Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2009-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-17-417/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-03-09
Bylos Nr.
1-17-417/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Kaltinamasis
Audriui Šleiniui
Nukentėjusysis
Martynui Izidoriui Smilgevičiui
Civilinis ieškovas
Laimai Smilgevičienei
Advokatai
Algimantas Jucys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-17-417/2009Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.4.2.
Klaipėdos apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Laimai Rokanskienei,gynėjui advokatui Algimantui Juciui,kaltinamajam Audriui Šleiniui,nukentėjusiajam Martynui Izidoriui Smilgevičiui,nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą bei civilinei ieškovei Laimai Smilgevičienei,nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą atstovei adv. Angelijai Morkvėnienei,

vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovams vyr. specialistams Redai Bardauskienei, Juozui Kaminskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Audrius Šleinius, a. k. 38907190530, gim. 1989-07-19 Plungės m., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis ir nesimokantis, gyv. Ryto g. 21, Plungės m., teistas:

1) Plungės r. apylinkės teismo 2006-04-25 nuosprendžiu pagal BK 178 str. l d., paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėn. įpareigojant mokytis;

2) Plungės r. apylinkės teismo 2006-05-30 nuosprendžiu pagal BK 180 str. l d., paskirta bausmė – 6 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 63 str. l. 4. 9 d., bausmė subendrinta su Plungės r. apylinkės teismo 2006-04-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. l d. šios bausmės vykdymas atidėtas l metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant l metus mokytis. 2007-06-28 Plungės r. apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę, 2008-03-26 paleistas pasibaigus bausmės laikui, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 181 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis Audrius Šleinius nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, tikslus laikas nenustatytas, iki 2007-02-28, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, panaudodamas kitokią psichinę prievartą bei fizinį smurtą, vertė nukentėjusįjį Martyną Izidorių Smilgevičių perduoti turtą:

2006 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, dienos metu, tikslus laikas nenustatytas, prie S. Dariaus ir S. Girėno g. 55 namo, Plungės m., paprašęs M.I. Smilgevičiaus parodyti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia“, jo negrąžino ir pavartodamas kitokią psichinę prievartą – pasinaudodamas nukentėjusiojo bailumu, demonstruodamas savo fizinį pranašumą ir neigiamą reputaciją, reikalavo sumokėti už telefono sugrąžinimą 40 litų.

Po to nukentėjusysis M. I. Smilgevičius, norėdamas atgauti savo mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia“, tos pačios dienos vakare, apie 22.00 val., nuėjo prie Audriaus Šleiniaus gyvenamojo namo, S. Dariaus ir S. Girėno g. 55, Plungės m., ir pranešęs Audriui Šleiniui, kad jo tėvai dėl paimto telefono nori kreiptis į policiją, paprašė telefoną grąžinti bei bijodamas, kad nesumokėjus reikalaujamų pinigų šis telefono negrąžins ir jį sumuš, perdavė Audriui Šleiniui 12 litų.

Audrius Šleinius, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pavartodamas kitokią psichinę prievartą – pasinaudodamas nukentėjusiojo bailumu, demonstruodamas savo fizinį pranašumą ir neigiamą reputaciją, neteisėtai pareikalavo iš nukentėjusiojo perduoti jam dar 28 litus.

Po to jis 2006 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, dienos metu, tikslus laikas nenustatytas, nukentėjusiajam M. I. Smilgevičiui einant S. Dariaus ir S. Girėno gatve, Plungės m., o Audrius Šleinius, stovėdamas Plungės m., prie S. Dariaus ir S. Girėno g. 55 namo kampo, pakvietė nukentėjusįjį M. I. Smilgevičių ateiti prie jo ir, šiam priėjus, Audrius Šleinius, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pavartodamas fizinį smurtą, t.y. spirdamas koja nukentėjusiajam į galvą, reikalavo perduoti ne mažiau kaip 80 litų už tai, kad šis neperdavė neteisėtai reikalaujamų 28 litų. Po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pavartodamas kitokią psichinę prievartą – pasinaudodamas nukentėjusiojo bailumu, demonstruodamas savo fizinį pranašumą bei neigiamą reputaciją, leido M. I. Smilgevičiui eiti, tik šiam prižadėjus atnešti pinigus. Po 3–4 dienų nukentėjusysis Audriaus Šleiniaus dėl psichinės prievartos, jo bijodamas, po pamokų nuėjo prie S. Dariaus ir S. Girėno g. 55 namo, kur perdavė Audriui Šleiniui dalį neteisėtai reikalaujamo turto – ne mažiau kaip 40 litų.

