- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-79-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- Tauragės rajono savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės būstas“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės būstas“ ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 5-158 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo“ Nr. 5-158 (toliau – ginčijamas įsakymas).
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas, todėl naikintinas, kadangi įsakymo priėmimu ir susirinkimo organizavimu atsakovė peržengė jai teisės aktais suteiktą diskreciją bendrojo naudojimo objektų administravimo teisiniuose santykiuose. Ginčijamas įsakymas prieštarauja galiojančioms teisės normoms, nes pagal CK 4.84 straipsnio 3 dalį administratorių butų ir kitų patalpų savininkai pasirenka balsuodami raštu arba susirinkime. Balsavimas raštu rengiamas arba susirinkimas šaukiamas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė, priimdama ginčijamą aktą, nesilaikė jai privalomų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų, tuo pažeisdama ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius. Ginčijamu įsakymu UAB „Tauragės butų ūkis“ buvo paskirta daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratore daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai dar 2017 m. rugsėjo 5 d. sudarė objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija ginčijamu įsakymu nesilaikė CK 4.83 straipsnio 3 dalies nuostatų, jame nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius yra skiriamas, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos ar nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Todėl esant nenuginčytai ir galiojančiai bendraturčių sudarytai jungtinės veiklos sutarčiai, atsakovė neturėjo teisės priimti įsakymą dėl bendrojo naudojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo. Pažymėjo, kad sudarius butų ir kitų patalpų savininkams jungtinės veiklos sutartį, atsakovė neturėjo jokio pagrindo organizuoti susirinkimus daugiabučiuose namuose ir remdamasi balsavimo raštu rezultatais paskirti administratorių. Taip pat nurodė, jog dėl ginčijamame įsakyme nurodyto daugiabučio namo jau buvo pasisakyta pagal UAB „Tauragės butų ūkis“ ieškinį iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-252- 439/2018 dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ((duomenys neskelbtini)). Minėtoje byloje kaip trečiasis asmuo dalyvavo ir atsakovė. Šioje byloje buvo pateiktas UAB „Tauragės butų ūkis“ ieškinio atsisakymas ir byla buvo nutraukta, taip pripažįstant, kad jungtinės veiklos sutartis yra galiojanti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 5-158 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo“ Nr. 5-158, priteisė iš atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos ieškovei UAB ,,Tauragės būstas“ 50 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 5-158 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo“ UAB ,,Tauragės butų ūkis“ paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratore. Daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2017 m. rugsėjo 5 d. sudarė ,Objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, pagal kurią daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė bendrojo naudojimo objektų valdytoja paskirti UAB „Tauragės būstas“. Teisme nustatyta, kad ieškovė UAB „Tauragės būstas“ paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratore tik nustačius, kad UAB „Tauragės butų ūkis“, kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorės, įgaliojimai pasibaigę. Teismas pažymėjo, kad namo administratoriaus įgaliojimai nutrūksta tada, kai savininkai aiškiai išreiškia valią savarankiškai prižiūrėti savo turtą. CK 4.84 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Todėl 2017 m. rugsėjo 5 d. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkai raštu sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl minėto daugiabučio namo administravimo. Šių aplinkybių atsakovės atstovė teisme nepaneigė, tik nurodė, jog priimant minėtą direktoriaus įsakymą jie vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu, kuris numato savivaldybės funkciją – butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo administratorių veiklos, susijusios įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles. Laikytina, kad atsakovė, žinodama, jog daugiabučiame name yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuri yra galiojanti, nenuginčyta ir nenutraukta ar kitaip nepanaikinta, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, 2018 metų vasario 12 d. priėmė ieškovės ginčijamą įsakymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad toks administratoriaus skyrimas atsakovės 2018 m. vasario 12 d. administracijos direktoriaus įsakymu pažeidžia CK 4.84 straipsnyje numatytas nuostatas, kur įtvirtina, kad tik tokiu atveju, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Atsakovė neįrodė, kad ieškovės 2017 m. rugsėjo 5 d. sušauktas daugiabučio namo savininkų susirinkimas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo buvo sušauktas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir kad sprendimas sudaryti daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymu Nr. Dl-961, 3 punktą bei CK 4.85 straipsnio 5 dalies nuostatas. Atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima vertinti, ar buvo padaryta tam tikrų procedūrinių pažeidimų sušaukiant susirinkimą ar fiksuojant jo eigą. Kaip byloje nustatyta, jungtinės veiklos sutartį pasirašė dauguma butų savininkų, įstatymo reikalaujama rašytine forma išreikšdami savo valią dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo formos (CK 6.969 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgtina į jungtinės veiklos sudarymo tikslą, į tai, kad sutartis buvo įregistruota VĮ Registrų centre ir nuo jos pasirašymo dienos yra galiojanti. Tuo tarpu patys butų savininkai minėtos sutarties neginčijo. Taigi, konstatavus, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. sudaryta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra galiojanti, atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo 2018 metų vasario 12 d. priimti ieškovės ginčijamą įsakymą, todėl jis panaikintas kaip neteisėtas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovė neturi teisės ginčyti Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 5-158 „Dėl Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo“, nes tai nėra susiję su ieškovės tiesioginėmis teisėmis ir pareigomis. Be to, 2017 m. rugsėjo 5 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis nėra sudaryta ieškovės UAB „Tauragės būsto“ naudai.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 5-158 „Dėl Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo“ priėmimo aplinkybes, tuo pažeisdamas CPK 260 straipsnį ir CPK straipsnio 270 straipsnio 5 dalies 4 punktą. Teismas nevertino daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų valios, kuri buvo pareikšta balsuojant raštu.
