Teisora
Registruotis

Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-330-946/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-15
Bylos Nr.
1-330-946/2016
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00030-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
M. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-330-946/2016Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00030-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8; 1.2.18.10; 2.3.6.4.5; 1.1.7.2.4; 2.10.2.7 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m.kovo 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorei Almai Markvaldienei,kaltinamajam M. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ kelio darbininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-08-25, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. atsakingu už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 79 str. 3 d. reikalavimus, kad Lietuvos Respublikos PVM mokėtojai PVM sąskaita – faktūra privalo įforminti ir prekių tiekimą ar paslaugų teikimą fiziniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, jeigu prekių tiekimas ar paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje; 78 str. reikalavimus, kur sakoma, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM, neišrašė ir nepateikė VšĮ „Praktikai“, tvarkiusiai bendrovės apskaitą ir teikusiai bendrovės deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, 158 vnt. PVM sąskaitų – faktūrų bendrai 28940,26 Lt (8381,68 EUR) sumai, dėl ko bendrovė nepaskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 5022,69 Lt (1454,67 EUR) PVM, nes bendrovės PVM deklaracijose už 2014 m. balandžio – liepos mėnesius buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės pajamas, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė 5022,69 Lt (1454,67 EUR) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, o būtent:

– 2014 m. balandžio mėn. patikslintos PVM deklaracijos, pildytos 2015-03-24, 11 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius (įmonės pajamas), nes nedeklaravo 284 Lt (82,25 EUR) prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje ir 36 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie turto panaudojimą, nes nedeklaravo ir dėl to nesumokėjo 60 Lt (17,38 EUR) pardavimo PVM;

– 2014 m. gegužės mėn. patikslintos PVM deklaracijos, pildytos 2015-04-10, 11 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius (įmonės pajamas), nes nedeklaravo 22512 Lt (6519,93 EUR) prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje ir 36 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie turto panaudojimą, nes nedeklaravo ir dėl to nesumokėjo 4727 Lt (1369,03 EUR) pardavimo PVM;

– 2014 m. birželio mėn. patikslintos PVM deklaracijos, pildytos 2015-03-24, 11 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius (įmonės pajamas), nes nedeklaravo 711 Lt (205,92 EUR) prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje ir 36 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie turto panaudojimą, nes nedeklaravo ir dėl to nesumokėjo 149 Lt (43,15 EUR) pardavimo PVM;

– 2014 m. liepos mėn. patikslintos PVM deklaracijos, pildytos 2015-03-24, 11 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius (įmonės pajamas), nes nedeklaravo 411 Lt (119,03 EUR) prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje ir 36 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie turto panaudojimą, nes nedeklaravo ir dėl to nesumokėjo 86 Lt (24,91 EUR) pardavimo PVM.

Be to, jis pagal 2014-03-13 vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimą, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 ir 21 str. reikalavimus būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą tvarkančiai įmonei laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2015-01-01, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: pažeidžiant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. l d. nurodymus, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir kitų ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, pažeidžiant 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“10 p. nuostatas, kad atskaitingas asmuo gavęs iš fizinių asmenų ar ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą arba kitas įplaukas, gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Pinigų sumokėjimo terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo nustato vyriausias buhalteris ir patvirtina ūkio subjekto vadovas nesurašytos PVM sąskaitos – faktūros parduotoms prekėms už 28940,26 Lt (8381,68 EUR), šios pajamų uždirbimo ūkinės operacijos neregistruotos tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje nesurašytos PVM sąskaitos – faktūros parduotoms prekėms už 143817,61 Lt (41652,46 EUR), plius 30201,70 Lt (8747,02 EUR) pardavimo PVM, kurios nurodytos, kaip sandėlio likutis 2014-12-31, šios pajamų uždirbimo ūkinės operacijos neregistruotos tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje bendrovėje nebuvo tvarkomi kasos dokumentai, nesurašyta kasos knyga, gauti ir panaudoti grynieji pinigai apskaityti ne kasos dokumentuose, o direktoriaus avanso apyskaitose.