Po to Audrius Šleinius, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2006-10-04, paskambinęs per trečią asmenį – Tomą Mončį, pasakė, kad M. I. Smilgevičius yra 50 Lt skolingas ir liepė ateiti prie Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos, S. Dariaus ir S. Girėno g. 38 E, Plungės m., kur Audrius Šleinius pareikalavo nukentėjusiojo sėsti į jo vairuojamą automobilį „Honda Civic“ ir panaudodamas psichinę prievartą – savo fizinį pranašumą bei tai, kad nukentėjusysis jo bijo, reikalavo iš nukentėjusiojo M. I. Smilgevičiaus ne mažiau kaip 50 litų. Nukentėjusiajam neturint pinigų, Audrius Šleinius liepė važiuoti į namus, paimti ir perduoti jam reikalaujamą pinigų sumą – 50 Lt. Automobiliu nuvykus prie nukentėjusiojo M. I. Smilgevičiaus gyvenamojo namo, Truikių kaime, Plungės r., Audrius Šleinius laukė automobilyje, o M. I. Smilgevičius atnešė 10 litų, kuriuos perdavė Audriui Šleiniui. Nukentėjusysis, suprasdamas iš Audriaus Šleiniaus elgesio, kad 10 litų Audriui Šleiniui per mažai ir jo bijodamas, kartu su A.Šleiniumi nuvyko pas savo močiutę į Beržoro kaimą, Plungės r., kur gavęs 60 litų perdavė juos automobilyje sėdėjusiam Audriui Šleiniui.

2006 metų lapkričio–gruodžio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, nukentėjusiajam grįžtant po pamokų namo ir einant S. Dariaus ir S. Girėno gatve, šalia jo sustojo automobilis, kurį vairavo Audrius Šleinius. Audrius Šleinius, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pavartodamas psichinę prievartą – pasinaudodamas nukentėjusiojo bailumu, demonstruodamas savo fizinį pranašumą bei neigiamą reputaciją, liepė sėsti į jo vairuojamą automobilį BMW, nuvežė nukentėjusįjį M. I. Smilgevičių į Lentpjūvės g. esančią „Minijos“ stovėjimo aikštelę, kur padidinęs reikalaujamus iš nukentėjusiojo M. I Smilgevičiaus pinigus iki 200 litų, šią sumą prievartavo. Tos pačios dienos vakare M. I. Smilgevičius dėl Audriaus Šleiniaus psichinės prievartos, t. y. jo bijodamas, paskambino Audriui Šleiniui ir pasakė, kad turi tik 100 litų. Audrius Šleinius liepė pinigus atnešti prie S. Dariaus ir S. Girėno g. 55 namo, Plungės m. Sutartu laiku, vakare, nukentėjusysis M. I. Smilgevičius, bijodamas galimo fizinio susidorojimo, prie S. Dariaus ir S. Girėno g. 55 namo perdavė Audriui Šleiniui reikalaujamus 100 litų, o likusius 100 Lt Audrius Šleinius pareikalavo atnešti artimiausiu metu

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Audrius Šleinius 2007 metų vasario mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, paskambinęs per trečią asmenį – Živilę Petkutę, pakvietė M. I. Smilgevičių, tačiau pastarasis su juo nekalbėjo ir suprasdamas, kad Audrius Šleinius jo ieško dėl reikalaujamų 100 Lt, jo bijodamas, paskambino 2007-02-27 vakare ir sutiko perduoti reikalaujamus 200 Lt savo namuose. 2007-02-28, apie 13 val., Audriui Šleiniui atvykus į Truikių k., Plungės r., prie nukentėjusiojo gyvenamojo namo, M. I. Smilgevičius dėl Audriaus Šleiniaus psichinės prievartos, t. y. jo bijodamas, perdavė Audriui Šleiniui neteisėtai reikalaujamą turtą – 200 litų.

