- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-22
- Bylos Nr.
- I-759-171/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02250-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Irena Paulauskienė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- Viešosios įstaigos „Kulinarijos paveldo fondas“
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams B. I., Raimondui Jurkai, atsakovės atstovei Laurai Petrauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Viešosios įstaigos „Kulinarijos paveldo fondas“ skundą atsakovei Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
pareiškėjas teismui pateikė skundą (I t., b. l. 82 - 92), kuriame prašo panaikinti 2009-11-26 nutarimą Nr. 3K09/219. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba padarė išvadą, jog Fondas laikė ir gabeno namų gamybos alkoholinius gėrimus, neturėdamas privalomų juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų, todėl pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimus.
Pareiškėjo manymu, jokių duomenų, kuriais būtų galima objektyviai ir išsamiai grįsti pažeidimo padarymo faktą bei Fondo kaltę šiuose veiksmuose, nėra. Nutarime remiamasi duomenimis, kurių pati Tarnyba savarankiškai nerinko, jų, kaip atskirų bylos elementų ir kaip visumos, netyrė, nereikalavo iš kompetentingų institucijų specialių žinių (išvadų) siekiant, kad padarytas pažeidimas būtų neabejotinai įrodytas, o taip pat pagrindžiama pareiškėjo kaltė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo VI skyriaus nuostatos, reglamentuojančios teisinės atsakomybės pagrindus ir pažeidimo nagrinėjimo tvarką, detaliai nenumato, kokiais įrodymais būtina grįsti pažeidėjo veiksmus darant vieną ar kitą teisės pažeidimą, taip pat nenumato specialių veiksmų, kurių pagalba būtų renkama informacija, kuriai rinkti, fiksuoti ir vertinti reikalingos specialios žinios, aiškiai nereglamentuoja to, koks yra šio įstatymo pažeidimų fakto įrodinėjimo dalykas bei ribos. Tarnybos pareigūnai netinkamai, t. y. neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, ištyrė visas faktines aplinkybes, ir nesurinko duomenų, įrodančių šių aplinkybių buvimą. Pareiškėjo manymu, Tarnybos nutarime esama faktinių bei teisinių klaidų vertinant duomenų, kuriais grindžiama pareiškėjo kaltė padarius Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktų pažeidimus, leistinumą bei sąsajumą.
Pareiškėjas mano, kad Tarnyba, kvalifikuodama Fondo veiksmus kaip neteisėtus ir pažeidžiančius Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, privalėjo remtis ne tik šio specialaus įstatymo, bet ir kitų administracinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, o pirmiausia - ATPK. Tarnyba neatliko jokių savarankiškų veiksmų siekiant neabejotinai atsakyti, kokie būtent veiksmai sudaro Alkoholio kontrolės įstatymo atitinkamų nuostatų pažeidimus, o tai, pareiškėjo manymu, vertintina kaip esminis pažeidimas, nes tam tikrų faktinių aplinkybių neįrodytumas lemia, jog Tarnyba ne tik neatliko būtinų procesinių veiksmų siekiant ištirti turimus įrodymus, bet ir tai darė neobjektyviai, neišsamiai.
Pareiškėjas nesutinka su nutarimu ir nurodo, kad Tarnyba, Fondo veiksmus kvalifikuodama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nenustatė, kada buvo padaryti neva neteisėti veiksmai, neaišku iš kur Tarnyba gavo duomenis apie tai, kad Fondas laikė ir gabeno neva alkoholio produktus be tam reikalingų dokumentų. Šie duomenys sudaro kaltinimo Fondui padarius pažeidimą pagrindą, todėl nutarime tai buvo būtina nurodyti, nes priešingu atveju pateiktas pažeidimo inkriminavimas lieka neaiškus, dviprasmiškas ir keliantis sunkumus pareiškėjui ginti savo poziciją, t. y. nekaltumą bei kitus bylos duomenis, naikinančius pareiškėjo teisinę atsakomybę.
