka 2015-10-23 pažymoje (b. l. 60) nurodytų sumų. Kaip matyti ieškovė posėdžio metu pripažino, kad už dujas buvo susidaręs įsiskolinimas, kuris buvo iki atsakovo apsigyvenimo ieškovės bute. Dėl šios aplinkybės teismas mano, kad remtis pateiktais mokėjimo nurodymais už dujas yra nėra galimybės, nes jie nėra visiškai tikslūs, o remtinasi duomenimis, nurodytais 2015-10-23 pažymoje. Minėtoje pažymoje yra aiškiai išdėstyta už kurį laikotarpį koks dujų kiekis buvo sunaudotas, kiek už tai priskaičiuota ir kiek ir kada faktiškai sumokėta, t. y. už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2014-02-28 buvo suvartota 1075 m3, už kurias sumokėta 666,71 EUR. Dėl tų pačių aplinkybių teismas, nustatydamas sumokėtas sumas už sunaudotą elektros energiją remiasi 2015-10-22 AB LESTO pažyma (b. l. 61), iš kurios matyti, kad už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2014-02-30 už suvartotą elektros energiją buvo sumokėta 34,03 EUR. Nustatant kiek sumokėta už vandenį remtinasi pateiktais mokėjimų patvirtinimais (b. l. 13-15) ir ta aplinkybe, kad 2015-09-07 pažymoje ( b. l. 46) nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2014-02-28 buvo skolinga už vandenį 7,26 EUR, kuriuos sumokėjo 2014-05-13. Taigi, pagal mokėjimo patvirtinimus už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2014-02-28 ieškovė sumokėjo 2013-10-24 – 24,74 EUR (85,43 Lt) , 2013-11-23 – 14,55 EUR ( 50,25 Lt) , 2014-01-31 – 40,04 EUR ( 138,25 Lt), viso – 79,33 EUR.

Ieškovė savo reikalavimus kildina iš žalos padarymo, tačiau įvertinus ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, įvertinus šalių paaiškinimus, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad šalių teisiniai santykiais susiklostė sutartinių teisinių santykių, t. y. sandorių pagrindu. Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 str. 1 d.). Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 str. 2 d., 6.192 str. 2 d.). CK 1.73 str. išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą.

Taigi, įvertinus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, rašytinius bylos įrodymus, laikytina įrodyta, kad nuo 2013 metų spalio 18 d. iki 2014 m. vasario 18 d. atsakovas gyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), naudojosi ieškovės būstu ir šiam teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, t. y. vandeniu, elektra, dujomis (kurios naudojamos ir namo šildymui ir maisto gaminimui). Šias aplinkybes pripažįsta ir atsakovas, todėl jos laikytinos visiškai įrodytomis (CPK 178-179 str., 187 str.). Šalių paaiškinimai sutampa ir toje dalyje, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo susitarta dėl gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio, todėl darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) teisiniai santykiai. Rašytinė gyvenamosios patalpos panaudos sutartis nebuvo sudaryta (to nereikalauja ir CK normos), o dėl sutartinių santykių turinio, t. y. teisių ir pareigų, šalys susitarė žodžiu. Tokiu atveju, esant žodiniam susitarimui dėl panaudos sąlygų, tikrąją žodinės panaudos sutarties šalių valią nustatyti, kai ieškovė ir atsakovas teikia priešingus paaiškinimus, neparemtus jokiais įrodymais, privaloma pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str.). CK 6.193 str. 1 d., 5 d. numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, o jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Kaip matyti, ieškovė teigia, kad buvo susitarta, jog atsakovas dengs ½ dalį mokėtinų komunalinių mokesčių už būstą, o atsakovas teigia, kad buvo susitarta už jam suteiktą gyvenamąjį plotą atsilyginti asmeninėmis atsakovo paslaugomis (pagalba ūkio darbuose, automobilio remontu, ieškovės vežiojimu į /iš darbą ir pan.). Jokių įrodymų apie jų nurodytus susitarimus nei ieškovė nei atsakovas teismui nepateikė. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai suteikė ieškovei jo nurodytas (ar kitas) paslaugas. Kaip jau minėta, ieškovė tai neigia, o nesant byloje kitų įrodymų konstatuotina, kad aplinkybė jog atsakovas už jam suteiktą gyvenamąją patalpą atsilygino realiai suteiktomis asmeninėmis paslaugomis, t. y. pagalba namų ūkyje, laikytina neįrodyta ( CPK 178-179 str.).