Kaltinamasis A. Šleinius dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kartą M. Kučinskas papasakojo, jog M. I. Smilgevičius negražiai apie jį kalba. Jam, M. Kučinskui ir T. Mončiui sėdint sporto aikštelėje, pamatė pro šalį važiuojantį M. I. Smilgevičių. Tada T. Mončys pakvietė M. I. Smilgevičių privažiuoti, pastarajam privažiavus, T. Mončys paprašė jo dviračio pasivažinėti, o M. Kučinskas nuėjo į šoną, kalbėtis liko tik jis (A. Šleinius) ir M. I. Smilgevičius. M. I. Smilgevičius pradėjo atsiprašinėti, kad A. Šleinių apkalbinėja, ir tada jis pasakė, kad už atleidimą reikia atsilyginti. Kaip atlygį nurodė M. I. Smilgevičiaus turimą telefoną, taip pat pasakė, jei vakare M. I. Smilgevičius atneš pinigus, bus grąžintas telefonas. Kokią sumą nurodė M. I. Smilgevičiui atnešti, tiksliai neatsimena, gali būti, kad 40 Lt. Tos dienos vakare M. I. Smilgevičius atėjo prie jo namo, atnešė 12 Lt, ir jis grąžino telefoną bei pasakė, kad likusius 28 Lt turės atiduoti kitąkart. Nurodo, jog rugsėjo mėnesio gale pamatė einantį M. I. Smilgevičių, kuriam priėjus priminė skolą. M. I. Smilgevičius pasakė, kad pinigai bus po savaitės. Teigia, jog skolos reikalavo, tačiau koja nespyrė nukentėjusiajam į galvą, smurto nevartojo, tik priminė skolą. Aiškina, kad 80 Lt suma buvo nurodyta žodžiais. Kokią sumą atidavė M. I. Smilgevičius, neatsimena, mano, kad 40 Lt.

Taip pat neneigia, kad skambino M. I. Smilgevičiaus klasiokui ir per jį nukentėjusiojo paprašė ateiti prie „Babrungo“ vidutinės mokyklos. M. I. Smilgevičiaus laukė kartu su draugu „Honda Civic“ modelio automobilyje. Atėjęs M. I. Smilgevičius įsėdo į mašiną, tada jo paklausė, ar šis turi 50 Lt, tačiau M. I. Smilgevičius nurodė, kad turi tik 10 Lt, ir juos atidavė. Tąkart taip pat M. I. Smilgevičiui priminė skolą ir šis pasakė, kad pripils benzino ir visi važiuos pas jo močiutę paimti pinigų. Nurodo, kad nuvykus pas M. I. Smilgevičiaus močiutę, nukentėjusysis atidavė 60 Lt. Kaltinamasis A. Šleinius taip pat parodė, kad pirmojo susitikimo su M. I. Smilgevičiumi metu jo paprašė telefono, ir jie tiesiog apsikeitė jais, paskui M. I. Smilgevičių parvežė namo. Tačiau tos dienos vakarą M. I. Smilgevičius paprašė atsikeisti telefonais, nes jam labai reikėjo atiduotojo, ir paliko 100 Lt. Nukentėjusysis pats paskambino ir pasakė, kad už tai duos 200 Lt, 100 Lt iškart ir dar 100 Lt liks skolingas. Nurodo, kad pinigus M. I. Smilgevičius duodavo tam, kad A. Šleinius jį apgintų, jei kas norėtų nuskriausti. Teigia, kadangi M. I. Smilgevičius jį (A. Šleinių) įžeidė, pastarasis žalą įvertino 40 Lt. Be to, ir M. I. Smilgevičius pasakė, kad už įžeidimą sumokės. Taip pat nurodo, kad M. I. Smilgevičius pats pasakė, jog sumokės už telefonų keitimą. Nurodo, kad 2007 m. vasario 28 d. paskambino M. I. Smilgevičius ir paprašė atvažiuoti pasiimti pinigų, o atvykus buvo sulaikytas.

