- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- 2-272-228/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00035-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stacevičienė
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- B. B., V. K.
- Advokatai
- Vytautas Gustas, Justina Murauskaitė
- Kategorijos
- 2.5.1Prievolės
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieškovės T. P. atstovams advokatui Vytautui Gustui ir J. V., atsakovams B. B., jos atstovei advokatei Justinai Murauskaitei, atsakovui V. K. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės T. P. ieškinį atsakovams B. B. ir V. K. dėl piniginės kompensacijos už parduotą turtą priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė T. P. prašė priteisti iš atsakovų B. B. ir V. K. po 2100 EUR piniginę kompensaciją iš kiekvieno, taip pat 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad jos tėvas J. Ž. 1945 m. buvo nuteistas ir ištremtas į Komi Respubliką, kur gyveno iki pat mirties (duomenys neskelbtini) metais. Po Nepriklausomybės atkūrimo jis buvo kelis kartus atvykęs į Lietuvą ir domėjosi savo reabilitacija, nuolatinio grįžimo klausimais, taip nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, nes jo tėvas J. Ž. turėjo du žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad tėvas neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento bei dėl brangios kelionės į Lietuvą, būdamas Lietuvoje, jis susitarė su seserimis S. Š. ir B. K., kad jos abi pateiks prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, po to sklypus parduos, o gautus pinigus pasidalins lygiomis dalimis, tai yra po 1/3. Seserys padavė prašymus atkurti nuosavybės teises, o jis laikydamasis susitarimo, atsisakė savo dalies į piniginę kompensaciją seserų naudai už nusavintus ūkio pastatus. Tokiu būdu tarp seserų ir tėvo susiformavo prievoliniai teisiniai santykiai. Tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procesas užsitęsė, o (duomenys neskelbtini) metais mirė ieškovės tėvas, (duomenys neskelbtini) metais mirė tėvo sesuo B. K., (duomenys neskelbtini) m. – S. Š.. Apie šį susitarimą žinojo ir atsakovė, kuri vėliau tęsė nuosavybės teisių atkūrimo reikalus.
Ieškovė kaip vienintelė paveldėtoja po tėvo mirties pradėjo domėtis nuosavybės teisių atkūrimo eiga, atsakovė atsakydavo, kad procesas vyksta, bet nuosavybės teisės dar neatkurtos, kol 2014 metais ieškovei būnant Lietuvoje, atsakovė pateikė dokumentus apie nuosavybės teisių atkūrimą B. K. ir jos nuosavybės teisių dokumentus, nurodydama, kad savo dalį ji pardavė už 5000 Lt. Atsakovė paveldėtas žemės sklypo dalis pardavė 2005-11-02, o mirusios B. K. sklypų dalis paveldėjo atsakovas V. K..
Ieškovė kiekvieno iš atsakovų prievolės sumos dydį apskaičiavo remdamasi VĮ Registrų centro duomenų banko išrašuose nurodyta vidutine žemės sklypų verte, sudėdama abiejų sklypų vertes.
Atsiliepimas
Atsakovė B. B. atsiliepime ir posėdžių metu su ieškovės ieškiniu nesutiko, nurodė, jog visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu yra keliamas toks reikalavimas, kadangi ieškovė nenurodė nei vienos teisės normos, kurios pagrindu kildinamas jos reikalavimas gauti kompensaciją. Ieškovė siekia įrodyti buvus žodinį susitarimą tarp jos tėvo ir atsakovės motinos bei jų sesers, tačiau tokio fakto įrodymui ieškovė turi pagrįsti, kad toks susitarimas yra galiojantis, teisėtas ir gali sukelti kokias nors teisines pasekmes, tai yra ji turi pagrįsti, kad tokį žodinį susitarimą reglamentuoja LR įstatymai, numato, kad gana žodinės formos. Atsakovė teigė, jog ji nežinojo, kad jos motina yra pažadėjusi kompensuoti broliui, apie tai pirmą kartą sužinojo iš ieškinio, taip pat jai niekada apie tai nebuvo sakiusi ir pati ieškovė. Atsakovė mano, kad kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėjo ir pats ieškovės tėvas, kadangi tam laiko nuo 1990 metų buvo pakankamai, o dėl kelionės kaštų galėjo pavesti atlikti tam tikrus veiksmus seserims. Kadangi J. Ž. neturėjo teisių į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl ieškovė, kaip jo teisių perėmėja negali įgyti teisių daugiau, negu jų turėjo pats J. Ž.. Atsakovė taip pat nurodo, kad iki 2001-12-31 pati ieškovė galėjo kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pretenduodama į jos tėvui tenkančią dalį.
Atsakovė taip pat nesutiko ir su prašomos priteisti kompensacijos dydžiu, nurodydama, kad motinos sesers B. K. dalį paveldėjo kiti asmenys, ieškovė galėtų reikalauti prisiteisti sau 1/3 dalį žemės pardavimo vertės arba pateikti kitus įrodymus, patvirtinančius turto vertę 2004 metais.
