- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-08-31
- Bylos Nr.
- N-756-945-06
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 27 d. nutarties S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau tekste - ir Šiaulių RAAD) Akmenės rajono agentūros pareigūno 2005 m. gruodžio 28 d. nutarimu S. B. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ir ATPK) 85 straipsnio 1 dalį įspėjimu, pasiūlant atlyginti „Ašvėnų“ medžiotojų būreliui laukinei gyvūnijai padarytą 1060,5 litų žalą. S. B. nubaustas už tai, kad 2005 m. gruodžio 17 d., apie 11 val., Akmenės rajone, Purvių miške, vadovavo ,,Ašvėnų“ medžiotojų būrelio medžioklei su varovais, kurios metu, antro varymo metu buvo sumedžiotos dvi tauriojo elnio patelės (jaunikliai) ir suaugusi patelė, nors ,,Ašvėnų“ medžiotojų būrelis Purvių miške turėjo teisę sumedžioti tik dvi tauriojo elnio pateles ar jauniklius. Konstatuota, kad medžioklės vadovas pažeidė aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos respublikos teritorijoje taisyklių“ (toliau tekste – ir Taisyklės) 60.14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
S. B. prašė panaikinti nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, taip pat panaikinti siūlymą „Ašvėnų“ medžiotojų būreliui atlyginti žalą laukinei gyvūnijai. Skunde neneigė nutarime minimu laiku ir vietoje vadovavęs medžioklei su varovais, kurios metu buvo nušauti trys taurieji elniai, nors būrelis turėjo licencijas sumedžioti tik du tauriuosius elnius (pateles ar jauniklius). S. B. teigimu, jo veikoje nėra pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 1 dalyje, sudėties – jis, kaip medžioklės vadovas, įvykdęs visus aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Taisyklių reikalavimus, t. y., vadovaudamasis minėto akto 26.6 punktu, instruktavęs medžiotojus apie medžioklės tvarką, saugumo reikalavimus ir pan., medžioklei pakrypus neplanuota linkme, ją sustabdęs. Medžioklės taisyklių buvo laikomasi, tačiau, išbėgus elniams ir į juos šaudant, iš karto krito du elniai, po ko medžioklė buvo nutraukta. Ir tik po jos nutraukimo pastebėti kraujo pėdsakai bei po kiek laiko rastas kritęs ir trečias elnias. Taigi trečias elnias buvo sumedžiotas atsitiktinai ir už tai S. B. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn – jo veiksmuose nėra tyčios, medžioklės metu buvo laikomasi Taisyklėse nustatytų reikalavimų, S. B. ėmėsi papildomų priemonių, kad nebūtų viršytas leistų sumedžioti žvėrių limitas, apie trečią sumedžiotą elnią pranešta aplinkos apsaugos agentūrai. S. B. pabrėžė, kad nepažeistas ir Taisyklių 60.14 punkto draudimas, kadangi medžiotojų būrelis turėjo net dvi licencijas sumedžioti tauriojo elnio pateles ar jauniklius, tačiau, pasikeitus medžioklės aplinkybėms, nebuvo įmanoma saugiai ir tinkamai užtikrinti, kad būtų sumedžiota tik tiek žvėrių, kiek turima licencijų. Be to, medžiotojus suklaidino ir tai, kad vienas elnias iš karto nekrito, o nubėgo dar keletą šimtų metrų, todėl ginčijamame nutarime nurodytos situacijos nebuvo įmanoma išvengti.
Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra skundą prašė atmesti, pažymėjo, kad 2005 m. gruodžio 17 d. medžioklės vadovo S. B. paaiškinime teigiama, kad skirtingų medžiotojų skirtingose vietose buvo sumedžiotos trys tauriojo elnio patelės, nes nė vienas iš elnius sumedžiojusių medžiotojų nežinojo ir neturėjo galimybės sužinoti apie kitų medžiotojų sumedžiotus žvėris iki varymo pabaigos. Iš šio medžioklės vadovo paaiškinimo matyti, kad medžioklės vadovas prieš prasidedant medžioklei nenumatė atvejo, kad vieno varymo metu gali būti skirtingose vietose sumedžiotos daugiau nei dvi tauriojo elnio patelės ar jaunikliai.