Nukentėjusysis M. I. Smilgevičius teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konfliktas su kaltinamuoju A. Šleiniumi prasidėjo 2006 m. rugpjūčio mėnesį. Vieną dieną, konkrečios datos neatsimena, jam su pusbroliu D. Smilgevičiumi važinėjantis dviračiais, pasikalbėti pakvietė draugas T. Maučys, kartu su juo buvo ir kaltinamasis A. Šleinius. M. I. Smilgevičiui išsitraukus mobiliojo ryšio telefoną, kaltinamasis A. Šleinius jo paprašė telefono išsiųsti trumpąją žinutę. Nukentėjusiajam davus pasinaudoti telefonu, A. Šleinius, paprašytas grąžinti telefoną, grąžinti atsisakė, nes neva nukentėjusysis jį „pravardžiuojantis“. Taip pat A. Šleinius paprašė M. I. Smilgevičiaus 40 litų už tai, kad būtų grąžintas telefono aparatas. M. I. Smilgevičius suprato, kad iki nesumokės reikalaujamos sumos, telefonas jam nebus grąžintas. Tos pačios dienos vakarą, apie 22 val., jis nuvyko pas A. Šleinių. Tačiau turėjo tik 12 Lt. Atvykęs pas kaltinamąjį taip pat sutiko T. Maučį, M. Kučinską bei kitus vaikinus. Su A. Šleiniumi dviese nuėjo už namo, kur kaltinamajam padavė atsineštus 12 Lt ir prašė grąžinti telefoną. Prašė ilgą laiką. A. Šleinius tik po kurio laiko atidavęs mobilųjį telefoną, pasakė, kad likusius 28 Lt M. I. Smilgevičius privalo grąžinti iki sekmadienio. Nukentėjusysis pažadėjo nurodytu laiku grąžinti reikalaujamą sumą, tačiau to nepadarė. Praėjus apie savaitei, A. Šleinius ties antrąja vidurine mokykla privažiavo ir palieptas kaltinamojo įsėdo į jo vairuojamą automobilį, kur jau sėdėjo ir A. Šleiniaus draugas. Visi kartu nuvažiavo prie nukentėjusiojo namų, kur M. I. Smilgevičius pasiėmė 40 Lt ir atidavė A. Šleiniui. Kitą kartą, einant namo, sutiko A. Šleinių su jo broliu Gintaru Šleiniumi, kuris laikydamas rankoje peilį, sakė, kad juo M. I. Smilgevičiui subadys sėdynę. Tada su A. Šleiniumi nuėjo į šoną pasikalbėti, kaltinamasis darkart paklausė, ar bus grąžinti pinigai. A. Šleinius nurodė, kad jis turi dvi–tris dienas skolai grąžinti. Kadangi jis vietoj reikalaujamų 40 Lt atnešė tik 12 Lt, A. Šleinius nurodė, kad dabar nukentėjusysis turės atnešti 80 Lt, vietoj buvusių 40 Lt. Nurodo, kad po pokalbio, jam sėdint ant suoliuko, A. Šleinius šiam koja spyręs į galvą, nes labai susinervinęs, jog nukentėjusysis neatnešė reikalaujamos sumos, po smūgio darkart perklausė, kada bus atnešti reikalaujami pinigai, ir leido išeiti namo. Aiškina, jog praėjus trims–keturioms dienoms kaltinamajam nunešė 100 Lt, nes tokią sumą nurodė A. Šleinius paskutinio susitikimo metu. Teigia, kad tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau nurodo, kad A. Šleiniui keliskart nunešė po 50 Lt ir 100 Lt. Parodo, jog 2006 m. spalio 4 d. A. Šleinius norėdamas pakalbėti apie pinigų grąžinimą, liepė jam ateiti prie mokyklos, tąkart A. Šleinius liepė atnešti 50 Lt. Po to A. Šleinius, jo draugas ir jis visi kartu nuvažiavo iki jo namų, iš kur jis pasiėmė 10 Lt ir atidavė A. Šleiniui. Vėliau visi nuvyko į Beržoro kaimą, pas močiutę, kur jis paėmęs dar 60 Lt, juos vėl atidavė A. Šleiniui. Prisimena, kad žiemos metu A. Šleinius, privažiavęs prie gatve einančio, liepė jam sėsti į automobilį ir visi kartu nuvažiavę į aikštelę, vienas iš vaikinų išsitraukė dujinį pistoletą bei Gintaras Šeinius, sustojus aikštelėje, ant turėto ginklo užsisuko duslintuvą ir ginklu taikė į jį, o A. Šleinius reikalavo 100 Lt, sakė, kad jei pinigų neatneš, bus nušautas ar kitaip su juo bus susidorota, jei jis nepasakys, kada sumokės nurodytą sumą. Tuo metu, kai Gintaras Šleinius taikėsi į jį bei grasino nušauti, A. Šleinius jį ramino, sakydamas, kad reikia susitarti gražiuoju, be to, atėmė telefono aparatą, liepė atnešti 100 Lt. Tiksliai neatsimena, gal pradžioje pokalbio ir buvo nurodoma 200 Lt, tačiau vėliau A. Šleinius sutiko, jog pakaks ir 100 Lt. Tą patį vakarą jis kaltinamajam nunešė reikalaujamus 100 Lt, po to A. Šleinius pasakęs, kad daugiau nebereiks mokėti. Teigia, kad praėjus savaitei, A. Šleinius paskambino nukentėjusiojo klasiokui, kurio prašė jį pakviesti. Šio pokalbio metu A. Šleinius nurodė, kad jis yra skolingas dar 100 Lt. Po šio pokalbio jis kreipėsi į policijos pareigūnus ir 2007 m. vasario 27 d. pats paskambino kaltinamajam bei pasakė, jog šis atvažiuotų pasiimti reikalaujamų pinigų ir pokalbio metu A. Šleinius pasakė, kad atvažiuos su draugais pasiimti 200 Lt, kitą dieną atvažiavo A. Šleinius pasiimti pinigų ir buvo sulaikytas. Aiškina, kad A.Šleinius yra vyresnis už jį, turėjo fizinių pranašumų, be to, jis žinojo apie pastarojo kriminalinę praeitį, todėl labai jo bijojo ir pareikalavus duodavo jam pinigus, taip pat jautė psichologinį spaudimą, nes bijojo, kad nedavus pinigų kaltinamasis pakenks jam ir jo artimiesiems. Teigia, jog A. Šleiniui niekada nėra buvęs skolingas, pastarąjį įžeidžiančių žodžių nesakęs, dėl šio įvykio patyręs didelį stresą, dėl jo lankėsi pas psichologą, nes kamavo bloga nuotaika, naktimis sapnavo košmarus, blogai miegojo. Prašo priteisti iš A.Šleiniaus 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo atstovė bei civilinė ieškovė Laima Smilgevičienė paaiškino, jog 2006 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje iš jos sūnaus Martyno Izidoriaus Smilgevičiaus A. Šleinius buvo atėmęs mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir už jo grąžinimą reikalavo pinigų. Dėl šios nusikalstamos veikos sūnui Martynui Izidoriui bei jai padaryta didelė neturtinė žala. Teigia, kad A. Šleinius turtinę žalą bei dalį neturtinės žalos yra atlyginęs, todėl neturtinės žalos atlyginimą mažina iki 8570 Lt.