Pareiškėjas nurodo, kad tiek protokole, tiek ir nutarime nėra užsimenama, kokiais duomenimis nustatyta ir užfiksuota, jog B. I. laikė ir gabeno alkoholio produktus, kokiomis aplinkybėmis buvo gauti duomenys apie šiuos neva neteisėtus veiksmus, kas tai matė ar kitaip užfiksavo, kokie liudytojai ar pareiškėjai tai darė ir t. t., o tokių duomenų nebuvimas lemia abejonę, kad Tarnyba neįvertino, ar tokia informacija įrodymų požiūriu yra patikima, tikra, t. y. leistina teisiniu požiūriu bei teisėta.
Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba, vertindama Fondo veiksmus pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, be jokių rimtų argumentų paviršutiniškai nurodo, kad B. I. neginčija fakto, jog laikė ir gabeno alkoholio produktus (6 vienetus alkoholinių gėrimų), taip pat vienareikšmiškai iš nutarimo matyti, jog, Tarnybos manymu, tam kad įrodyti, jog B. I. turėti gėrimai yra ne kas kita kaip alkoholiniai gėrimai ar alkoholio produktai, pakanka 2008 m. galutinės ataskaitos, taip pat 2008-11-17 tyrimo protokolo Nr. 12093CM-6 duomenų, iš kurių matyti, jog 6 vienetai B. I. turėtų mėginių buvo skysčiai atitinkamai turėję savyje tam tikrą skaičių alkoholio tūrio procentais. Jokių kitų įrodymų, kurie leistų manyti, kad Tarnyba specialiai būtų atlikusi veiksmus siekdama nustatyti, ar minėtuose skysčiuose yra alkoholio tūrio procentais ir tam nustatyti reikalinga panaudoti specialias žinias bei turimus įgūdžius, nėra. Pareiškėjo manymu, Tarnyba tokio tyrimo ar veiksmo, kuriam reikalingos specialisto turimos žinios, ir negalėjo atlikti, kadangi tyrimo protokolas surašytas dar 2008-11-17, tuo tarpu Tarnybos protokolas surašytas tik beveik po metų, t. y. 2009-11-13. Rašant protokolą jokių skysčių, kuriuos turėjo B. I., nebuvo rasta, jie niekur neužfiksuoti ir pan., taigi tokiu būdu Tarnyba neteisėtai ir neteisingai pasinaudotojo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos departamento atlikto Fondo prašymu tyrimo protokolo duomenimis.
Pareiškėjas mano, kad iš nutarimo matyti, jog Tarnyba visiškai neanalizuoja, ar tam tikri B. I. turėtų gėrimų mėginiai yra namų gamybos, ar ne. Tarnyba konstatuoja, kad aptariamų mėginių, kurie yra pagaminti naminiu būdu, savininkas yra būtent Fondas. Pareiškėjas atkreipia dėmesys, kad pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, namų gamybos alkoholiniai gėrimai - tai fizinio asmens pagaminti alkoholiniai gėrimai,o kaip matyti iš bylos duomenų, Tarnyba nėra nustačiusi, kad gėrimai buvo padaryti fizinių asmenų, nėra pateikusi net netiesioginių duomenų, leidžiančių logiškai daryti išvadą, kad tikėtinai Fondo turimų gėrimų mėginiai būtų buvę pagaminti ne tik namuose, bet ir fizinių asmenų. Tarnyba konstatuoja, kad gėrimų mėginių savininkas yra Fondas, kuris yra juridinis, o ne fizinis asmuo.
Pareiškėjo manymu, Fondo Tarnybai pateiktas 2009-11-09 raštas Nr. 16, kuriuo atsisakoma vykdyti teisėtus Tarnybos reikalavimus dėl informacijos pateikimo, vertintinas kaip kliudymas valstybinei institucijai atlikti savo funkcijas ir vykdyti uždavinius, negali būti laikoma teisingu argumentu, kadangi Fondas, Tarnybai prašant bei reikalaujant, neturėjo pareigos teikti Tarnybai reikalingos informacijos ar dokumentų, kurie, savo ruožtu, galėjo būti Tarnybos vertinami ar interpretuojami kaip Fondo neteisėtus veiksmus bei kaltę pagrindžiantys duomenys.