„Ašvėnų“ medžiotojų būrelio vadovas P. B. prašė S. B. skundą patenkinti, skundžiamą nutarimą panaikinti, o administracinę bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 27 d. nutartimi S. B. skundo nepatenkino ir paliko nepakeistą Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūros pareigūno 2005 m. gruodžio 28 d. nutarimą. Teismas konstatavo, kad suinteresuotos institucijos pareigūnai tinkamai nustatė administracinio teisės pažeidimo faktą, tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus ir paskyrė nuobaudą, nepažeisdami jos skyrimą reglamentuojančių taisyklių. Paskirta pati švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis, iš ko matyti, kad suinteresuotos institucijos pareigūnai objektyviai įvertino visas vykusios medžioklės aplinkybes, tyčios nebuvimą, pranešimą apie trečio tauriojo elnio sumedžiojimą. Byloje nėra ginčo, kad teisėtai vykusios medžioklės metu, turint tik dvi licencijas tauriesiems elniams, buvo sumedžiotas ir trečiais taurusis elnias. Taisyklių 60.14 punktas draudžia medžioti žvėris ir paukščius, kurie pagal Medžioklės taisyklių reikalavimus nėra priskirti medžiojamiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus, draudžiamu juos medžioti terminu arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė uždrausta, arba pasibaigęs (neprasidėjęs) jų medžioklės sezonas, neturint Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduoto leidimo, arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė licencijuojama, neturint licencijų šiems gyvūnams sumedžioti. Nutarime minimos medžioklės metu kaip tik ir buvo sumedžiotas trečias taurusis elnias, kuriam licencijos „Ašvėnų“ medžiotojų būrelis neturėjo. Taigi pažeidimo įvykis nustatytas vien pagal trečiojo tauriojo elnio sumedžiojimo faktą. Pagal Taisyklių 26.2 punktą medžioklės vadovas, šiuo atveju S. B. , privalėjo organizuoti medžioklę Taisyklėse nustatyta tvarka. S. B. šią tvarką pažeidė, kadangi, nors ir buvo prisilaikyta visų formalių medžioklės taisyklių reikalavimų, linijoje buvo šaudoma daugiau kaip į du tauriuosius elnius, per vėlai ir netinkamai buvo informuoti kiti medžiotojai, kad du taurieji elniai jau nušauti, dėl ko buvo nušautas ir trečiasis. Įvertinus vykusios medžioklės aplinkybes, S. B. tyčios nebuvimą, nebandymą nuslėpti fakto, kad neteisėtai sumedžiotas taurusis elnias, suinteresuota institucija ir paskyrė S. B. pačią švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį bei pagrįstai nustatė laukinei gyvūnijai padarytą žalą ir pasiūlė medžiotojų būreliui ją atlyginti. Teismas pažymėjo, kad aplinkybių, numatytų ATPK 17, 18 straipsniuose, t.y. būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties, eliminuojančios administracinę atsakomybę, S. B. veiksmuose nėra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. B. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą nutraukti. Nurodo, kad Taisyklių 60.14 punkte įtvirtintas draudimas gali būti pažeidžiamas tik tyčiniais subjekto veiksmais, o šiuo atveju teismas konstatavo, jog tyčios S. B. veiksmuose nėra. Teismas taip pat nenurodė, kokie Taisyklių tvarkos pažeidimai nustatyti S. B. veikoje. Apelianto įsitikinimu, teismas taip pat neįvertino ar aplaidžiai įvertino jo skunde išdėstytas aplinkybes dėl trečiojo elnio žūties, todėl jos turėtų būti išanalizuotos iš naujo. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad S. B. neturėjęs realios galimybės išvengti atsiradusių pasekmių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra nurodo, kad nesutinka su S. B. apeliacinio skundo reikalavimu.