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo ir parodė, kad jis nesusitvarkė su sąskaitomis. Negali atsakyti, kur jos dingo, bet pripažįsta savo kaltę, norėtų, kad teismas baudą išskirstytų pusės metų laikotarpiui. Dėl BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo paaiškino, kad tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jį tokiose pareigose įdarbino L. K., kuris buvo įmonės savininkas. L. K. sakė, kad jam reikės dirbti direktoriumi, tvarkyti popierius. Firmoje jis išrašinėjo sąskaitas – faktūras, jas priduodavo buhalterei. L. K. sakė, kad reikės pildyti sąskaitas – faktūras. Buhalterės parodė, kaip sąskaitas užpildyti, pasakė, kokiais atvejais jas reikia pildyti. Sąskaitose buvo sumos už prekes, kurias pirko klientai. Kai išrašydavo sąskaitas, jos keliaudavo pas klientus, jie sumokėdavo pinigus vairuotojui ir jos grįždavo atgal. Grįžusias šakneles veždavo į buhalteriją. Buhalterė jas priimdavo. Nežino, kaip atsitiko, kad už 8381,68 EUR sumą nebuvo išrašytos sąskaitos – faktūros. Užsakymus priimdavo arba jis, arba vadybininkas N. G. Vadybininkas surinkdavo prekes, surašydavo viską ant lapo, o jis pagal duomenis išrašydavo sąskaitą. Negali pasakyti, ar buvo taip, kad N. G. atnešdavo lapą, o jis neišrašydavo sąskaitos – faktūros. Prekiaudavo rūkytais mėsos gaminiais iš Lenkijos, už 25000 Lt nebūdavo pirkimų. Specialiai neslėpė sąskaitų – faktūrų, nebent jos pasimetė. Dėl BK 220 str. 1 d. numatyto nusikaltimo paaiškino, kad negali paaiškinti, kur dingo 158 vnt. sąskaitų – faktūrų. Nemano, kad N. G. pardavinėjo mėsą be sąskaitų – faktūrų. Jis sumokėjo privalomą sumą, nes buvo neatitikimai. T. V. Z. jam sakė, kad jis turi sumokėti savo vardu. VMI deklaracijas ne jis teikė, kurias ruošdavo buhalterinė įmonė VšĮ „Praktikai“. Kažką duodavo jam pasirašyti, bet negali tiksliai pasakyti, ką pasirašė. Gal jie ir sakė kažkokią pastabą, bet jis nepamena. Supranta, kad tapdamas direktoriumi prisiėmė daug įsipareigojimų, tačiau nėjo ir neklausė buhalterės, kaip ir ką daryti, nes trūko laiko.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Liudytojos V. N. parodymais, kuri parodė, kad dirba VšĮ „Praktikai“ vyr. buhaltere, jie tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą pagal pateiktas sąskaitas – faktūras nuo 2012 m. iki 2015 m. Iš pradžių dokumentus pateikdavo kaltinamasis, vėliau kiti. Pardavimus jie patys vesdavosi į apskaitą. Nebuvo suteikta galimybė vestis pardavimus patiems. Ateina sutartas terminas, pvz. iki 15 dienos, turi būti atvežti dokumentai pirkimai – pardavimai. Pirkimus jie vesdavo. Gaunamas sąskaitas – faktūras jie vesdavo, o išrašomas sąskaitas vesdavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė pateikia dokumentus, jie patikrindavo, ar duomenys įvesti apskaitoje, apskaityti, ir pateikdavo VMI deklaracijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sakyta ir žodžiu, nurodyta raštu kaltinamajam, kad trūksta sąskaitų – faktūrų numeracijų, jos eina ne iš eilės, nesilaikoma apskaitos, trūksta dokumentų, pateikia sugadintas. Nežino, ar sąskaitos buvo neįrašytos ar neišrašytos. Kai įmonė išrašydavo pardavimus, įvesdavo į sistemą, apskaitą, tai jie matydavo. Jeigu įmonė nepateikdavo sąskaitų, o jos yra apskaitoje, tai prašydavo sąskaitų. Prieš kiekvieną deklaruojamą PVM tikrinimas originalas su tuo, kas yra apskaitoje. PVM deklaracijas tvarkė ir pildė VšĮ „Praktikai“ darbuotojai. Prie kiekvienos deklaracijos buvo prisegami dokumentai, pagal kurias teikdavo deklaracijas. Pagal apskaitos taisykles turi būti išrašomos sąskaitos – faktūros kiekvienam pardavimui, sąskaitų faktūros turi eiti iš eilės pagal numerius. Jeigu atsiranda tarpas, jie supranta, kad kažkas nėra apskaityta. Jos parašas reiškia, kad ji pateikė deklaraciją. Pagal dokumentus jos deklaracija teisinga. Ji pateikdama VMI deklaracijas nežinojo, kad jas pateikė žinomai neteisingai supildytas. Jei sąskaitos neišrašytos, tai yra neapskaitytos pajamos, nedeklaruotas PVM. Jei sąskaitos –faktūros prarandamos, tai skelbiama, kad tas blankas yra pamestas.