Pareiškėjas skunde kelia klausimą, kokiu pagrindu Tarnyba teisės pažeidimo požymius ir kaltę įžvelgė Fondo elgesyje, tačiau viso to nematė kitų subjektų, pavyzdžiui, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, mat šis taip pat laikė šiame skunde minimus alkoholio mėginius, veiksmuose. Pareiškėjo manymu, nėra suprantama, kokiu pagrindu Tarnyba „atsirenka" galimus teisės pažeidėjus, kuo remdamasi ir iš ko gauna informaciją apie galimai padarytus teisės pažeidimus ir t. t., o tai rodo, jog Tarnybos veiksmuose, atliekant tyrimą, matyti daug faktinių ir teisinių neaiškumų, kurie nėra pašalinti ir nutarime, be to, kurie kelia pagrįstas abejones dėl Fondo teisinės padėties šioje administracinėje byloje, taip pat dėl Tarnybos objektyvaus šališkumo Fondo atžvilgiu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad Tarnybos priimtame nutarime nesama pakankamų argumentų, kurie neabejotinai pagrįstų Fondo, kaip juridinio asmens, kaltę, kadangi, kaip nustatyta byloje, B. I. veikė Fondo interesais ar jo vardu, todėl Tarnyba nutarime turėtų aiškiai pasisakyti ir dėl fizinio asmens teisnumo, ir dėl Fondo teisnumo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnyba, priimdama nutarimą, kuriuo skiriama ekonominė sankcija Fondui, neteisingai aiškino ir taikė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, formaliai ir vienpusiškai vertino Fondo veiksmus, detaliau neanalizavo teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymių, kurie akivaizdžiai rodo, jog Fondo kaltės vertinant Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktų nuostatas nėra. Fondo direktorė B. I., laikydama ir gabendama alkoholio gėrimus, bei siekdama juos pateikti ištyrimui Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui, veikė ne Fondo interesais, bet vadovaudamasi atitinkamu teisiniu pagrindu, vykdė teisėtą pavedimą, kurį jai davė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 3D-46 sudaryta Tarpžinybinė darbo grupė, iš kurios posėdžių protokolų matyti, jog darbo grupė įpareigoja B. I. per mėnesį parengti techninę užduotį namudinių distiliuotų gėrimų paveldo tyrimams ir lėšų poreikį, taip pat pavedama pateikti namudinių distiliuotų gėrimų paveldo tyrimo lėšų poreikį ir parengti tyrimo struktūrą.
Pareikėjas mano, kad Tarnyba, matydama Fondo veiksmuose kaltę, padarė klaidingą išvadą, nes Alkoholio kontrolės įstatymo paskirties bei sisteminis šio įstatymo nuostatų aiškinimas lemia išvadą kad asmuo (šiuo atveju - juridinis asmuo), veikdamas mokslo tyrimo tikslais, be to, remdamasis teisiniu pagrindu arba vykdydamas teisėtą pavedimą, neturi tyčios, kaip asmens psichinio santykio su daroma veika, kaip tai numatyta ATPK 9 ir 10 straipsniuose, pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų, o būtent - 17 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktų nuostatų.