Liudytojas Jonas Smilgevičius parodė, kad žinojo, jog iš sūnaus buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas. 2006 m. rugpjūčio mėn. dėl šio įvykio kreipėsi į policijos pareigūnus. Nurodo, kad iš savo mamos sužinojo, jog sūnus M. I. Smilgevičius pamelavęs, kokiam tikslui reikalingi pinigai, iš jos pasiėmė 60 Lt. Sužinojęs tai, vėl kreipėsi į pareigūnus, kurie nurodė, kad būtini įrodymai. Tuo metu, kai buvo išvykęs, žino, kad sūnui buvo grasinta ginklu. Aiškina, kad sūnus yra uždaro būdo, tačiau iš jo sutrikimo suprato, jog jis turi kažkokių problemų. Be to, sūnus namo iš mokyklos pradėjo eiti aplinkiniais keliais, nes eiti iškart po pamokų namo bijodavo. Po įvykio sūnaus elgesys labai pasikeitė.

Apklaustas liudytojas T. Mončys teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš porą metų, vasarą, pamatęs, kad jo klasiokas M. I. Smilgevičius važiuoja dviračiu pakvietė jį, ir šio paprašė, jog duotų pasivažinėti ir jam dviračiu. Kartu buvo A. Šleinius bei dar keli vaikinai. A. Šleinius paprašė M. I. Smilgevičiaus parodyti savo telefoną, tačiau jis iškart nesutiko jo parodyti, bet po kurio laiko davė. A. Šleinius paėmęs M. I. Smilgevičiaus mobiliojo ryšio telefoną, žaidė juo, po to A. Šleinius tą telefoną pasiėmė sau, o M. I. Smilgevičius išvažiavo namo. Kiek atsimena, A. Šleinius reikalavo iš M. I. Smilgevičiaus pinigų už tą telefoną ir šis sutiko atvežti nurodytą sumą. Taip pat nežino, kokios sumos buvo reikalaujama. Pinigai turėjo būti atiduoti tą pačią dieną. M. I. Smilgevičius tąkart buvo išsigandęs. Iš kitų jaunuolių girdėjo, kad M. I. Smilgevičius sumokėjo reikalaujamą sumą. Aiškina, kad kartą jam A. Šleinius paskambino bei paprašė, kad šis perduotų M. I. Smilgevičiui, jog nurodytu laiku jis ateitų prie mokyklos susitikti. Einant namo su M. I. Smilgevičiumi ir kitu klasioku, prie jų privažiavo A. Šleinius ir M. I. Smilgevičius įsėdo pas A. Šleinių į automobilį. Nurodo, jog M. I. Smilgevičius ir A. Šleinius iki incidento nebuvo pažįstami, apie A. Šleinių jis galėjo tik girdėti. Parodo, kad A. Šleinius yra žinomas kaip nusikaltėlis, kaip negeras žmogus. Teigia, kad M. I. Smilgevičius buvo sakęs, jog A. Šleinius reikalavo pinigų, M. I. Smilgevičius įvykių metu buvo sutrikęs, tuo metu buvo išvažiavęs gyventi pas močiutę, bijodavo eiti namo, tai matėsi iš jo elgesio.