Pagal CK 6.629 str. 1 d. pateiktą panaudos sutarties sampratą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK 6.636 str. numato panaudos gavėjui pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Tokiu būdu remiantis šiomis įstatyminėmis nuostatomis ir jau minėto CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, darytina išvada, kad atsakovas, faktiškai gyvendamas ir naudodamasis ieškovės būstu, privalėjo prisidėti ir prie jo išlaikymo išlaidų. Kaip jau minėta, atsakovas gyvenimo ieškovės bute metu gavo tam tikrą naudą, todėl visi su buto išlaikymu susiję mokesčiai turi būti padengti asmenų kurie gyveno bute ginčo laikotarpiu, t. y. mokesčius privalėjo mokėti ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis, - po ½ dalį. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiformavę faktiniai panaudos santykiai, todėl ginčo laikotarpiu finansiškai atsakingu už būsto išlaikymą turėtų būti tiek ieškovė tiek atsakovas. Kadangi atsakovas nevykdė savo pareigos prisidėti prie panaudos objekto išlaikymo (tą faktą atsakovas pripažino), tai ieškovė turi teisę į nuostolių, kuriuos ji turėjo viena mokėdama komunalinius mokesčius, atlyginimą. Taigi, byloje nustatyta, jog atsakovui, nevykdžius bendros pareigos mokėti mokesčius už būsto šildymą ir komunalines paslaugas, ieškovė turėjo teisę apmokėti ½ dalį atsakovui tenkančių mokesčių, o juos sumokėjusi, įgijo teisę reikalauti minėtos dalies iš atsakovo. Manytina, kad tai atitinka panaudos sutarties sampratą ir sąlygas bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų ( CK 1.5 str.).

Kaip jau minėta, pateiktais dokumentais nustatyta, jog ieškovė turėjo viso 780,07 EUR išlaidų, susijusių su panaudos sutarties objekto išlaikymu, Atsakovas šios sumos neginčija ir pripažįsta, jog už ieškovės nurodomą laikotarpį jis jokių mokesčių, susijusių su buto išlaikymu, nemokėjo. Ieškovei įvykdžius prievolę už atsakovą, ji patyrė nuostolių, todėl gali reikalauti jų atlyginimo, ir įsigijo jo atžvilgiu kreditoriaus teises (CK 4.76 str., 6.50 str.3 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. Įvertinus visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, esančius byloje, šalių paaiškinimus, ieškinys dėl komunalinių mokesčių priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteistina 390,03 EUR patirtų nuostolių išlaikant butą (CK 6.1 str., 6.38 str. 1 d.).

Kas liečia ieškovės keliamą reikalavimą dėl atsakovo šuns išlaikymo išlaidų, tai ieškovė jokių įrodymų, pagrindžiančių išlaikymo išlaidas nepateikė, atsakovas šią aplinkybę neigia. Ieškovė teigia, kad šuo buvo atsakovo nuosavybės, atsakovas - kad šuo buvo padovanotas ieškovei. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojos J. J. paaiškinimus, vadovaudamasis logikos ir įrodymų tikėtinumo principu daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad šuo buvo padovanotas ieškovei, todėl atsakovui nekyla pareigos padengti ieškovei jo išlaikymo (maitinimo) išlaidas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškininių reikalavimų daliai (CPK 88 str., 93 str. 96 str.). Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, nes sudaro mažiau nei 3 EUR sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 390,03 EUR nuostoliams atlyginti, 12 EUR žyminio mokesčio ir 32,40 EUR advokato atstovavimo išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.