Pareiškėjas teigia, kad Tarnyba turėjo plečiamai aiškinti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, o būtent pasiremti įstatymo, pavyzdžiui, 17 straipsnio 3 dalies 7 punktu, kaip analogija, pagal kurią 17 straipsnio 2 dalies 9 punkto reikalavimai netaikomi etilo alkoholiui, naudojamam gamybos, taip pat techninėms, medicinos, veterinarijos reikmėms arba mokslo ir tyrimo darbuose, kurį įsigyja, laiko, gabena ir naudoja įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotus leidimus, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus, kai leidimai nėra privalomi. Tarnyba, nuosekliai ir sistemiškai neatlikdama duomenų vertinimo, nepaisė to, jog pagal Fondo įstatus, jis gali dalyvauti formuojant bei įgyvendinant valstybės politiką etninės kultūros, tradicinio maisto bei tradicinių amatų srityse, gali skatinti esamos ir naujos maisto pramonės plėtrą, kurios pagrindas būtų vietos maisto ištekliai ir tradicinė gamybos technologija.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad Fondas yra įstaiga, nesiekianti pelno. „Nykstančių tradicinių maisto gaminių nustatymo ir jų gamybos technologijų bei formų atkūrimo galimybių“ studijoje naminė degtinė buvo tiriama, kaip vienas iš penkių kulinarinio paveldo produktų. Vėliau, vadovaujantis šia studija, Lietuvos Respublikos Seimui buvo teikiamas įstatymo projektas dėl naminės degtinės legalizavimo. Jeigu teismas manytų, kad vis dėlto Fondas pažeidė įstatymą, prašė baudą sumažinti, kad ji būtų proporcinga padarytam pažeidimui, nes naminė degtinė buvo naudojama moksliniam tyrimui (II t., b.l. 86-87).
Atsiliepimas
Atsakovė su skundu nesutiko. Atsiliepime (I t., b. l. 173 - 179) pažymėjo, kad vada pradėti tyrimą buvo 2009-10-22 Tarnyboje gauta „Nykstančių tradicinių maisto gaminių nustatymo ir jų gamybos technologijų bei formų atkūrimo galimybių studijos“ 2008 m. galutinė ataskaita. Atlikdama tyrimą Tarnyba papildomai rinko medžiagą ir nepraėjus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 str. 2 d. numatytam vieno mėnesio terminui nuo paskutinės pažeidimo kvalifikavimui ir bylos išnagrinėjimui būtinos informacijos gavimo (pareiškėjo 2009-11-05 raštas Nr. 16 Tarnyboje gautas 2009-11-09) priėmė ginčijamą 2009-11-26 nutarimą ir paskyrė pareiškėjui 5000 litų baudą.
Tarnyba paaiškino, kad nutarime Nr. 3K09/219 yra nurodyti įrodymai, kurie patvirtina Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. ir 17 str. 2 d. 7 p. pažeidimų faktą, ir kuriais grindžiama pareiškėjo kaltė dėl padarytų pažeidimų, t. y. : „Nykstančių tradicinių maisto gaminių nustatymo ir jų gamybos technologijų bei formų atkūrimo galimybių studijos“ 2008 m. galutinė ataskaita, VšĮ „Kulinarijos paveldo fondas“ 2008-10-27 prašymas, 2008-11-17 tyrimo protokolas Nr. 12093CM-6, VšĮ „Kulinarijos paveldo fondas“ 2009-11-05 raštas Nr. 16, VšĮ „Kulinarijos paveldo fondas“ atstovės B. I. 2009-11-26 paaiškinimai, kita Tarnybos surinkta medžiaga.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo argumentai, jog Tarnyba padarė procedūrinių pažeidimų, nepasitelkdama nepriklausomų specialistų ir ekspertų nustatant Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, atmestini remiantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 11d., numatančia, kad baudas už šio įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. ir 17 str. 2 d. 7 p. nustatytų reikalavimų nesilaikymą yra įgaliota skirti Tarnyba.