Liudytojo V. Z. parodymais, kuris parodė, kad jis atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Nurodyta žala buvo sumokėta kaltinamojo savanoriškai. Buvo išreikšta pozicija dėl ikiteisminio tyrimo baigimo supaprastinta tvarka, o viena iš sąlygų buvo žalos atlyginimas. Todėl kaltinamasis atlygino žalą. Kaltinamajam buvo paaiškinta, kad žala padaryta dėl jo tiesioginių veiksmų, kad trūko įmonei kontrolės. Apskaitos įmonė tvarko tik jai pateiktus, į apskaitą suvestus dokumentus, bet jeigu direktorius nepateikia dalies dokumentų, o buhalteris tvarkydamas dokumentus to nežino, tai natūralu, kad dėl jo veiksmų atsiranda neatitikimai. Duomenis apskaitai tiesiogiai teikia direktorius. Nemano, kad kaltinamasis specialiai bandė išvengti PVM. Išvadoje yra akivaizdžiai parašyta dėl skolos susidarymo. Tiriamosios dalies 5 punkte parašyta, kad tarp apskaitoje registruotų išankstinių mokėjimų 28940,26 Lt suma buvo gauta iš pirkėjų pagal pinigų priėmimo kvitus, kuriuose nurodyti sąskaitų pardavimo numeriai, o šitos sąskaitos nerastos. Tai reiškia, kad tie pinigai buvo apskaityti, tik buhalterinis klausimas, kad nėra užpajamuotas pardavimas, neva produkcija neparduota, guli sandėlyje. Kita problema tai, kad įmonėje nebuvo vedama kasos knyga. Pinigai buvo apskaitomi pagal atskaitingus asmenis. Jo nuomone, sąskaitos numeris nieko nereiškia, nes buhalteris turi sudėti sumas ir jas deklaruoti. Buhalterė negalėjo neteikti deklaracijų, jei trūko sąskaitų – faktūrų pagal numerius.

Liudytojo L. K. parodymais, kuris parodė, kad dėl kaltinamojo aplaidumo buvo padaryta žala. Neatsimena, nuo kada kaltinamasis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau jis jį pakvietė dirbti. Kaltinamasis dirbo vadybininku, o kai jis sugalvojo išeiti iš įmonės, kaltinamasis tapo direktoriumi. Jie kartu dirbo, matė kaip vyksta darbas, kaip priimami užsakymai. Užsakymus priiminėdavo N. G., o M. S. išrašydavo sąskaitas ir palikdavo vairuotojui išvežti. Nežino, ar vadovas už buhalterinę apskaitą buvo atsakingas, jie turėjo buhalterę. Šiuo metu jis jau nebėra įmonės savininkas, pardavė ją. Įmonės buhalterinę apskaitą organizavo direktorius, o tvarkė buhalterė. Nežino, kas buhalterei pateikinėjo dokumentus.

Liudytojo N. G. parodymais, kuris parodė, kad buvo patikrinimas firmoje, tikrino VMI. Jis buvo apklausoje VMI, FNTT ir davė parodymus. Jis pas kaltinamąjį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose. Jo pareigos buvo klientų rinkimas ir prekių atrinkimas. Jis pagal lapą atrinkdavo kiekvieną klientą, surinkdavo prekes, pasakydavo, ką užsakyti. R. E. išvežiodavo prekes klientams. Direktorius išrašydavo sąskaitas – faktūras. Per jį sąskaitos – faktūros neidavo. Sąskaitas – faktūras išrašydavo pagal prekių asortimento lapą, kuriame būdavo surašyta, kokiam klientui. Tuos lapus atnešdavo ir paduodavo kaltinamajam asmeniškai. Nežino, kur dingo sąskaitos, nes jis su jomis nedirbdavo, nemokėdavo išrašyti jų. Su kaltinamuoju apie sąskaitas –faktūras kalbėti neteko. Jis nesigaudo buhalteriniuose dokumentuose.

Liudytojo R. E. parodymais, kuris parodė, kad jis buvo paprastas vairuotojas, todėl buhalteriniais dalykais nesidomėjo. Pagal sąskaitas – faktūras būna sudėliotos prekės ir būna pinigų priėmimo kvitai. Sąskaitas – faktūras jam išrašydavo kaltinamasis. Jis pats pagal sąskaitas pasikraudavo prekes, pagal sąskaitas – faktūras prekes išdalindavo. Prekes atrinkdavo N. G. Kai kurie žmonės tikrindavo sąskaitas, kiti ne. Pinigų priėmimo kvitų jis neišrašydavo, viską jam jau paduodavo. Surinkdavo pinigus ir atiduodavo M. S. Klientas pasirašydavo ant pinigų priėmimo kvito ir sąskaitos – faktūros. Nežino, kodėl tokiai sumai nebuvo išrašytos sąskaitos. Prekių be dokumentų išvežtų nebuvo.

