Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorui Sigitui Bružui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas – Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą bei baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir automobilio konfiskavimą, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2021 m. rugsėjo 9 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu („Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0240, patikros sertifikato Nr. 1487149) jam nustatytas 1,81 promilių girtumas, vairavo jam priklausančią transporto priemonę Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę esant neblaiviems.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. M. 2021 m. rugsėjo 9 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę kelių transporto priemonę – jam priklausantį automobilį būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1.81 prom. neblaivumas). Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino R. M. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu R. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, jog R. M. vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be paties kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole, neblaivumo nustatymo akte, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale ir kt. užfiksuoti duomenys. Darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi R. M. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikalstama veika padaryta vairuojant padidinto pavojaus šaltinį, šia veika ne tik padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau ir sukelta grėsmė eismo saugumui – vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, asmuo rizikavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų gyvybe), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kadangi kaltinamasis suvokė, kad įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam ir neturint šios teisės, tačiau vis vien sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio variantą), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (teistas už analogišką veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, baustas administracine tvarka), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant artimą šios rūšies bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2021 m. liepos 13 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme – bauda 34 MGL (1700 Eur), visiškai pridedant visą neatliktą bausmės dalį, ir R. M. skirtina galutinė subendrinta bausmė 40 parų areštas ir 34 MGL (1700 Eur) bauda.

Į šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės laiką įskaitytinas R. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. 23.11 val. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. 13.23 val. (viena para) (b. l. 45-46, 49-50).

BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios tiek su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

R. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai jo kraujyje nustatyta mažiausiai 1,81 prom. etilo alkoholio koncentracija, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ši teisė jam buvo atimta. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles: vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (kai ši teisė yra atimta), kaltinamasis ne pirmą kartą vairuoja kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti įgyti ir naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones įstatymo numatytam trejų metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo šiuo nuosprendžiu R. M. paskirtos galutinės arešto bausmės atlikimo dienos (BK 68 straipsnio 2, 4 dalys).

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

Byloje nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant jam pačiam priklausantį lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti (BK 72 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, kaltinamajam R. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60-64), bei Telšių apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi (b. l. 88-89) paskirta kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas, paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas ir saugomas aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 19) perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. liepos 13 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme – bauda 34 MGL (1700 Eur), visiškai pridedant visą neatliktą bausmės dalį, ir R. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 40 (keturiasdešimt) parų ir 34 MGL (1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityti R. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. 23.11 val. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. 13.23 val. (vieną parą) ir laikyti, kad R. M. yra atlikęs dalį bausmės – 1 (vieną) arešto parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šiuo nuosprendžiu R. M. paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės atlikimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, R. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

R. M. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; nuosprendžiui įsiteisėjus, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, grąžinti R. M..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paimtą ir saugomą aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.

R. M. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.