Tarnyba pažymėjo, kad nagrinėdama pareiškėjo administracinę bylą, ji neviršijo savo kompetencijos ir nepažeidė procesinių bylos nagrinėjimo taisyklių. Ištyrusi byloje esančius įrodymus, Tarnyba konstatavo, kad byloje iš esmės nėra ginčijamos šios faktinės aplinkybės: 1) jog B. I., veikdama pareiškėjo VšĮ „Kulinarijos paveldo fondas“ vardu ir dėl jos interesų 2008-10-27 priėmė įstaigos žinion 6 vnt. alkoholinių gėrimų (alkoholinis gėrimas Nr. 1 - 53,86% alk. tūrio, alkoholinis gėrimas Nr. 2 - 50,63% alk. tūrio, alkoholinis gėrimas Nr. 3 - 53,18% alk. tūrio, alkoholinis gėrimas Nr. 4 - 48,85% alk. tūrio, alkoholinis gėrimas Nr. 5 - 62,93% alk. tūrio, alkoholinis gėrimas Nr. 6 - 48,09% alk. tūrio), kuriuos 2008-10-27 nugabeno iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2) jog minėti gėrimai yra namų gamybos alkoholiniai gėrimai (naminė degtinė); 3) jog minėtiems alkoholiniams gėrimams pareiškėjas nepateikė privalomų juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, Tarnybos manymu, taikytinos Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. ir 7 p. nuostatos.
Atsakovė pažymėjo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 2 p., 7 p. įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, o pažeidimo sudėčiai pakanka, kad yra laikomi, gabenami namų gamybos alkoholiniai gėrimai, neturint juridinę galią turinčių privalomų šių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Pareiškėjas laikė, gabeno namų gamybos alkoholinius gėrimus, neturėdamas privalomų juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų, todėl pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo draudimus.
Tarnyba, priimdama ginčijamą nutarimą, aiškinosi bylos aplinkybes, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ir šio aiškinimosi (tyrimo) rezultatas yra tiesiogiai išreikštas ginčijamo nutarimo rezoliucinėje dalyje, kurioje pareiškėjas pripažintas pažeidęs Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. ir 7 p. nuostatas ir už tai jam skirta 5000 litų bauda.
Atsakovės manymu, iš pareiškėjo argumentų matyti, kad paties pažeidimo fakto pareiškėjas neginčija, tačiau neigia savo atsakomybę už padarytus pažeidimus, siekia atsakomybės naštą perkelti įstaigos direktorei B. I. ir Tarpžinybinei darbo grupei. Tarnyba teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo direktorė B. I., 2008-10-27 priimdama pareiškėjo žinion namų gamybos alkoholinius gėrimus ir gabendama juos iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikė pareiškėjo (juridinio asmens) vardu ir dėl jo interesų; ir jos veikla laikytina pačio Fondo veikla. Pažymėjo, kad šioje byloje nėra svarbu nustatyti pareiškėjo kaltės formą.
Tarnyba nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 3 d. 7 p. nereikalauja turėti licencijos verstis alkoholinių gėrimų gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais tais atvejais, kai etilo alkoholį, naudojamą gamybos, techninėms, medicinos, veterinarijos reikmėms, mokslo ir tyrimo darbuose, įsigyja, laiko, gabena ir naudoja įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotus leidimus. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 7 p. įtvirtintas draudimas laikyti, gabenti namų gamybos alkoholinius gėrimus yra absoliutus ir nesiejamas su licencijos turėjimu. Tai reiškia, kad nesvarbu, ar įmonė turi licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais, ar jos neturi, kiekvienam juridiniam asmeniui apskritai draudžiama laikyti (saugoti) ir gabenti namų gamybos alkoholinius gėrimus. Todėl mokslo tyrimo tikslais įsigytas etilo alkoholis negali būti namų gamybos alkoholiniai gėrimai, nes jų apyvarta Lietuvoje draudžiama, o mokslo tyrimais naudojamas alkoholis turi būti įsigyjamas su privalomaisiais juridinę galią turinčiais dokumentais, o pareiškėjas nepateikė juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų jo laikytiems ir gabentiems namų gamybos alkoholiniams gėrimams be to, įmonės, įstaigos ir organizacijos, norinčios naudoti etilo alkoholį mokslo tikslais, privalo turėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (LRV 2004-05-14 nutarimas Nr. 589 „Dėl nedenatūruoto etilo alkoholio ir denatūruoto etilo alkoholio realizavimo ūkio subjektams ir denatūruoto etilo alkoholio naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 2009-07-15 nutarimo Nr. 755 redakcija) išduotą leidimą, o tokio leidimo pareiškėjas niekada neturėjo.