Liudytojas A. Smilgevičius parodė, kad brolis M. I. Smilgevičius pasakojo, jog kartą su pusbroliu važinėjantis dviračiais, jam sustojus, vaikinas iš jo atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Taip pat sakė, kad iš jo reikalavo pinigų.

Liudytojas D. Smilgevičius parodė, jog kartą važinėjantis su pusbroliu M. I. Smilgevičiumi dviračiais, šis pamatęs pažįstamą vaikiną privažiavo prie jo pasikalbėti. Po to M. I. Smilgevičius pasakė, kad iš jo buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas. Nurodo, kad M. I. Smilgevičius minėjo, jog pažįsta vaikiną, kuris atėmė iš jo telefoną, šis vaikinas liepė sumokėti už telefono grąžinimą. Minėjo, kad vaikinui, kuris atėmė telefoną, grasino, jog kreipėsi į policiją, po to jis telefoną grąžino.

Liudytojas Gintaras Šleinius ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006 m., tikslios datos negali pasakyti, tačiau apie 12–13 val., jam būnant prie „Babrungo“ pagrindinės mokyklos, prie jo automobiliu BMW privažiavo brolis Audrius Šleinius. Po kurio laiko jo brolis Audrius privažiavo prie dviejų iš mokyklos einančių jaunuolių. Jis suprato, kad vieną iš jaunuolių brolis Audrius pažinojo. Privažiavęs jo brolis Audrius įsakmiu tonu tam jaunuoliui liepė lipti į automobilį BMW. Jis matė, kaip tas jaunuolis išsigando, pamatęs jo brolį Audrių, tačiau įsėdo į automobilį. Įsėdus jaunuoliui į automobilį, jie nuvažiavo į aikštelę Lentpjūvės gatvėje. Automobilyje jis sužinojo, kad tas jaunuolis M. I. Smilgevičius. Kiek jis prisimena, automobilyje jo brolis Audrius ir M. I. Smilgevičius kalbėjosi apie kažkokius telefonus ir pinigus. Sėdėdamas automobilyje jis nebuvo nutaikęs ir negrasino M. I. Smilgevičiui šaunamojo ginklo imitacijos modelio dujiniu žiebtuvėliu. Jis tik nuo tada suprato, kad brolis Audrius reikalauja iš M. I. Smilgevičiaus pinigų (t.1, b. 1. 64).

Kaip liudytojas apklaustas Mantas Kučinskis parodė, kad jis yra A. Šleiniaus draugas. M. I. Smilgevičių taip pat pažįsta, nes mokosi vienoje mokykloje. 2007 metų vasarą, sutikęs mieste M. I. Smilgevičių, kalbėjosi su juo apie A. Šleinių. M. I. Smilgevičius pastarąjį vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais: „gaidys“, ,,pidarastas“ ir pan. Apie tai, kokiais žodžiais M. I. Smilgevičius vadina A. Šleinių, jis papasakojo kaltinamajam, tada šis pasakęs, kad išsiaiškins su M. I. Smilgevičiumi, kodėl jis taip kalba. Aiškina, kad Šleinius paprašė teisme papasakoti šias aplinkybes.

Iš asmens kratos protokolo matyti, kad Plungės r. PK areštinėje A.Šleiniaus kratos metu buvo rasti ir paimti du po 100 Lt vertės bei kt. banknotai, taip pat mobiliojo ryšio telefonas ,, Nokia 3200“, jie apžiūrėti bei pridėti prie šios bylos(t. 1, b. l. 8–13).