5.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. sudaryta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra galiojanti, atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo 2018 m. vasario 12 d. priimti ieškovės ginčijamą įsakymą. Paskutinė butų ir kitų patalpų savininkų valia buvo išreikšta balsuojant raštu, jie nusprendė pasirinkti administratore UAB „Tauragės butų ūkis“. Tokią valią išreiškė butų ir kitų patalpų savininkų dauguma, taip atsisakydami jungtinės veiklos sutarties konkliudentiniais veiksmais – balsuodami už kitą valdymo formą – pasirinkdami administratorių.
Atsiliepimas
5.4. Tauragės rajono savivaldybė atsiliepime prašė teismo iškviesti kaip liudytojus butų savininkus, kurie galėjo paaiškinti bylos ginčo aplinkybes dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo. Pirmosios instancijos teismas į prašymą neatsižvelgė.
6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Yra nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustačius absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą siekiama užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. ši teisės norma skirta užtikrinti asmens teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010).
9. Šioje byloje nustatyta, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 5-158 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo“ UAB ,,Tauragės butų ūkis“ paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratore. Daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2017 m. rugsėjo 5 d. sudarė ,Objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, pagal kurią daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė bendrojo naudojimo objektų valdytoja paskirti UAB „Tauragės būstas“. Ginčas šioje byloje vyksta dėl paminėto įsakymo, t. y. dėl administratoriaus pakeitimo, tačiau byloje nei daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų savininkai, nei UAB ,,Tauragės butų ūkis“ nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis.
10. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama nuostata, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina; daugiabučio namo gyventojai gali laisvai pasirinkti, tvarkyti namo bendrojo naudojimo turtą savarankiškai, per tam tikslui įsteigtą bendriją ar naudotis įmonės, užsiimančios daugiabučių namų administravimu, paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013).
11. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 str. nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d.). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.84 str. 3, 4 d.). Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija šio kodekso 4.85 str. nustatyta tvarka. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 dalis butų ir kitų patalpų savininkų. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai (CK 4.85 str. 4, 5, 7 d.). Balsavimo raštu tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-10-31 įsakymu Nr. D1-895 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše. Paminėtos įstatymo nuostatos leidžia padaryti išvadą, jog sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, todėl šis sprendimas turės įtakos jų teisėms ir pareigoms.
12. Nagrinėjamu atveju ypatingai svarbus pats civilinių teisinių santykių pobūdis, t. y. gyvenamojo namo butų savininkai per administratorių, kaip atstovą, įgyvendina namo bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės teises, todėl butų ir kitų patalpų savininkams suteikta teisė bet kada pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.84 str. 4 d.), todėl jų įtraukimas į bylos nagrinėjimas atitinka šios nutarties 8 p. nurodytą teisinį reglamentavimą.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad įtraukęs trečiaisiais asmenimis šios bylos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus ir juos informavęs apie šią iškeltą bylą, teismas gali paskirti įgaliotą asmenį su byla susijusiems dokumentams gauti (CPK 120 straipsnio 3 dalis).
14. Be to, į bylą trečiuoju asmeniu turi būti įtraukta UAB ,,Tauragės butų ūkis“, nes šis sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnis).
15. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas daro išvadą, jog trečiųjų asmenų neįtraukimas laikytinas esminiu civilinio proceso taisyklių ir trečiųjų asmenų procesinių teisių pažeidimu. Toks pažeidimas atitinka CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.