Juridinio asmenų registro išplėstinio išrašu su istorija iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, vadovu nuo 2014-03-13 iki 2015-04-20 buvo M. S., taip pat 2014-03-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimu, kuriuo minėtas asmuo buvo išrinktas bendrovės direktoriumi (1 t. b. l. 144-146, 147).

2015-05-08 Kauno apskrities VMI raštu Nr. (14.3-04.6.1)-O-181, iš kurio matyti, kad išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo medžiagą su priedais, bendrovės apskaitos dokumentus nustatyta, jog Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus specialistai, vykdydami Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-3312, patikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą. Bendrovės veikla – prekyba mėsos gaminiais. Patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad bendrovė nuo 2014-04-01 iki 2015-01-01 nevedė įmonės kasos knygos, nepildė kasos dokumentų, nors atsiskaitymus vykdė tik grynais pinigais. Pinigus iš pirkėjų priima naudojant pinigų priėmimo kvitus, kurių apskaita įmonėje nevedama. Visus atsiskaitymus bendrovėje vykdė įmonės direktoriai per avansines apyskaitas. Trūkstant pirkimams apyvartinių lėšų, naudodavo savo pinigus. Bendrovės direktorius L. K., dirbęs iki 2014-03-21, pagal pateiktą avansinę apyskaitą panaudojo 36387,15 EUR asmeninių pinigų. Nuo 2014-03-21 bendrovės direktoriaus pareigas pradėjo eiti M. S., kuris pagal pateiktas avansines apyskaitas panaudojo 40631 EUR asmeninių pinigų. Direktoriai asmeninių pinigų naudojimo bendrovės reikmėms neįformino jokiais apskaitos dokumentais. Pateiktos išrašytos 29 PVM sąskaitos – faktūros nuo 2014-01-01 iki 2014-05-30, kurių išrašymo datos, numeriai, pirkėjai, pirkinių sumos sutampa, tačiau surašytos skirtingos prekės. 2015-04-10 operatyvaus patikrinimo metu bendrovės sandėlyje rasta 26 pavadinimų, 238 kg mėsos gaminių, kuriems nepateikti įsigijimo dokumentai. Pakartotinai 2015-04-23 buvo atliktas sandėlyje esančių prekių likučių patikrinimas kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyriaus (toliau VMVT) darbuotojais, kurio metu nepateikti 14 pavadinimų 82,864 kg mėsos gaminių įsigijimo dokumentai, kuriuos VMVT darbuotojai uždraudė parduoti. 2014 m. bendrovė turėjo išlaidų už 122041,81 EUR ir 53753,04 EUR pajamų. Pardavimo ir pirkimo santykis 2014 m. buvo 0,44. Bendrovėje nebuvo atliekamos turto ir įsipareigojimų inventorizacijos. Pagal pateiktus pirkimo pardavimo dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ taiko 17 proc. antkainį. Bendrovė 2014 m. pirko mėsos gaminių už 100874 EUR, kuriuos pardavus taikant įmonės antkainį turėjo gauti 118022,66 EUR pajamų, tačiau pagal PVM deklaracijas nustatyta, kad gavo 61395 EUR pajamų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo PVM sąskaitas – faktūras, kurių numeriai eina ne eilės tvarka. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė 2014 m. gegužės mėn. buvo išrašiusi 20 PVM sąskaitų – faktūrų, pagal kurias pardavė prekių už 2629,03 EUR ir ši suma deklaruota. Gegužės mėn. buvo išrašyti 164 pinigų priėmimo kvitai, pagal kuriuos gauta 7705,65 EUR pajamų, iš jų 1 priėmimo kvituose už 5076,62 EUR sumą nurodytos apmokėtos PVM sąskaitos – faktūros nepateiktos ir neįtrauktos į išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų registrą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo veiklos pradžios iki 2015-03-01 turėjo 60823,57 EUR pardavimo pajamų. Skola biudžetui 31391,30 EUR, tiekėjams 2088,18 EUR, neišmokėto darbo užmokesčio darbuotojams 7252,55 EUR. Direktoriams, panaudojusiems asmeninius pinigus įmonės reikmėms 77018 EUR (1 t. b. l. 8, 9-98).