Atsakovas V. K. posėdyje nedalyvavo, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jis žemės sklypų dalis paveldėjo po J. K. mirties ir apie jokius kitus paveldėtojus ar jų susitarimus nieko nežinojo, paveldėtas sklypų dalis pardavė. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad tarp ieškovės tėvo ir jo seserų buvo susitarimas, kad ieškovės tėvui ir pačiai ieškovei yra pripažinta teisė atkurti nuosavybę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys atmestinas.
Materialiosios teisės požiūriu teisė į teisminę gynybą yra teisė į pažeistos subjektinės teisės atkūrimą vienu ar keliais subjektinės teisės gynybos būdais, numatytais LR CK 1.138 straipsnyje.
LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Taigi pagal šias proceso teisės normas teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Jose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. notarė V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-556/2011, 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vizbarų žuvininkystė“ v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-252/2009).
Ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodė, jog po tėvo mirties ji, kaip vienintelė paveldėtoja, pradėjo asmeniškai domėtis nuosavybės teisių atkūrimo eiga, tuo klausimu ne kartą bendravo su atsakove, kol 2014 metais atsakovė B. B. pateikė nuosavybės teisių į žemę jos motinai atkūrimo dokumentus. Šis klausimas ieškovei buvo svarbus, kadangi tarp jos tėvo ir seserų buvo susitarimas, atkūrus nuosavybės teises ir pardavus žemės sklypus, gautus pinigus pasidalinti į tris dalis. Pažymėtina, kad byloje buvo gautas I. K. pareiškimas (101 b.l.), kuriame nurodyta, jog ji yra J. Ž. dukra, o ieškovė jos sesuo. Šių aplinkybių neneigė ir ieškovės atstovai posėdžio metu.
Taigi iš ieškovės ieškinyje ir posėdžių metu atstovų nurodytų aplinkybių matyti, jog susitarimas galėjo būti tarp ieškovės tėvo seserų ir jos tėvo, kuris mirė (duomenys neskelbtini). (10-18 b.l.).
Ieškovė ieškinyje save nurodė vienintele paveldėtoja po tėvo mirties, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji yra paveldėtoja po tėvo mirties, nepateikė.
Pagal LR CK 1.136 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas, o civilinių teisių gynimo būdus nustato LR CK 1.138 straipsnis.
Kadangi ieškovės tėvas J. Ž. gyveno ir (duomenys neskelbtini) metais mirė Rusijos Federacijos valstybėje, todėl klausimų dėl palikimo priėmimo sprendimui taikytinos Rusijos Federacijos civilinio kodekso nuostatos (LR CK 1.62 straipsnis).
Pagal Rusijos Federacijos civilinio kodekso 1112 straipsnį palikimą sudaro palikėjui palikimo atsiradimo dieną priklausę daiktai, kitas turtas, tame tarpe ir turtinės teisės ir pareigos, pagal šio kodekso 1152 straipsnį, kad įgytų palikimą, paveldėtojas turi jį priimti.
Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jog po tėvo mirties ji Rusijos Federacijos civilinio kodekso 1153 straipsnio nustatyta tvarka kreipėsi su prašymu į atitinkamą notarų biurą ar kitą įgaliotą asmenį arba yra pripažinta, jog ji priėmė palikimą, įvykdydama veiksmus, liudijančius faktinį palikimo priėmimą, ieškovės atstovai posėdžio metu nurodė, jog nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovė yra įpėdinė, nėra paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi mirties metu ieškovės tėvas neturėjo jokio turto.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad pagal LR CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. notarė V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-556/2011; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006).
Kadangi palikėjo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tik priėmus palikimą, o nesant įrodymų, jog ieškovė priėmė palikimą po savo tėvo J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), ieškovės ieškinys atmestinas, laikant, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, nes ieškovė T. P. neįrodė, jog jai priklauso teisė, neįrodė, kad jos teisė pažeidžiama ar ginčijama ir kad ji turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (LR CPK 5 straipsnis).
Pažymėtina, jog ieškinį atmetus dėl netinkamo ieškovo, dėl ieškovės reikalavimo teismas nepasisako.
LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.). Ieškovės ieškinys atmestas.
Atsakovė pateikė advokato pagalbos išlaidas patvirtinančius dokumentus (111-116 b.l.), kurios sudaro 700 EUR.
Pagal LR CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Remiantis LR CPK 93 str., 98 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.19 p., atsižvelgiant į tai, kad byla yra vidutinio sudėtingumo, prašomos priteisti atsakovo atstovės advokatės J.Murauskaitės atstovavimo išlaidos 700 EUR sumoje laikytinos pagrįsto dydžio (rengė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, atstovavo atsakovę penkiuose teismo posėdžiuose daugiau nei dvi valandas), todėl atmetus ieškovės ieškinį, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 700 EUR atsakovės patirtų advokato pagalbos išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).
Ieškovės ieškinį atmetus, iš ieškovės T. P. valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 4,74 EUR (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės T. P. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės T. P. atsakovės B. B. naudai 700 EUR atsakovės patirtų advokato pagalbos išlaidų ir 34,77 EUR vertimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės T. P. valstybės biudžeto naudai 4,74 EUR teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šią sumą sumokėti į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr.24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000 (įmokos kodas 5660), ir teismui pateikti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.