,,Ašvėnų“ medžiotojų būrelis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui taip pat pateikė prašymą įvertinti, ar ,,Ašvėnų“ medžiotojų būrelis 2005 m. gruodžio 17 d. medžioklės metu padarė realią žalą laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ir ar pagrįsta Aplinkos ministerijos Šiaulių RAAD 2006 m. sausio 5 d. pretenzija dėl žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
ATPK 85 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatytų medžioklės vadovo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą (2005 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. X-382 redakcija). Ši įstatymo norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, reglamentuojantį medžioklės taisykles Lietuvos Respublikos teritorijoje.
S. B. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo esme nurodyta tai, kad jis vadovavo medžiotojų būrelio medžioklei su varovais, kurios metu buvo sumedžiotos dvi tauriojo elnio patelės (jaunikliai) ir suaugusi patelė, nors būrelis turėjo teisę sumedžioti tik dvi tauriojo elnio pateles ar jauniklius, ir inkriminuotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų ,,Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 60.14 punkto pažeidimas. Institucijos nutarimu apeliantas buvo nubaustas už minėtą veiką.
Taisyklių 60.14 punkte nurodyta, kad draudžiama medžioti žvėris ir paukščius, kurie pagal Medžioklės taisyklių reikalavimus nėra priskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus draudžiamu juos medžioti terminu /.../ arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė licencijuojama, neturint licencijų šiems gyvūnams sumedžioti.
ATPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos reikalauja, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančia medžiaga ir patikrinęs įrodymus jų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino ir neįvertino visų skunde išdėstytų motyvų, taigi neišaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad medžioklės metu buvo sumedžioti ne du, o trys taurieji elniai (du jaunikliai ir suaugusi patelė). Apeliantas šio fakto neneigia, tačiau nurodo, kad jis tinkamai vadovavo medžioklei, siekdamas užtikrinti, kad nebūtų sumedžiota daugiau žvėrių nei turima licencijų, tačiau neturėjo realių galimybių išvengti pasekmių. Skunde S. B. detaliai aprašo visą medžioklės eigą, jo duotus nurodymus būrelio medžiotojams ir medžiotojų veiksmus: atskirų medžiotojų stovėjimo vietas, šūvius, signalų apie sumedžiotus elnius perdavimus, ir pan. Bylos nagrinėjimo teisme metu jis taip pat nurodė, kad po dviejų elnių sumedžiojimo medžioklė buvo nutraukta, ir tik tuomet pastebėjo kraujo pėdsakus bei suprato, jog sužeistas ir trečias elnias, taigi jis buvo nušautas visiškai atsitiktinai (b. l. 19). 2005 m. gruodžio 17 d. paaiškinime S. B. nurodė, kad visi trys taurieji elniai buvo sumedžioti per vieną varymą, skirtingų medžiotojų, skirtingose miško kvartalo vietose. Nei vienas iš tų medžiotojų nežinojo ir neturėjo galimybės sužinoti apie kitų medžiotojų sumedžiotus žvėris iki varymo pabaigos (b. l. 9).
Pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų S. B. paaiškinimuose apie įvykio aplinkybes priežasčių nesiaiškino, nevertino ir dėl jų teismo nutartyje nepasisakė. Teismas nutartyje konstatavo, kad apeliantas, organizuodamas medžioklę pažeidė Taisyklėse nustatytą tvarką, nors ir buvo prisilaikyta visų formalių medžioklės taisyklių reikalavimų, linijoje buvo šaudoma daugiau kaip į du tauriuosius elnius. Tokiais prieštaringais argumentais grindžiama teismo nutartis negali būti laikoma teisėta. Iš nutarties neaišku kokiais įrodymais yra grindžiama teismo išvada, kad per vėlai ir netinkamai buvo informuoti kiti medžiotojai apie dviejų elnių nušovimą, kadangi nei vieno iš jų paaiškinimo byloje nėra.
Apelianto skunde išdėstytiems argumentams patikrinti ir įvertinti bei pagrįstoms išvadoms padaryti būtina kaip liudytojus apklausti kitus medžioklėje dalyvavusius asmenis. Tik visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, galima padaryti pagrįstą išvadą apie S. B. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties (visų jos elementų) jo veikoje buvimą ar nebuvimą.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, tad ji naikintina, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. ,,Ašvėnų“ medžiotojų būrelio prašymas dėl žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teisme, nutarus bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.