Atsiliepimas
Atsakovės manymu, priešingai negu teigia pareiškėjas, jo veikla yra ne socialiai reikšminga, o socialiai žalinga, pareiškėjo veikla ir parengtas įstatymo pakeitimo projektas prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo tikslui - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principams. Atsakovė nurodo, kad naminės degtinės gaminimas, pardavimas bei laikymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį numatyta atsakomybė Baudžiamajame ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksuose bei Alkoholio kontrolės įstatyme, todėl nesuvokiama, kaip neteisėti veiksmai gali būti kulinarijos paveldo dalimi bei saugotinomis ir eksponuotinomis vertybėmis.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje nesutiko su skundu, papildomai paaiškino, kad su baudos sumažinimu Tarnyba nesutinka (II t., b.l. 87-88).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2009-11-13 Tarnybos įgaliotos atstovės surašė protokolą Nr. 73 (I t., b. l. 100 - 101), kuriame, remiantis „Nykstančių tradicinių maisto gaminių nustatymo ir jų gamybos technologijų bei formų atkūrimo galimybių studijos“ 2008 m. galutine ataskaita, VšĮ „Kulinarijos paveldo fondas“ 2008-10-27 prašymu, 2008-11-17 tyrimo protokolu Nr. 12093Chl-6, VšĮ „Kulinarijos paveldo fondas“ 2009-11-05 raštu Nr. 16 ir kita Tarnybos surinkta medžiaga, nustatyta, kad VšĮ „Kulinarijos paveldo fondas“ 2008 m. laikė (saugojo) namų gamybos alkoholinius gėrimus, neturėdama juridinę galią patvirtinančių dokumentų. 2008-10-27 alkoholinių gėrimų pavyzdžiai, 6 vienetai pagal VšĮ „Kulinarijos paveldo fondas“ prašymą buvo pateikti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui ištyrimui.
Tarnyba 2009-11-26 priėmė nutarimą Nr. 3K09/219 (I t., b. l. 70-72), kuriuo konstatavo, kad VšĮ „Kulinarijos paveldo fondas“ padarė sudėtinį Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimą ir skyrė pareiškėjui 5 000 Lt baudą.
Ginčas kilo dėl atsakovės priimto nutarimo, kuriuo pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimą buvo skirta 5 000 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo arba baudos sušvelninimo.
Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad juridiniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.
Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad juridiniams asmenims Lietuvos Respublikoje draudžiama laikyti, gabenti namų gamybos alkoholinius gėrimus.
Alkoholio kontrolės įstatymo 35 str. 2 d. numatyta, kad įstatymo 34 str. 1 d. nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Tarnyboje 2009-10-22 gautas asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ raštas, su kuriuo pateikta „Nykstančių tradicinių maisto gaminių nustatymo ir jų gamybos technologijų bei formų atkūrimo galimybių studija“ (I tomas, b. l. 183), kurios pagrindu Tarnyba pradėjo tyrimą, rinko papildomą medžiagą. Išreikalavo iš Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informaciją apie pareiškėjos pateiktą prašymą dėl alkoholinių gėrimų tyrimo (2 t. b.l. 64-65), rašė du raštus pareiškėjui dėl trūkstamos informacijos pateikimo, dėl mėginių grąžinimo pareiškėjui (2 t. b.l. 62, 63, 64 ). Paskutinė pažeidimo kvalifikavimui ir bylos išnagrinėjimui būtina informacija, t. y. pareiškėjo 2009-11-05 raštas Nr. 16, Tarnyboje gautas 2009-11-09 (II t., b. l. 61 ). Gavus minėtą raštą, buvo surinkta visa galima informacija. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad įstatyme nustatytas 1 mėnesio terminas nuo pažeidimo nustatymo dienos nebuvo praleistas kadangi ginčijamas nutarimas priimtas 2009-11-26. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. A11-326/2007; Nr. A146-1505/2008; Nr. A442-702/2008; Nr. A438-268/2010).