FNTT prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-08-19 specialisto išvada Nr.5-2/120 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje nurodyta kad: pirkėjai už jiems parduotas prekes, pinigus mokėjo pagal pinigų priėmimo kvitus, kuriuose buvo nurodoma už kokią bendrovės išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą buvo atsiskaitoma. Pateiktų dokumentų duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu M. S. avanso apyskaitoje apskaityta 28940,26 Lt (8381,68 EUR) suma, gauta iš pirkėjų pagal pinigų priėmimo kvitus, kuriuose nurodyti pardavimo sąskaitų numeriai, bet pardavimo sąskaitos neapskaitytos bendrovės pardavimuose, t. y. sąskaitų tokiais numeriais bendrovė tyrimui nepateikė ir pardavimo pajamose neįvertino tiriamuoju laikotarpiu. Tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje 2014 m. gegužės mėn. pardavimo pajamos apskaitytos iki 14 d., vėliau: nuo 15 d. iki birželio 1 d. pardavimų neapskaityta; išrašytų pardavimo PVM sąskaitų – faktūrų numeriais nuo 100 iki 256 ir Nr. 65, Nr.67 bei Nr. 96 neregistruota, o pinigai už jas gauti ir apskaityti kaip išankstiniai apmokėjimai. Iš viso pateiktų dokumentų duomenimis 2014 m. balandžio-liepos mėnesiais apskaitoje neregistruota 158 vnt. PVM sąskaitų – faktūrų bendrai 28940,26 Lt (8381,68 EUR) sumai, t. sk. 5022,69 Lt (1454,67 EUR) pardavimo PVM ir 23917,57 Lt (6927,01 EUR) pardavimo pajamos. PVM sąskaitos – faktūros buvo nesurašytos. Dėl šių pažeidimų tiriamuoju laikotarpiu pagal tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tarp apskaitoje registruotų išankstinių mokėjimų 28940,26 Lt (8381,68 EUR) sudarė suma, gauta iš pirkėjų pagal pinigų priėmimo kvitus, kuriuose nurodyti pardavimo sąskaitų numeriai, bet pardavimo sąskaitos neapskaitytos bendrovės pardavimuose, t. y. sąskaitų tokiais numeriais bendrovė tyrimui nepateikė ir pardavimo pajamose neįvertino tiriamuoju laikotarpiu. Apibendrinus pateiktų dokumentų duomenis specialisto buvo nustatyta, kad tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje: 2014 m. balandžio mėn. neregistruota 2 vnt. PVM sąskaitų – faktūrų bendrai 343,92 Lt sumai, t. sk. 59,69 Lt pardavimo PVM ir 284,23 Lt pardavimo pajamos; 2014 m. gegužės mėn. neregistruota 153 vnt. PVM sąskaitų – faktūrų bendrai 27239,14 Lt sumai, t. sk. 4727,45 Lt pardavimo PVM ir 22511,69 Lt pardavimo pajamos; 2014 m. birželio mėn. neregistruota 2 vnt. PVM sąskaitų – faktūrų bendrai 860,47 Lt sumai, t. sk. 149,34 Lt pardavimo PVM ir 711,13 Lt pardavimo pajamos; 2014 m. liepos mėn. neregistruota 1 vnt. PVM sąskaitų –faktūrų bendrai 496,73 Lt sumai, t. sk. 86,21 Lt pardavimo PVM ir 410,52 Lt pardavimo pajamos. Iš viso, pateiktų dokumentų duomenimis, 2014 m. balandžio-liepos mėnesiais apskaitoje neregistruota 158 vnt. PVM sąskaitų – faktūrų bendrai 28940,26 Lt (8381,68 EUR) sumai, t.sk. 5022,69 Lt (1454,67 EUR) pardavimo PVM ir 23917,57 Lt (6927,01 EUR) pardavimo pajamos. 2014 m. balandžio-liepos mėnesiais neapskaičiusi tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje 158 vnt. PVM sąskaitų – faktūrų bendrai 28940,26 Lt (8381,68 EUR) už parduotas prekes ir tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje neregistravusi gautų pajamų, bendrovė nepaskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 5022,69 Lt (1454,67 EUR) PVM. Bendrovė pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pardavimo PVM, nes: 2014 m. balandžio mėn. patikslintos PVM deklaracijos, pildytos 2015-03-24 data 11 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius (įmonės pajamas), nes nedeklaravo 284 Lt (82,25 EUR) prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje ir 36 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie turto panaudojimą, nes nedeklaravo ir dėl to nesumokėjo 60 Lt (17,38 EUR) pardavimo PVM; 2014 m. gegužės mėn. patikslintos PVM deklaracijos, pildytos 2015-04-10 data 11 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius (įmonės pajamas), nes nedeklaravo 22512 Lt (6519,93 EUR) prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje ir 36 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie turto panaudojimą, nes nedeklaravo ir dėl to nesumokėjo 4727 Lt (1369,03 EUR) pardavimo PVM; 2014 m. birželio mėn. patikslintos PVM deklaracijos, pildytos 2015-03-24 data 11 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius (įmonės pajamas), nes nedeklaravo 711 Lt (205,92 EUR) prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje ir 36 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie turto panaudojimą, nes nedeklaravo ir dėl to nesumokėjo 149 Lt (43,15 EUR) pardavimo PVM. 2014 m. liepos mėn. patikslintos PVM deklaracijos, pildytos 2015-03-24 data 11 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius (įmonės pajamas), nes nedeklaravo 411 Lt (119,03 EUR) prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje ir 36 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie turto panaudojimą, nes nedeklaravo ir dėl to nesumokėjo 86 Lt (24,91 EUR) pardavimo PVM (1 t. b. l. 116-130, 131-200, 2 t. b. l. 1-66).

