Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė rašytinio proceso tvarka atsakovui M. M. už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. M. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. M. 3624,76 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 82 Eur žyminį mokestį. Ieškovė teismui paduotame ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Atsakovui M. M. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2016-04-27. Laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 1 d.). Per nustatytą 14 dienų atsiliepimų pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankami laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 str. 1 d.).

CPK 142 str. 4 d. numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustatė, kad: 2014-10-26 Šakių r., Sintautų sen., Menkinių kaimo ribose, kelio Zypliai – Veršiai - Pavingrupiai 3,085 kilometre įvykusio eismo įvykio metu žuvo transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis D. K. bei sužalota keleivės S. G. sveikata. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo A. S. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas M. R.. 2014-10-21 sudaryta minėtos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis. Pardavus automobilį, naujam savininkui M. M. perėjo visos draudėjo teisės ir pareigos, taip pat ir pareigos, kylančios iš draudimo sutarties, nes M. M. draudimo sutarties nenutraukė, taip pat nesikreipė dėl papildomos įmokos sumokėjimo ir draudimo sąlygų išplėtimo (pavyzdžiui, kad automobilį galėtų vairuoti asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 m.).

2014-10-26 įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 7249,53 Eur dydžio draudimo išmokas.

Draudėjas M. R. ir AB „Lietuvos draudimas“, 2014-05-14 sudarydami transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį susitarė, kad transporto priemonę vairuos tik tie asmenys, kurių amžius nėra mažesnis negu 25 metai, nepriklausomai nuo jų vairavimo stažo. Draudimo įmoka už draudiminę apsaugą apskaičiuota atsižvelgiant į draudimo sutartyje numatytas aplinkybes, darančias įtaką rizikos laipsniui. Jei transporto priemonę vairuoja asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, dėl amžiaus ir vairavimo įgūdžių stokos tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui yra ženkliai didesnė, todėl draudėjas turi sumokėti didesnę draudimo įmoką. Eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojas A. S. neturėjo 25 metų. Naujasis transporto priemonės savininkas neinformavo draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, t. y. pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui, neinformavo apie transporto priemonės savininko pasikeitimą, todėl naujasis transporto priemonės savininkas privalo grąžinti draudikui AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtos išmokos dalį. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 56 p. numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį iki 50 proc.

Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir laiku ir išmokėjo draudimo išmoką, o atsakovui nevykdant savo įsipareigojimo ir nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis žalą ieškovei atlygino, ieškinys laikytinas pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir ieškovei iš atsakovo priteistina jos prašoma 3624,76 Eur suma.

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais. Tokiu atveju, esant ieškovės prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju 2016-04-22, iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Dėl savo, kaip tinkamai prievolę įvykdžiusios sutarties šalies, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 82 Eur žyminį mokestį valstybei, todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovo priteistinas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos (CPK 92 str., 93 str.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 142 str. 1 d. ir 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str. 1 d., 286 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 3624,76 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus dvidešimt keturis eurus 76 centus) atlygintos žalos, 5 % (penkis procentus) procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2016-04-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 82 Eur (aštuoniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovas priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį Šakių rajono apylinkės teismą.