Pareiškėjas skunde išdėstė argumentus dėl įrodymų neišsamumo, sąsajumo ir leistinumo, bei neišsamaus, nevisapusiško ir neobjektyvaus visų faktinių aplinkybių ištyrimo.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad į Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo medžiagos nagrinėjimą atvykusi pareiškėjo atstovė B. I. paaiškino, jog 6 vnt. alkoholinių gėrimų (alkoholinis gėrimas Nr. 1 - 53,86% alk. tūrio, alkoholinis gėrimas Nr. 2 - 50,63% alk. tūrio, alkoholinis gėrimas Nr. 3 - 53,18% alk. tūrio, alkoholinis gėrimas Nr. 4 - 48,85% alk. tūrio, alkoholinis gėrimas Nr. 5 - 62,93% alk. tūrio, alkoholinis gėrimas Nr. 6 - 48,09% alk. tūrio) įstaiga gavo ne naudojimo, o mokslinio tyrimo tikslais. B. I. nurodė, kad 2008-10-27 nepažįstamas žmogus atvežė ir perdavė jai alkoholinius gėrimus prie Fondo ofiso (duomenys neskelbtini), pastaroji išsikvietė taksi ir nuvežė minėtus gėrimus į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą Visoriuose, J. Kairiūkščio g. 10 (II t., b. l. 67 - 68 ).
Pareiškėjas Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui 2008-10-27 pateikė prašymą kuriame prašoma ištirti alkoholinius gėrimus (mėginius) Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, jų stiprumą, metilo alkoholį, aukštesniuosius alkoholius, esterius, aldehidus, rūgštingumą (šarmingumą), prašyme nurodyta, kad mėginių paėmėjas yra B. I. (II t., b. l. 65).
Iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2008-11-17 išduotame tyrimo protokolo Nr. 12093Chl-6 matyti, kad mėginių (alkoholinių gėrimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4. Nr. 5, Nr. 6) gavimo data - 2008-10-27, jų savininkas - VšĮ „Kulinarijos paveldo fondas“, (duomenys neskelbtini), Vilnius, mėginius pristatė B. I. (II t., b. l. 48 - 49).
„Nykstančių tradicinių maisto gaminių nustatymo ir jų gamybos technologijų bei formų atkūrimo galimybių studijos“ 2008 m. galutinėje ataskaitoje nurodoma, kad tyrime buvo išanalizuota naminės degtindarystės istorija, kilmė, paplitimas, gamybos būdas (įranga, technologijos), žaliavos, ir padaryta išvada, jog gamybos technologijų tęstinumas išlaikytas, o lietuviška naminė degtindarystė laikytina Lietuvos kulinarijos paveldo objektu. Tyrimo analizė parodė, kad naminė degtinė yra kokybiškas, vartojimui tinkamas produktas (II t., b. l. 50 - 51).
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo įrodymų surinkimo ir vertinimo, nepagrįsti, o Tarnybos padaryta išvada remiantis aukščiau nurodytais įrodymais jog B. I., veikdama pareiškėjo VšĮ „Kulinarijos paveldo fondas“ vardu ir dėl jos interesų 2008-10-27 priėmė įstaigos žinion 6 vnt. alkoholinių gėrimų, kuriuos 2008-10-27 nugabeno iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o minėti gėrimai yra namų gamybos alkoholiniai gėrimai (naminė degtinė), kuriems pareiškėjas nepateikė privalomų juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų, pagrįsta, todėl Tarnyba pagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. ir 7 p.
Teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl to, kad Fondo direktorė B. I., laikydama ir gabendama alkoholinius gėrimus, veikė ne Fondo interesais, kadangi juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą, o bet kokia juridinio asmens vykdoma veikla yra vykdoma per atitinkamus darbo santykiais su pareiškėju susijusius asmenis. Tai yra vienintelis įmanomas pareiškėjo tokios veiklos būdas (vienintelė jos išraiškos forma). Todėl pareiškėjo darbuotojų, kurie pagal atitinkamas darbo sutartis darbdavio vardu vykdo šią veiklą vykdoma veikla laikytina paties juridinio asmens veikla, t.y. objektyvi nurodytos veiklos išraiška yra ta pati (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-03-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/205, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-109/2009).