M. S. VMI 2015-11-03 pervedė 1454,67 EUR sumą pagal 2015-08-19 specialisto išvadą žalos atlyginimui (2 t. b. l. 86).

BK 220 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

BK 220 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia dviejų veiksmų padarymu: neteisingų duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą įrašymu į atitinkamus dokumentus ir tokių dokumentų su juose įrašytais neteisingais duomenimis pateikimu tam tikrai valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str. 1 d.) laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai atitinkamai valstybės įgaliotai institucijai yra pateikiami tam tikri dokumentai inter alia deklaracijos su juose įrašytais neteisingais duomenimis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. Pažymėtina, kad vienas iš dokumentų, kuriame turi būti nurodomi duomenys apie asmens pajamas, turtą ir jų panaudojimą ir kuris turi būti pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai, yra pridėtinės vertės mokesčio deklaracija. Neteisingų duomenų į minėtą deklaraciją įrašymą ir kartu mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (jo dalies) išvengimą gali lemti ir netinkamas juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymas, kai inter alia apskaitos dokumentuose, kuriais yra grindžiama pridėtinės vertės mokesčio deklaracija, nėra nurodomos visos šio mokesčio apskaičiavimui ir sumokėjimui reikšmingos ūkinės operacijos, pvz., susijusios su pajamų gavimu.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad M. S. laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-08-25, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymą buvo atsakingas už apskaitos organizavimą. Kaip nustatyta specialisto, atlikusio UAB“ (duomenys neskelbtini)“ ūinės finansinės veiklos tyrimą, išvada, pagal kaltinamojo vadovaujamos bendrovės pateiktus dokumentus, 2014 m. balandžio-liepos mėnesiais apskaitoje buvo neužregistruota 158 vnt. PVM sąskaitų – faktūrų bendrai 28940,26 Lt (8381,68 EUR) sumai, t. sk. 5022,69 Lt (1454,67 EUR) pardavimo PVM ir 23917,57 Lt (6927,01 EUR) pardavimo pajamos. PVM sąskaitos – faktūros buvo iš viso nesurašytos, nors pinigai pagal pinigų priėmimo kvitus buvo gauti. Kaip parodė liudytoja V. N., VšĮ „Praktika“, kuri tvarkė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, vyr. buhalterė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sakyta ir žodžiu, nurodyta raštu kaltinamajam, kad trūksta sąskaitų – faktūrų numeracijų, jos eina ne iš eilės, nesilaikoma apskaitos, trūksta dokumentų, tačiau į tai reaguojama nebuvo. Pagal sudaryta sutartį su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ jos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal šios bendrovės pateiktus pirminius buhalterinius dokumentus. Todėl deklaracijos pagal tai, kokie pirminiai dokumentai buvo pateikti, yra užpildytos ir pateiktos tiksliai. Ji pateikdama VMI deklaracijas nežinojo, kad jas pateikė žinomai neteisingai supildytas, nes ne visi pirminiai dokumentai buvo pateikti ir tai reiškia, kad duomenys deklaracijoje tuomet yra neteisingi. Jei sąskaitos neišrašytos, tai yra neapskaitytos pajamos, nedeklaruotas PVM. Liudytojai R. E. ir N. G. taip pat patvirtino, kad įmonėje sąskaita faktūras išrašydavo kaltinamasis. UAB“ (duomenys neskelbtini)“ su VšĮ „Praktika“ sudarytoje sutartyje dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų (t. 2, b.l. 57-66) numatyta, kad pastaroji įmonė įsipareigoja tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal tai, kokie pirminiai buhalterinei dokumentai jai bus pateikti, už kurių teisingą pateikimą yra atsakinga bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir jos atsakingi asmenys. Iš to matyti, kad kaltinamasis būdamas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo atsakingas tiek už tai, kad PVM sąskaita – faktūra būtų įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas ir šie dokumentai bei kiti buhalteriniai dokumentai būtų pateikti buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei, tiek už tai, kad buhalterinė apskaita būtų tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM. Nors pats kaltinamasis ir nurodė, kad nepakankamai suprato, kaip tinkamai elgtis su buhalteriniais dokumentais, tačiau tokiue jo parodymus paneigia ta aplinkybė, kad dėl didžiosios dalies prekių tiekimo PVM sąskaitos faktūros buvo išraųomos ir buhalterinėje apskaitoje įforminamos tinkamai, kas rodo kaltinamajį žinojus ir pakankamai supratus, kaip tai turi būti daroma tinkamai. Tokie ištirti įrodymai leidžia padaryti pagrįsta išvada, kad neužregistruodamas 158 vnt. PVM sąskaitų – faktūrų bendrai 28940,26 Lt (8381,68 EUR) sumai bei jų nepateikdamas bendrovės finansinę apskaitą tvarkančiai bei deklaracijas pildančiai įmonei, taip pašalindamas galimybes deklaracijose teisingai nurodyti visas bendrovės gautas apmokestinamąsias pajamas, kaltinamasis neabejotinai suprato, kad, nepateikus visų reikiamų duomenų, deklaracijos bus neteisingai užpildytos ir pateiktos mokesčių inspekcijai, bei tyčia to siekė. Dėl to kaltinamojo vadovaujama bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepaskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 5022,69 Lt (1454,67 EUR) PVM, nes bendrovės PVM deklaracijose už 2014 m. balandžio – liepos mėnesius buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės pajamas, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė 5022,69 Lt (1454,67 EUR) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo.

Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje įrodymus nebuvo nustatyta nesąžiningų mokesčio mokėtojo UAB“ (duomenys neskelbtini)“ vadovo kaltinamojo M. S. veiksmų, galinčių rodyti apgaulę turint tikslą sukčiavimo būdu įgyti valstybės biudžeto lėšas, išvengti ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui. Todėl pagrindo kaltinamojo veiką vertinti kaip sukčiavimo pagal BK 182 straipsnį, nėra.

Šiame kontekste pažymetina, kad nusikalstamos veikos finansų sistemai ( BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Nusikalstamų veikų, susijusių su mokesčių apskaitos ir mokėjimų pažeidimais, sistema išdėstyta BK XXXII skyriuje, tai lemia išvadą, kad tokių veikų dirbtinis kvalifikavimas pagal turtinių nusikalstamų veikų normas (iš esmės vien dėl jų griežtesnio pobūdžio) neatitiktų baudžiamojo įstatymo tikslų. Nors teismų praktikoje tam tikrais atvejais sukčiavimu pripažįstami ir nesąžiningi mokesčio mokėtojo veiksmai, kaip antai tokie atvejai, kai į įmonės apskaitą įtraukiamos suklastotos PVM sąskaitos - faktūros, pateikiami mokesčių administratoriui suklastotoss PVM deklaracijos ar kiti dokumentai, taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas, išvengti ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu, tačiau nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, tokias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų nebuvo gauta.

Taigi, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 220 str. 1 d., todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas jį pripažinti dėl ūios nusikalstamos veikos kaltu ir paskirti bausmę.

BK 222 str. 1 d. tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Šios normos apsaugos objektu yra valstybės finansiniai interesai, tačiau to negalima suprasti taip, kad atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą būtinai sietina su mokestinės prievolės valstybės biudžetui nevykdymu. Valstybės finansiniai interesai, be kita ko, suponuoja ir tai, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, laiku pateikiama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str.). Buhalterinės apskaitos taisyklių laikymasis savo ruožtu užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę (kasacinė nutartis Nr. 2K-427/2014).

Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str., kuris įtvirtina pagrindines įstatymo sąvokas, yra numatyta, kad: 1) apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą; 2) pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui; 3) ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Taigi, ir BK 222 str. dispozicijoje nusikalstamos veikos dalyku, ir Buhalterinės apskaitos įstatyme buhalterinės apskaitos elementu yra pripažįstamas buhalterinės apskaitos dokumentas, pagal kurį galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, o pinigų apskaitos dokumentu pripažįstamas popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos.

Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz. dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK str. numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, be to, įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis Nr. 2K-233/2014).

Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 str., yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo.