Motyvuojamoji dalis

Taigi šie duomenys leidžia teigti, kad kaltinamojo A.Šleiniaus kaltė dėl inkriminuotos jam nusikalstamos veikos yra įrodyta. Nukentėjusiojo Martyno Izidoriaus Smilgevičiaus parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nuoseklūs, vienodi bei atitinka faktines bylos aplinkybes, juos patvirtina aptartų, išskyrus liudytojo M. Kučinskio, liudytojų parodymai bei kita bylos medžiaga. Jokie kiti surinkti byloje įrodymų šaltiniai, išskyrus kaltinamojo ir liudytojo M. Kučinskio parodymus apie tai, kad nukentėjusysis apšmeižė kaltinamąjį, pavadindamas pastarąjį paminėtais ar kitais necenzūriniais žodžiais, nėra. Teismo nuomone, liudytojo M. Kučinskio parodymais negalima remtis, jais netikima, nes tiek nukentėjusysis, tiek kiti apklausti byloje liudytojai patvirtino, kad M. I. Smilgevičius A.Šleiniaus nepažinojo, todėl akivaizdu, jog nebuvo jokio pagrindo ar preteksto jį apkalbėti. Be to, pats A. Šleinius ikiteisminio tyrimo metu tariamo įžeidimo visiškai neminėjo, o liudytojas M. Kučinskis nurodė, jog A. Šleinius apie šias aplinkybes prašė papasakoti teisme, taip pat nustatyta, kad pastarasis yra kaltinamojo geras draugas, todėl šis ir davė A. Šleiniui palankius parodymus.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A.Šleinius iš dalies pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad M. I. Smilgevičius per M. Kučinskį jį išvadino necenzūriniais žodžiais, todėl pats nukentėjusysis pasisiūlė už įžeidimą susimokėti. Jis pasikeitė su I. M. Smilgevičiumi telefonais, o kai tas savo atsiėmė, tai liepė jam atnešti pinigus. Vėliau ne vieną kartą susitikęs su A. I. Smilgevičiumi reikalavo skolos. Be to, teigia, kad M. I. Smilgevičiui negrasino ir smurto prieš jį nevartojo, nukentėjusysis pats jam davė paminėtas pinigų sumas, kad jį apgintų, jei kas norėtų nuskriausti. Tokių kaltinamojo A. Šleiniaus parodymų negalima laikyti objektyviais, nes jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes pagal jo pateiktą versiją nukentėjusysis M. I. Smilgevičius pats jo ieškojo, skambino ir siūlė pinigus už tariamą įžeidimą. Tai, kad pinigai buvo neteisėtai reikalaujami, o ne perduodami gera valia dėl gynimo nuo skriaudikų, patvirtina tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 6), kuriame nurodyta, kad Šilutės r. PK A. Šleinius pagrasino M. I. Smilgevičiui, sakydamas: ,,esi ožys, kad įskundei ir už savo pareiškimą atsiimsi“, šie žodžiai buvo pasakyti rimtai ir įtikinamai.

Kaltinamojo A. Šleiniaus veika kvalifikuotina pagal LR BK 181 str. 2 d., nes jis nukentėjusįjį M. I. Smilgevičių vertė perduoti turtą nesant tam teisėto pagrindo, pavartodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą. Psichinės prievartos pavartojimas pasireiškė tuo, kad kaltinamasis A. Šleinius pasinaudojo savo fiziniu pranašumu, t. y. tuo, kad yra vyresnis, fiziškai stipresnis už nukentėjusįjį M. I. Smilgevičių, bei tuo, kad yra žinomas kaip asmuo, turintis neigiamą reputaciją, todėl nukentėjusysis jo bijojo dėl fizinių savybių pranašumo bei kad šis gali jį sumušti, nes 2006 m. rugsėjo mėn. po kelių pinigų prievartavimo faktų A.Šleinius gatvėje pavartojo smurtą – spyrė nukentėjusiajam į galvą. Ši aplinkybė rodo, kad nukentėjusysis tikrai turėjo pagrindą bijoti. Tai, kad nukentėjusysis bijodavo kaltinamojo, patvirtina ir liudytojo J. Smilgevičiaus parodymai, nes nukentėjusysis po pamokų į namus grįždavo aplinkiniais keliais. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. Šleinius nukentėjusįjį persekiojo, susitikdavo mieste, susisiekdavo telefonu per trečius asmenis, todėl šiais veiksmais buvo sukurta situacija, kuri nukentėjusiajam kėlė nerimą, vertė jį bijoti, jog neperdavus reikalaujamų pinigų sumų, atsiras žalingos pasekmės jo sveikatai. Šiuos kaltinamojo veiksmus nukentėjusysis suprato kaip turto prievartavimą ir dėl to kreipėsi į policiją. Pažymėtina, kad A. Šleiniui 2008-02-28 veika inkriminuota pagrįstai, nes policijos pareigūnai BPK 178 str. reikalavimų nepažeidė.

Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Dėl kaltinamojo A.Šleiniaus tyčinių nusikalstamų veiksmų civiliniams ieškovams buvo padaryta neturtinė žala, todėl ji atlygintina. Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Kaltinamasis savo veiksmais sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą, pastarasis dėl koja suduoto smūgio į galvą patyrė fizinį skausmą, po šio įvykio nukentėjusysis buvo labai išsigandęs, nes apie 6 mėn. buvo persekiojamas, jam buvo daromas psichologinis spaudimas, todėl teko kreiptis į medikus, 2007-03-13 nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, skirtas gydymas antidepresantais, psichologo konsultacijos. Taigi darytina išvada, kad nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus bei emocinę depresiją. Neturtinės žalos dydis – 10000 Lt – atitinka CK 6.250 str. 2 d. nurodytą kriterijų visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl nukentėjusiajam M. I. Smilgevičiui priteistinas, tačiau nustatomas šios žalos dydis – 8433,09 Lt, nes 1566,91 Lt yra atlyginta.

Civilinė ieškovė L. Smilgevičienė nurodė, kad dėl tokios sūnaus sveikatos būklės nuolatinai gyveno streso būsenos, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad buvo pažeista jos dvasinė būsena. Pažymėtina, jog L. Smilgevičienė turėjo įrodyti dvasinį susirgimą, bet apie tai, kad dėl savo sveikatos būklės turėjo problemų, medikų išvadų byloje nėra, todėl jos ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas neįrodytu bei atmestinas. Kadangi kaltinamasis L. Smilgevičienei turtinę žalą atlygino visiškai, todėl civilinio ieškinio procesas pagal jos ieškinį kaltinamajam dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.

Iš kaltinamojo priteistinos proceso išlaidos (BPK 103 str.) bei atstovės pagal įstatymą turėtos advokato išlaidos (BPK 106 str. 2 d. ).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Šleiniui, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d., 91 str. nurodytas aplinkybes. Kaltinamojo A. Šleiniaus atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis savo noru atlygino turtinę žalą visiškai bei dalį neturtinės žalos. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Kaltinamasis A. Šleinius nusikalto trečią kartą, kelis kartus baustas administracine tvarka, buvo nuteistas už apysunkio bei nesunkaus nusikaltimų padarymą, padarė 1 sunkų nusikaltimą, yra nusikaltimų recidyvistas.

Nors kaltinamasis A. Šleinius inkriminuotą tęstinę veiką padarė būdamas nepilnamečiu, teismo nuomone, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad jam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes teismai jam pirmą kartą paskyrė laisvės apribojimą, antrą kartą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, tačiau jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis buvo pasiųstas atlikti 8 mėn. laisvės atėmimo bausmės, paskirto teismo įpareigojimo mokytis nevykdė, po nusikaltimo padarymo nedirbo ir šiuo metu nedirba, 2007-02-29 už nelankymą pašalintas iš mokyklos, be to, praėjus tik 3 mėn. po paskutinio nuosprendžio priėmimo tęsė nusikalstamą veiką, kurios laipsnis turi tendenciją didėti. Pažymėtina ir tai, kad Plungės r. apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. Šleinius kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu. Tad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei bei nesant sunkinančių skirtina mažesnė sankcijoje numatyto už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

Audrių Šleinių pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2007-02-28 iki 2007-03-02.

Audriui Šleiniui paskirti kardomąją priemonę – suėmimą – ir jį suimti teisiamojo posėdžio salėje.

Priteisti iš Audriaus Šleiniaus Martynui Izidoriui Smilgevičiui 8433,09 Lt neturtinei žalai atlyginti, 126,81 Lt proceso išlaidų valstybei bei Laimai Smilgevičienei 700 Lt advokato išlaidų.

Civilinės ieškovės L. Smilgevičienės ieškinį A. Šleiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Civilinio ieškinio procesą pagal L. Smilgevičienės ieškinį A. Šleiniui dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Eduardas Maškevičius