Pareiškėjas teigia, jog veikė mokslo tyrimo tikslais, vykdydamas teisėtą pavedimą, duotą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 3D-46 sudarytos Tarpžinybinės darbo grupės, todėl jam taikytinos Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 3 d. 7 p. nuostatos.
Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 9 p. numato, jog juridiniams asmenims Lietuvos Respublikoje draudžiama laikyti, gabenti alkoholio produktus, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 3 d. 7 p. numato, kad to paties straipsnio 2 dalies 9 punkto reikalavimai netaikomi mokslo ir tyrimo darbuose, kurį įsigyja, laiko, gabena ir naudoja įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotus leidimus, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus, kai leidimai nėra privalomi.
Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 7 p. įtvirtintas draudimas laikyti, gabenti namų gamybos alkoholinius gėrimus yra absoliutus ir nesiejamas su licencijos turėjimu, todėl nesvarbu ar įmonė turi licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais, ar jos neturi, kiekvienam juridiniam asmeniui apskritai draudžiama laikyti (saugoti) ir gabenti namų gamybos alkoholinius gėrimus. Be to, pažeidimo, už kurį nubaustas pareiškėjas, sudėtis nesiejama su alkoholio produktų gabenimu ir laikymu neturint licencijos. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentas yra atmestinas.
Kiti skunde nurodyti pareiškėjo argumentai neturi esminės reikšmės skundo išsprendimui, todėl teismas jų nenagrinėja.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje nustatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi ir nustatytų pareigų vykdymą (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10 nutarimai).
Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo tikslą laikant ir gabenant namų gamybos alkoholinius gėrimus – atlikti mokslinius tyrimus ir parengti studiją, dalyvaujant programoje „Tautinio paveldo išsaugojimas ir plėtra“, kurį finansavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 ir kitais teisės aktais siekiant išsaugoti kulinarinį paveldą, į pažeidimo pobūdį ir į tai, kad pareiškėja laikė ir gabeno mažą kiekį alkoholio, kuris buvo panaudotas tyrimams, o vėliau sunaikintas, ką patvirtino savo raštu Institutas ( 1 t., b.l. 106, 121-125, 135-146, 2t., b.l. 64 ) ir jos neteisėtos veiklos mažą mastą, todėl laiko, kad didelės grėsmės pareiškėjos veiksmai Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms realiai nesukėlė, nei lengvinančių , nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o tai, kad pareiškėja nepranešė Tarnybai iš ko įsigijo namų gamybos alkoholinius gėrimus neturi įtakos pažeidimo sudėčiai, todėl paskirta 5000 Lt bauda nėra adekvati padarytam pažeidimui. Be to VšĮ Kulinarijos paveldo fonde dirba tik du darbuotojai, kurie gauna minimalų atlyginimą (vienas iš jų dirba 0,5 etato), metinės pajamos už 2009 metus sudarė 36275 Lt, todėl 5000 Lt bauda neigiamai įtakotų jos finansinę padėtį. Teismas mano, kad pakanka pareiškėją nubausti minimalia 1 000 Lt bauda, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti įstatymų laikymąsi ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.
Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Tarnybos nutarimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, tačiau, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas pažeidimo padarymo aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo kriterijumi pareiškėjai paskirtą baudą sumažina nuo 5 000 Lt iki 1 000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teismas
nusprendžia
pareiškėjos Viešosios įstaigos „Kulinarijos paveldo fondas“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2009-11-26 Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie LR Vyriausybės nutarimą Nr. 3K09/219, kuriuo pareiškėjui Viešosios įstaigos „Kulinarijos paveldo fondas“ buvo paskirta 5 000 Lt bauda, ir paskirti 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.