Nagrinėjamojoje byloje specialisto išvada, paties kaltinamojo bei liudytojų parodymais nustatyta, kad M. S. pagal 2014-03-13 vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimą, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2015-01-01. Tai reiškia, kad jis pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą buvo atsakingu už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą tvarkančiai įmonei. Kaip nustatyta byloje specialisto, atlikusio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės firnansinės veiklos tyrimą, išvada, minėtu laikotarpiu bendrovėje nebuvo surašytos PVM sąskaitos – faktūros parduotoms prekėms už 28940,26 Lt (8381,68 EUR), šios pajamų uždirbimo ūkinės operacijos neregistruotos tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje, nesurašytos PVM sąskaitos – faktūros parduotoms prekėms už 143817,61 Lt (41652,46 EUR), plius 30201,70 Lt (8747,02 EUR) pardavimo PVM, kurios nurodytos, kaip sandėlio likutis 2014-12-31, šios pajamų uždirbimo ūkinės operacijos neregistruotos tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje, bendrovėje nebuvo tvarkomi kasos dokumentai, nesurašyta kasos knyga, gauti ir panaudoti grynieji pinigai apskaityti ne kasos dokumentuose, o direktoriaus avanso apyskaitose, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Liudytojos V. N., paties kaltinamojo parodymai patvirtina, kad kaltinamajam buvo žinoma jo pareigą tinkamai fiksuoti dokumentuose įvykusias ūkines operacija, visus išrašytus dokumentus, tame tarpe ir PVM sąskaitas faktūras laiku ir tinkamai pateikti bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, tačiau to padaryta nebuvo net ir po to, kai buhalterinę apskaitą tvarkanti bendrovė atkreipė į trūkumus dėmesį. Tai įrodo, kad kaltinamasis suvokė savo tokios veikos pobūdį, tačiau toliau atitinkamai veikė, dėl ko kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, tai yra dėl tokios kaltinamojo veikos nebuvo galima nustatyti asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros

Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti kaltu padarius ir BK 222 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir už tai paskirti bausmę.

M. S. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamus abu nusikaltimus, atlygino jais padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

M. S. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, jis abiem atvejais veikė tiesiogine tyčia. Šiuos nusikaltimus padarė būdamas anksčiau neteistas, todėl teismas sprendžia, kad pirmą kartą teisiamas M. S. nėra linkęs nusikalsti ar kitokius teisės pažeidimus daryti asmuo. Skiriant bausmes ir nustatant jų dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis dirba, nevedęs, į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą skirtina BK 220 str. 1 d. ir BK 222 str. 1 d. sankcijose numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei šios rūšies bausmės dydžio vidurkis.

BK 47 str. numatytos bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. nurodyta, kad baudos bausmė vykdoma savanoriškai arba priverstinai. Savanoriškas baudos bausmės įvykdymas yra tada, kai nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savo valia sumoka baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir tai patvirtinančius dokumentus pateikia nuosprendį priėmusiam teismui. Kadangi baudos bausmės vykdymas visų pirmą yra savanoriškas, teismų praktikoje pripažįstama, jog nuosprendį priėmęs teismas negali išdėstyti baudos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui, o gali tik nustatyti ilgesnį, nei įstatymo numatytas, terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą sumą vienu kartu, teismui jokios reikšmės neturi. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 str. 1 d., 2 d. taip pat nurodyta, kad teismas turi teisę nustatyti ir ilgesnį terminą, per kurį nuteistasis turi savanoriškai sumokėti teismo paskirtą baudą, o per šį laikotarpį savanoriškai nesumokėjus baudos, ji vykdoma priverstinai.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis dirbantis kelio darbininku, tyrimo metu geranoriškai atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą žalą (sumokėjo visą priskaičiuotą PVM sumą), darytina išvada, kad jis, net ir turėdamas pakankamai nedideles pajamas ir galimybę atlyginti padarytą žalą, geranoriškai bendradarbiavo siekdamas, kad nusikalstama veika būtų kuo greičiau atskleista ir ištirta, o padaryta žala pašalinta, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas tikėti ir kaltinamojo paaiškinimais, kad baudai sumokėti jam būtų reikalingas ilgesnis terminas. Todėl yra pagrindas nustatyti ilgesnį nei įstatymas numato terminą, kad kaltinamasis galėtų įvykdyti visą jam paskirtą bausmę taip pat savanoriškai, o ne priverstinai. Todėl konstatuotina, kad dvigubai ilgesnis nei įstatyme numatytas dviejų mėnesių terminas (iš viso tai būtų keturi mėnesiai) turi būti visiškai pakankamas kaltinamajam tam, kad jis galėtų savanoriškai sumokėti baudą.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 220 str. 1 d., ir paskirti jam 15 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 564,90 EUR dydžio baudą.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., ir paskirti jam 9 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 338,94 EUR dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę 20 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio, tai yra 753,20 EUR (septyni šimtai dvidešimt eurų ir 20 ?t) baudą.

Išaiškinti M. S., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis