Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-67-309/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-03-18
Bylos Nr.: 1A-67-309/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-08300-2017-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis, Nijolė Matuzevičienė
Nuteistasis: M. K.
Nukentėjusysis: E. Š.
Advokatai: Jurijus Malininas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-309/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08300-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.2; 1.1.3.3; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.14; 1.2.4.4.1; 1.2.4.5.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.3; 2.1.16.1.9; 2.4.5.2.1; 2.4.6.5.1; 2.4.7; 2.4.9; 3.12 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,nuteistajam M. K.,jo gynėjui advokatui Jurijui Malininui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį 20 (dvidešimties) MGL dydžio (735,20 Eur – septynių šimtų trisdešimt penkių eurų ir dvidešimties euro centų) bauda.

Į bausmę įskaitytos (duomenys neskelbtini) dienos išbūtos laikinajame sulaikyme nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir laikytina, kad M. K. yra sumokėjęs (duomenys neskelbtini) MGL (duomenys neskelbtini) baudos.

M. K. įpareigotas jam paskirtą baudą sumokėti per 2 (dviejų) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Iš M. K. priteista E. Š.: turtinės žalos – 12 144 Eur (dvylika tūkstančių vienas šimtas keturiasdešimt keturi eurai); neturtinės žalos – 4 000 Eur (keturi tūkstančiai eurų); proceso išlaidų – 139 Eur (vienas šimtas trisdešimt devyni eurai).

Iš M. K. priteista (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 92,42 Eur (devyniasdešimt du eurai ir keturiasdešimt du euro centai).

Iš M. K. priteista valstybės naudai už nukentėjusiajam E. Š. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 510,25 Eur (penki šimtai dešimt eurų ir dvidešimt penki euro centai).

M. K. išaiškinta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos įsiteisėjus nuosprendžiui į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas.

M. K. išaiškinta, jog priteista žala (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai mokama įsiteisėjus nuosprendžiui į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. K., apylinkės teisme pakeitus kaltinimą, nuteistas už tai, kad jis dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų – nukentėjusįjį E. Š., o būtent: 2017 m. sausio 22 d., apie 09.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, tarpusavio konflikto metu, nukentėjusiajam E. Š. pareikalavus išeiti iš namo, tyčia, spausdamas rankomis kaklą, smaugė nukentėjusįjį E. Š., padarydamas odos nubrozdinimą kaklo kairėje pusėje, po to smaugdamas griuvo ant E. Š. ir savo galva trenkė į jo galvą, alkūne į dešinį raktikaulį, padarydamas kraujosruvą odoje ir poodyje dešinėje poraktikaulinėje srityje, dešinio raktikaulio petinio galo lūžimą, viršutinio žandikaulio dešinės pusės VI ir VII dantų vainikų lūžimą.

2. M. K. kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas tuo, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų – nukentėjusįjį E. Š., o būtent: 2017 m. sausio 22 d., apie 9.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, tarpusavio konflikto metu, nukentėjusiajam E. Š. pareikalavus išeiti iš namo, tyčia, spausdamas rankomis kaklą, smaugė nukentėjusįjį E. Š., po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, pargriovė nukentėjusįjį E. Š. ant grindų ir, prispaudęs pastarąjį savo kūnu, sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį rankos alkūne ir galva nukentėjusiajam E. Š. į dešinės pusės petį, padarydamas: odos nubrozdinimą kaklo kairėje pusėje, kraujosruvą odoje ir poodyje dešinėje poraktikaulinėje srityje, dešinio raktikaulio petinio galo lūžimą, viršutinio žandikaulio dešinės pusės VI ir VII dantų vainikų lūžimą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. ir jo gynėjas advokatas Jurijus Malininas prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir nuteistojo atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, prašo nukentėjusiojo E. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti visiškai. Procesinių išlaidų priteisimą už teisinę pagalbą, suteiktą nukentėjusiajam E. Š., atmesti visiškai.

3.1. Dėl nuteistojo M. K. nuteisimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį ir įrodymų vertinimo. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismo išvados skundžiamame nuosprendyje neatitinka baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, neteisingai taikė BK 139 straipsnio 1 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, t. y., kad turi būti vertinamas įrodymų visetas, o ne pavieniams įrodymams suteikiamas prioritetas. Be to, visais atvejais įrodymų turi pakakti, kad būtų padaryta teisėta ir pagrįsta išvada dėl tam tikro nusikalstamos veikos sudėties buvimo kaltinamojo veikoje bei civilinio ieškinio priteisimo. Todėl, apylinkės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, kuris turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

3.2. Kaltinamasis M. K. parodė, kad įvykio metu paėmė rankomis nukentėjusįjį E. Š. už kaklo ir pastūmė todėl, kad pastarasis jį pastūmė ir demonstratyviai laikė ranką kišenėje, vaizduodamas, kad ten turi „kastetą“. Šis M. K. veiksmas prilygsta gynybai nuo galimo E. Š. puolimo. Nuo tokio veiksmo E. Š. atsisėdo ant sofos. Nukentėjusysis E. Š. parodė, kad M. K. jį smaugė ir parvertė ant sofos, užguldamas jį. Tuo metu atsitrenkė į jo galvą ir krūtinę. Liudytojas A. Š. parodė, kad matė kaip M. K. laikė E. Š. kaklą. Abu buvo ant sofos. Jokių smūgių M. K. E. Š. nesudavė. Sužalojimai, kurie inkriminuoti kaltinamajam – E. Š. raktikaulio lūžis – nustatytas tik po 2 (dviejų savaičių) savaičių, t. y. 2017 m. vasario 7 d. Dėl dantų nukentėjusiajam nuskėlimo pažymi, kad kaltinamajame akte apie jokius nuteistojo smūgius į dantis nėra įrašyta, apie jo smūgius į dantis nekalba nei liudytojas A. Š., nei kaltinamasis M. K., nei pats nukentėjusysis E. Š. Todėl nuteistojo veikoje negali būti ne tik tyčios, bet ir neatsargios kaltės.

3.3. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje turėjo įvertinti byloje esamą situaciją, atsižvelgdamas į BK 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir patikrinti ar (duomenys neskelbtini) galima baudžiamoji atsakomybė už nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

3.4. Dėl nukentėjusiojo E. Š. civilinio ieškinio (turtinės žalos) Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio nurodė, kad ieškovas savo civiliniuose ieškiniuose nurodė du skirtingus nedarbingumo laikotarpius: pirmame nurodė (duomenys neskelbtini) mėnesius, antrame – (duomenys neskelbtini) metus. Medicininių dokumentų, kiek truko nukentėjusiojo nedarbingumas, ieškovas baudžiamojoje byloje nepateikė. Apeliantų manymu, apylinkės teismas, pažeisdamas įstatymo reikalavimus bei prieštaraudamas teismų praktikai, be jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo nedarbingumo laikotarpį, konstatavo, kad nukentėjusysis dėl sužalojimo buvo nedarbingas (duomenys neskelbtini) mėnesius, kas, anot apylinkės teismo, atitinka Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653/A1-356 patvirtintų taisyklių 36.1. punkte nustatytą 122 kalendorinių dienų laikotarpį. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje žemesnės instancijos teismas negalėjo taikyti minėto įsakymo, kadangi nukentėjusysis byloje nepateikė jokių duomenų, kad jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Baudžiamojoje byloje pateikti keli medicininių dokumentų išrašai, kurie patvirtina tik tai, kad nukentėjusysis lankėsi pas gydytojus konsultacijai, tačiau medicininių dokumentų išrašai, nėra susiję su jo raktikaulio trauma.

3.5. Apeliantai skunde nurodo ir tai, kad nukentėjusiojo pajamos, gautos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kur jo vidutinis darbo užmokestis buvo (duomenys neskelbtini) Eur, apylinkės teismas nukentėjusiajam E. Š. priteisė už (duomenys neskelbtini) mėnesius, kas sudaro (duomenys neskelbtini) Eur. Nors šioje įmonėje nukentėjusiojo E. Š. darbo santykiai, anot nuteistojo, nutrūko (duomenys neskelbtini), t. y. prieš (duomenys neskelbtini) dienų iki įvykio, nesuprantama, kodėl pirmosios teismas padaro priešingą išvadą nei nusprendė dėl nukentėjusiojo darbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“.

3.6. Nurodo, kad nukentėjusysis E. Š. po to, kai (duomenys neskelbtini) nutraukė darbo santykius su įmone „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo instituciją dėl nedarbo pašalpos gavimo. Iš minėtos institucijos pažymos, pridėtos prie apeliacinio skundo matyti, kad nukentėjusysis E. Š. už (duomenys neskelbtini) mėnesį gavo (duomenys neskelbtini) Eur išmoką. Apeliantų žiniomis, nukentėjusysis net (duomenys neskelbtini) mėnesius gavo išmokas iš socialinio draudimo institucijos, todėl dėl nagrinėjamo įvykio, jis neprarado jokių pajamų. Mano, kad apylinkės teismo nukentėjusiajam priteista 9 844 (devynių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt keturių eurų) Eur turtinė žala dėl neva negautų pajamų peržengia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus yra neteisėta bei nepagrįsta.

3.7. Apylinkės teismas nepagrįstai patenkino nukentėjusiojo E. Š. civilinio ieškinio reikalavimą dėl jo (E. Š.) viršutinio žandikaulio dešinės pusės VI ir VII dantų vainikų lūžimo kompensavimo remdamasis nukentėjusiojo pateiktu įrodymu, t. y. preliminaria protezavimo kaina –(duomenys neskelbtini) Eur. Anot apeliantų šis nukentėjusiojo reikalavimas yra nepagrįstas, nes pirma: byloje nėra įrodymų, kad kaltinamasis M. K. smūgiavo nukentėjusiajam į dantis dėl ko jam galėjo atsirasti minėtas sužalojimas; antra, nukentėjusysis minėtų išlaidų dar nepatyrė, o tik mano, kad ateityje patirs; trečia, nukentėjusysis pas dantų gydytoją kreipėsi praėjus daugiau kaip (duomenys neskelbtini) mėnesiui po įvykio dienos.

3.8. Dėl neturtinės žalos Apeliantų įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai iš nuteistojo M. K. nukentėjusiojo naudai priteisė 4 000 (keturis tūkstančius eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti. Šį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvavo tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam lūžo dešinysis raktikaulis, nuskilo du dantys. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį šioje baudžiamojoje byloje apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sutrikdytos dvi funkcijos: kramtymas ir rankos judesiai; nusikalstama veika padaryta užsienyje, dėl to nukentėjusysis patyrė nepatogumų dėl kalbos barjero; nukentėjusysis serga lėtiniu psichikos sutrikimu, todėl, žemesnės instancijos teismo vertinimu jis yra labiau pažeidžiamas. Nors skundžiamame nuosprendyje pripažįstama, kad teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis, padarius BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, svyruoja nuo 200 (dviejų šimtų eurų) Eur iki 3 000 (trijų tūkstančių) Eur (LAT nutartys bylose Nr. 2K-306/2010, 2K-106/2012, 2K-239/2013, 2K-287/2017) nukentėjusiajam nepagrįstai priteisia 4 000 (keturių tūkstančių eurų) Eur dydžio neturtinę žalą, t. y. žymiai didesnę sumą nei nurodytoje teismų praktikoje.

3.9. Apibendrindami savo apeliacinį skundą nuteistasis ir jo gynėjas pažymi, kad nukentėjusiajam civiliniu ieškiniu priteista tiek turtinė, tiek neturtinė žala neturėjo būti priteista, nes nuteistojo M. K. veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jeigu apygardos teismas nuspręstų kitaip, apylinkės teismo nuosprendis dėl nukentėjusiajam civiliniu ieškiniu priteistos turtinės žalos turi būti panaikintas kaip nepagrįstas, o neturtinė žala sumažinta ir priteista, vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Be to, prašo atmesti (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, nes kaltinamojo M. K. veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių.

4. Atsiliepimų į nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. K. ir jo gynėjas, advokatas Jurijus Malininas, prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistąjį išteisinti, nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalų atlyginimo priteisimo iš nuteistojo – atmesti, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį – atmesti, o prokurorė prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistojo M. K. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinis skundas tenkintinas, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendis dėl M. K. nuteisimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas, išteisinamasis, nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

7. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti jų teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo M. K. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinio skundo argumentais, ir siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl M. K. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįstos.

Žemesnės instancijos teismas

9. Atlikus papildomą įrodymų tyrimą buvo apklausti liudytojai M. B. ir T. M.

10. Liudytojas M. B. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad 2017 m. sausio mėn. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir susipažino M. K., E. Š. Jis (liudytojas) apsigyveno pas nukentėjusįjį E. Š. Pažymėjo, kad 2017 m. sausio 22 d. jis dar nebuvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Kai jis atvažiavo, M. K. po savaitės išvyko iš namo, o jis (liudytojas) apsistojo jo kambaryje. Nurodo, kad konfliktų tarp nukentėjusiojo E. Š. ir nuteistojo M. K. jis nematė. Apie konfliktą jis sužinojo, kai M. K. jau buvo išsikraustęs. Kiti asmenys jam pasakojo apie konfliktą, minėjo, kad buvo apsistumdymas. Jis nepastebėjo, kad E. Š. ką skaudėtų. Nuvykęs taip pat nematė, kad E. Š. būtų pasirišęs ranką. Nurodė, kad E. Š. į (duomenys neskelbtini) išvažiavo po (duomenys neskelbtini), ar pusantros. E. Š. grįžus iš (duomenys neskelbtini), jis buvo savo ranką pasirišęs skarele. Teigia, kad E. Š. prieš išvažiuojant į (duomenys neskelbtini) jam viskas buvo gerai. E. Š. vairuodavo mašiną normaliai, kai grįžo vėl ranką pasirišdavo. Liudytojui paklausus, kas jam yra su ranka, nukentėjusysis nieko jam neatsakydavo. Nurodo, kad E. Š. sugrįžus iš (duomenys neskelbtini) su pasirišta ranka jam (liudytojui) pasakė, kad „jis M. pasodins“. Nukentėjusysis jo prašė paliudyti, kad jis matė incidentą, tačiau liudytojas nurodė, kad nesikiš, nes įvykio nematė.

11. Liudytojas T. M. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad pažįsta nuteistąjį M. K., yra (duomenys neskelbtini). Nukentėjusįjį E. Š. senai pažįsta, nes jį mokė kaip dirbti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis su M. K. gyveno E. Š. socialiniame būste, kuriame buvo ir daugiau gyventojų. 2017 m. sausio 22 d. konfliktas įvyko dėl to, kad E. Š. pirštu badė M. K., kad jis turi sumokėti už nuomą bei pasakė, kad „tu čia (duomenys neskelbtini)“, todėl jie susiginčijo. Kai E. Š. paprašė M. K. išeiti, jis pasakė „gerai, išeisiu“. Jie tik apsižodžiavo, bet niekas nieko nekliudė, muštynių nebuvo. Patikslino, kad jie (nukentėjusysis su nuteistuoju) susistumdė, bet M. K. jo (nukentėjusiojo) nepergriovė. Liudytojas jiems pasakė, kad „baikit pyktis, einam parūkyti“. Gerai prisimena, kad kai jie išėjo rūkyti, jie (nukentėjusysis ir nuteistasis) baigė konfliktą. Išėjo parūkyti jis, lenkas ir dar vienas vaikinas. Jie rūkė prie svetainės lango kur viskas matėsi, kas dedasi viduje. Jeigu būtų buvusios muštynės, jie būtų jas matę. Rūkymas tęsėsi 5 (penkias) minutes. Grįžus, nebuvo jokio konflikto ir niekas nebuvo sužalotas. Kol jie rūkė, E. Š. išsikvietė policiją. E. Š. pasakė M. K. „tu nesumokėjai, dabar kentėsi“. Įvykio metu jokio pasisėdėjimo nebuvo, jie gėrė kavą, o po to išėjo parūkyti. Alkoholio niekas nebuvo vartojęs. Atvykus policijai, jis (liudytojas) kalbėjo su policija, nes M. K. nemokėjo angliškai. E. Š. policijai minėjo, kad jis nori M. K. (duomenys neskelbtini). Apie muštynes E. Š. policijai nieko nesakė. E. Š. nesimatė jokių nubrozdinimų, jokių lūžių. Policija įvykio metu nieko neužsirašė, patikrino dokumentus. Pamatė, kad viskas tvarkoj ir išvažiavo. Policijos pareigūnams išvykus, nebuvo konfliktų. Nurodė, kad nukentėjusysis E. Š. jo (liudytojo) paprašė, kad „T., paliudyk, kad mane skriaudė”. Po trijų dienų M. K. iš buto išsikėlė.

12. Papildomai teismo posėdyje nuteistasis M. K. parodė, kad kai E. Š. jam badė su ranka, jis jo ranką nustūmė nuo savęs ir atsitraukė į saugų atstumą. Nukentėjusiojo kita ranka buvo kišenėje, nes jis nešiodavosi „kastetą” savigynai. Nurodė, kad nukentėjusiajam nepadarė jokių sužalojimų, jo nepuolė ir nemušė. Liudytojas A. Š. gyveno kartu su E. Š., su kuriuo susitarė. Nukentėjusysis (duomenys neskelbtini), jis pyksta ant jo (nuteistojo), nes jis nepasirašė vekselio.

Dėl nuteistojo M. K. nuteisimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

13. BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

14. BK 139 straipsnis inkriminuojamas nustačius, kad būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

15. Pagal BK bendrosios dalies 16 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, o nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

16. Pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai byloje turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), ir nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, Nr. 2K-496-746/2015).

17. Taip pat pažymima, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

18. Pažymėtina, kad M. K. kaltinamuoju aktu inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme gavus prokurorės prašymą pakeisti kaltinimą, M. K. nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 139 straipsnio 1 dalį (laikantis BPK 255-256 straipsnių nuostatų).

19. Atsakant į nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundo argumentą dėl BK 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, Lietuvos Respublikoje teisti M. K. už (duomenys neskelbtini) numatytą (nenumatytą) baudžiamąją atsakomybę už nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pažymima, kad (data) (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apygardos regiono Europos teisminio tinklo kontaktinis asmuo prokurorė L. M. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Europos teisminio tinklo kontaktinį asmenį su paklausimu ar (duomenys neskelbtini) veika, numatyta BK 139 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo) yra pripažįstama nusikaltimu bei kuris (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo straipsnis atitiktų BK 139 straipsnio nuostatas, kokios bausmės už analogišką nusikalstamą veiką yra numatytos (4 t., b. l. 106). 2020 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku (duomenys neskelbtini) nacionalinės atstovybės kontaktinis asmuo E. V. pateikė atsakymą, kad Kūno sužalojimas, padarytas dėl neatsargumo, yra nusikalstama veika, numatyta (duomenys neskelbtini) kodekso 300 straipsnyje ir 308 straipsnyje bei pateikė minėtų straipsnių aprašymą. (duomenys neskelbtini) nacionalinės atstovybės kontaktinis asmuo elektroniniame laiške taip pat nurodė, kad Pagal (duomenys neskelbtini) BK 300 straipsnį kriminalizuojamas užpuolimas bendrąja prasme. Užpuolimas apibūdinamas kaip tyčinis kito asmens kūno sužalojimas arba tyčinis skausmo sukėlimas kitam asmeniui. Pagal 4 straipsnio dalį tyčinis sveikatos sutrikdymas irgi laikomas užpuolimu. Paprastai užpuolimas reiškia aktyviai padarytą veiksmą, tačiau taip pat gali reikšti ir veiksmo neatlikimą, nors veikti reikėjo. Tačiau visada turi būti tyčios elementas, kad būtų galima asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį. Didžiausia galima bausmė už šiame straipsnyje numatytą veiką yra treji metai laisvės atėmimo. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) BK 308 straipsnis apibūdina per neatsargumą padarytą nusikalstamą veiką ir padarytas kūno sužalojimas yra sunkus arba dėl to sužalojimo asmuo negali tam tikrą laiką dirbti arba vykdyti savo profesinės veiklos. Didžiausia galima bausmė už šiame straipsnyje numatytą veiką yra vieneri metai laisvės atėmimo (4 t., b. l. 107-110).

20. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad M. K. ir nukentėjusysis E. Š. įvykio dieną buvo E. Š. bute (name). Tarp jų kilo konfliktas, nes M. K., su nuketėjusiuoju E. Š. susiginčijo, kad nukentėjusysis pasakė nuteistajam (duomenys neskelbtini). Kitų konfliktų, iki baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo – nebuvo.

21. Nuteistasis M. K. apklausiamas tiek apklausiamas ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme gana nuosekliai parodė, kad įvykio dieną name be jo ir nukentėjusiojo E. Š. name dar buvo T. M., D. K., A. Š. Konfliktai su A. Š. dažniausiai būdavo, dėl to, kad šis, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, garsiai klausydavosi muzikos, niekur nedirbo, ir trikdė ramybę. Neneigia, kad galėjo gerti namuose, alų. Jis tuomet nuėjo į virtuvę, o kiti jo minėti asmenys išėjo į kiemą parūkyti. Kiek matė pro namo langą, kieme rūkė ir kiti tame pačiame name gyvenantys asmenys. Jam (M. K.) būnant svetainėje, E. Š. liepė jam (duomenys neskelbtini). E. Š. stumtelėjo jį viena ranka, kitą ranką laikydamas kišenėje. Pagalvojo, gal E. Š. kišenėje turi „kastetą“ ar „dujų balionėlį“. Jis (M. K.), paėmęs E. Š. už kaklo ar sprando, atsistūmė jį nuo savęs. E. Š. atsisėdo ant lovos (ikiteisminiame tyrime nurodė, kad ant minkštų baldų kampo). Tada į svetainę įėjo kiti namo gyventojai. Visi buvo išėję parūkyti, ar jie matė konfliktą, ar ne, nežino. Po konflikto vėl visi buvo svetainėje. Jis (M. K.) nė vieno smūgio nesudavė E. Š., jo nebuvo užgulęs, nežino iš kur jam atsirado kraujosruva poraktikaulinėje srityje dešinėje pusėje, taip pat nesudavė smūgių į veidą, jam dantų nenuskėlė. Pažymėjo, kad E. Š. ant grindų parvertęs nebuvo, jo savo kūnu prie grindų nespaudė, jam smūgių galva ir rankos alkūne nesudavė. Maždaug po 5 (penkių) min. atvažiavo policija, kurią iškvietė E. Š. E. Š. sužalojimų nebuvo. Apygardos teisme nuteistasis taip pat patvirtino savo parodymus.

22. Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis dėl esminių įvykio aplinkybių išliko nuoseklus viso proceso metu, todėl nėra pagrindo abejoti jo parodymais.

23. Vertinant ar buvo padaryta M. K. inkriminuojama nusikalstama veika, svarbu įvertinti visus baudžiamojoje byloje esančius duomenis.

24. Ikiteisminiame tyrime apklausus nukentėjusįjį E. Š. jis parodė, kad „[...] susitikęs M. K., pastarajam liepė (duomenys neskelbtini) jo nuomojamo namo, nes (duomenys neskelbtini) su žmogumi, kuris daug girtauja, triukšmauja ir trukdo ilsėtis. [...] namo svetainėje abiem rankomis sugriebė jam už kaklo ir, spausdamas kaklą, pradėjo jį smaugti. [...] Bandė pastarąjį nustumti nuo savęs toliau. Tačiau gindamasis prarado pusiausvyrą, aukštielninkas nukrito ant grindų ir sėdmenimis rėmėsi į grindis, o nugara rėmėsi į svetainėje, esančios lovos kraštą. Jam nukritus ant grindų, [...] spausdamas kaklą, jį smaugė. Dar rankomis spausdamas kaklą ir tokiu būdu jį smaugdamas, prispaudė jį visu savo kūnu prie grindų ir lovos krašto ir sudavė vieną smūgį galva ir alkūne į dešinės pusės petį ir pataikė į dešinės pusės raktikaulį ir dešinės pusės skruostą. Šis M. K. suduotas smūgis buvo labai stiprus, todėl po šio suduoto smūgio juto stiprų skausmą dešinės pusės peties srityje. Po šio suduoto smūgio ir patirto stipraus skausmo, prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę, burnoje juto kažkokius nuolaužų likučius ir burnos dešinėje pusėje, liežuviu liesdamas dešinėje pusėje esančius dantis, juto aštrius dantų kraštų nelygumus, todėl suprato, kad nuo suduoto smūgio yra nuskelti dantys. Atgavus sąmonę, pamatė prie jo stovintį A. Š., kuris tuo metu nuo jo atitraukė M. K. [...] (duomenys neskelbtini) kartu su draugu A. Š. išvažiavo atostogauti į (duomenys neskelbtini), kuriame buvo iki (duomenys neskelbtini). Todėl fotonuotraukose, pateiktose M. K., kurios prijungtos prie šio ikiteisminio tyrimo, yra jis. Tuo metu dar nežinojo, kad jam yra sulaužytas dešinės pusės raktikaulis, todėl tuo metu buvo be jokio įtvaro“ (1 t., b. l. 33-34, 37-39, 42-43).

Žemesnės instancijos teismas

25. Apylinkės teisme apklaustas nukentėjusysis apie įvykio aplinkybes nurodė, kad „[...] būdamas antrame namo aukšte, pasakė ten buvusiam M. K., kad išsikraustytų iš namo ir lipo į pirmą aukštą. M. K. nubėgo laiptais į pirmą aukštą, atsistojo priešais ir atkirto „Ką čia aš (duomenys neskelbtini)“. Jis (E. Š.) paklausė, „kas jums yra“ ir tuo metu M. K. jį abiem rankomis sugriebęs už kaklo smaugė, pusiausėdomis nubloškė į lovą ir užgriuvo savo kūnu. Jis (E. Š.) nukrito sėdomis ant grindų, galva buvo prie sofos. Griūdamas ant jo M. K. savo galva trenkė į jo galvą, alkūne į dešinį raktikaulį. Tai buvo vienas smūgis krentant M. K. visu svoriu ant jo. M. K. neužsimojo, bet griūnant užgulė savo kūnu. Jis (E. Š.) šaukėsi pagalbos. Pribėgus A. Š., M. K. atleido rankas nuo kaklo. Jis (E. Š.) pasakė, kad kvies policiją, nubėgo į trečią aukštą apsirengti, nes buvo su pižama, ir iškvietė policiją. Policijai sakė, kad nuo sumušimo skauda petį. [...] Kadangi jau turėjo bilietą į (duomenys neskelbtini), kur ketino susitikti su draugais, todėl išvažiavo. Grįžo po (duomenys neskelbtini). Visą tą laiką skaudėjo petį, todėl nuėjo pas kitą gydytoją, kuris pasiuntė padaryti rentgeno nuotrauką“.

26. Vertinant nukentėjusiojo E. Š. parodymus matyti, kad nukentėjusysis dėl esminių įvykio aplinkybių išliko nuoseklus, tačiau duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime jis nenurodė, kad griūdamas M. K. ant jo užgriuvo, nurodė kitą jo nugriuvus vietą bei apylinkės teisme nieko nepaminėjo apie tai, kad M. K. jam būtų smūgiavęs į dantų pusę.

27. Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis apie įvykį aplinkybes nurodė, kad „[...] gindamasis prarado pusiausvyrą, aukštielninkas nukrito ant grindų ir sėdmenimis rėmėsi į grindis, o nugara rėmėsi į svetainėje, esančios lovos kraštą. Jam nukritus ant grindų, M. K., spausdamas kaklą, jį smaugė, prispaudė jį visu savo kūnu prie grindų ir lovos krašto ir sudavė vieną smūgį galva ir alkūne į dešinės pusės petį ir pataikė į dešinės pusės raktikaulį ir dešinės pusės skruostą“. Tuo tarpu apylinkės teisme nukentėjusysis nurodė jau kitas aplinkybes „[...] M. K. jį abiem rankomis sugriebęs už kaklo smaugė, pusiau sėdomis nubloškė į lovą ir užgriuvo savo kūnu. Jis (E. Š.) nukrito sėdomis ant grindų, galva buvo prie sofos. Griūdamas ant jo M. K. savo galva trenkė į jo galvą, alkūne į dešinį raktikaulį. Tai buvo vienas smūgis krentant M. K. visu svoriu ant jo. M. K. neužsimojo, bet griūnant užgulė savo kūnu“.

28. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, smūgiai į dešinės pusės galvos sritį ir petį atsirado E. Š. griūnant ant žemės, o M. K. virstant ant jo, nes E. Š. neišlaikė pusiausvyros. Pažymėtina, kad E. Š. nugriuvęs ant žemės buvo ir skirtingose padėtyse ir skirtingoje vietoje, t. y. rėmėsi į svetainėje, esančios lovos kraštą arba nukrito sėdomis ant grindų, galva buvo prie sofos. Svarbu paminėti ir tai, kad ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis aiškiai nurodė, kad po įvykio jis „burnoje juto kažkokius nuolaužų likučius ir burnos dešinėje pusėje, liežuviu liesdamas dešinėje pusėje esančius dantis, juto aštrius dantų kraštų nelygumus“, o apylinkės teisme apklausiamas apie dantis ir juose esančius lūžius nieko neužsiminė. Vertinant nukentėjusiojo paminėtas įvykio aplinkybes nukentėjusiojo parodymuose pastebima tam tikrų neaiškumų ir prieštaravimų, kas leidžia abejoti ar nukentėjusiajam smūgiai buvo suduoti E. Š. ir M. K. griūnant ar jiems jau nugriuvus. Nors nukentėjusiojo parodymuose, kaip jau minėta yra tam tikrų prieštaravimų dėl įvykio aplinkybių, tačiau tiek apklausiamas apylinkės teisme, tiek ikiteisminiame tyrime jis nuosekliai patvirtino, kad sekančią dieną kreipėsi į šeimos gydytoją, (duomenys neskelbtini) su A. Š. išvyko į (duomenys neskelbtini) (socialinio tinklo „Facebook“ nukentėjusiojo paskyra – „(duomenys neskelbtini)“ nuotraukos iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 166-169, 171) o grįžęs į (duomenys neskelbtini) kreipėsi į medicinos įstaigas dėl dešiniojo peties skausmo.

29. Pagrindą netikėti nukentėjusiojo parodymais patvirtina baudžiamojoje byloje esantis liudytojo M. B. ir nukentėjusiojo E. Š. susirašinėjimas „Messenger“ programėlėje (2018 m. kovo 6 d.) bei nukentėjusiojo E. Š. ir nuteistojo M. K. susirašinėjimai. Iš nuteistojo ir nukentėjusiojo susirašinėjimų „Messenger“ programėlėje matyti, kad E. Š. prašo M. K. pasirašyti įsiskolinimo raštelius be notarų (2017 m. sausio 21 d.). 2017 m. sausio 23 d., po nagrinėjamo įvykio nuteistasis rašo nukentėjusiajam, kad papasakos apie nukentėjusiojo „(duomenys neskelbtini)“, o nukentėjusysis nuteistajam rašo: „(duomenys neskelbtini), išsitrink (duomenys neskelbtini). Šiandien tavo (duomenys neskelbtini). Pranešiu dabar policijai ką tu man ketini toliau daryti. Būsi (duomenys neskelbtini). Šiandien (duomenys neskelbtini) mano stogu. Pūsi (duomenys neskelbtini) nuo mano gatvės“ (2 t., b. l. 16-17). Liudytojo M. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktame 2018 m. kovo 6 d. jo ir nukentėjusiojo susirašinėjime programėlėje „Messenger“ matyti, kad E. Š. rašo M. B. „jis (duomenys neskelbtini)“ (jis – M. K.). E. Š. rašo M. B.: „tuoj, po teismo ir jam nė žodžio“. M. B. rašo: „nežinau, jūsų reikalai, aš nesikišu“. E. Š. rašo M. B.: „dar gerai, kad manęs jis (duomenys neskelbtini). Mažai trūko (duomenys neskelbtini). Ir nešnekėk (duomenys neskelbtini) geriau apie jį. Čia teismas sprendžia, ne jūs“ (4 t., b. l. 111).

Žemesnės instancijos teismas

30. Liudytoju ikiteisminiame tyrime apklaustas A. Š. parodė, kad „[...] 2017 m. sausio 22 d. išėjo į kiemą parūkyti. Išėjus į kiemą ir kieme rūkant, maždaug po keleto minučių, pro namo stiklines duris, pamatė, kad E. Š. laiptais iš trečio namo aukšto nulipo į namo pirmąjį aukštą. Paskui jį į pirmą aukštą laiptais nulipo ir M. K. Rūkydamas kieme, netrukus išgirdo E. Š. pagalbos riksmą. Kiek pamena E. Š. šaukė „padėkit!“. [...] Jam įėjus į svetainės kambarį, M. K. visu kūnu buvo užgulęs E. Š. ir abiem rankomis laikė pastarojo kaklą. Pamatęs tai, suprato, kad M. K. rankomis smaugia E. Š.. Ar M. K. sudavė E. Š. smūgius galva ir rankos alkūne, tikrai nematė. E. Š. gulėjo svetainės kambaryje pusiau sėdomis ant grindų, sėdmenimis remdamasis į grindis, o nugara remdamasis į šalia pastarojo stovinčios lovos kraštą. Matė, kad M. K. tuo metu pastarąjį buvo užgulęs visu savo kūnu, tokiu būdu jį spausdamas prie grindų ir lovos krašto ir abiem rankomis spausdamas E. Š. kaklą. Priėjo prie M. K. ir pastarajam garsiai pasakęs, ką daro, jį rankomis atitraukė nuo E. Š. E. Š. jam skundėsi, kad jam labai skauda dešinės pusės raktikaulį, taip pat skundėsi, kad jam skauda ir dešinės pusės skruostikaulį, tačiau ant pastarojo veido jokių išorinių sužalojimų tuo metu nematė. E. Š. tuo metu nesiskundė, kad jam gali būti nuskelti dantys. [...] 2017 m. sausio 22 d. T. M. ir D. nebuvo name“ (1 t., b. l. 91-93, 105).

31. Liudytoju apylinkės teisme apklaustas A. Š. parodė, kad „[...] lipdamas laiptais, išgirdo, kad E. Š. lipdamas iš trečio aukšto, pasakė M. K. (duomenys neskelbtini). M. ir E. nuėjo į svetainę, jis (A. Š.) išėjo į lauką parūkyti ir išgirdo E. šaukiant pagalbos. Būdamas lauke jis nematė, kas vyksta viduje. Atbėgęs pamatė, kad abu yra ant sofos kampo, M. užgulęs smaugia E. Sušuko „M., ką darai“ ir M. atsitraukė nuo E. Nepamena, ar jis atitraukė M. nuo E., ar M. pats atsitraukė. Po to M. su E. ginčijosi, iškvietė policiją. Jis (A. Š.) buvo viršuje, kai atvyko policija. Nusileidęs į pirmą aukštą pamatė, kad yra ir T. M. Kai jis (A. Š.) buvo išėjęs parūkyti. Kažkiek laiko po šio konflikto, E. jam sakė, kad skauda petį, ant peties buvo didelė kraujosruva. Iš karto po įvykio E. pasakė, kad jam nuskėlė dantis“.

32. Vertinant liudytojo A. Š. parodymus pastebėtina tai, kad liudytojo parodymuose yra tam tikrų nesutapimų. Ikiteisminiame tyrime liudytojas nenurodė, kad girdėjo kaip E. Š. M. K. pasakė (duomenys neskelbtini), o apklausiamas apylinkės teisme liudytojas šią aplinkybę aiškiai nurodė: „[...] lipdamas laiptais, išgirdo, kad E. Š. lipdamas iš trečio aukšto, pasakė M. K. (duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminiame tyrime liudytojas išgirdęs E. Š. pagalbos šauksmą, pamatė kad „[...] E. Š. gulėjo svetainės kambaryje pusiau sėdomis ant grindų, sėdmenimis remdamasis į grindis, o nugara remdamasis į šalia pastarojo stovinčios lovos kraštą. M. K. tuo metu pastarąjį buvo užgulęs visu savo kūnu, tokiu būdu jį spausdamas prie grindų ir lovos krašto ir abiem rankomis spausdamas E. Š. kaklą“. Apylinkės teisme liudytojas nurodė kitokias aplinkybes: „[...] pamatė, kad abu yra ant sofos kampo, M. užgulęs smaugia E.“. Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas prisiminė, kad atitraukė M. K. nuo nukentėjusiojo E. Š., o apklaustas apylinkės teisme parodė, kad „[...] nepamena, ar jis atitraukė M. nuo E., ar M. pats atsitraukė“.

Žemesnės instancijos teismas

33. Be to, liudytojas ikiteisminiame tyrime nurodė, kad „[...] E. Š. skundėsi, kad jam labai skauda dešinės pusės raktikaulį, taip pat skundėsi, kad jam skauda ir dešinės pusės skruostikaulį, tačiau ant pastarojo veido jokių išorinių sužalojimų tuo metu nematė. E. Š. tuo metu nesiskundė, kad jam gali būti nuskelti dantys“. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas A. Š. nurodė, kad „[...] E. jam sakė, kad skauda petį, ant peties buvo didelė kraujosruva. Iš karto po įvykio E. pasakė, kad jam nuskėlė dantis“. Taip pat liudytojas ikiteisminiame tyrime nurodė, kad liudytojo T. M. įvykio metu nebuvo, o apklaustas apylinkės teisme liudytojas patvirtino, kad liudytojas T. M. įvykio metu buvo name. (Liudytoju apygardos teisme apklaustas T. M. nurodė, kad įvykio metu jis buvo name).

34. Iš liudytojo A. Š. parodymų akivaizdu, kad liudytojas negalėjo girdėti kaip E. Š. M. K. pasakė (duomenys neskelbtini), nes jis tuo metu rūkė kieme (patvirtina nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymai) Taip pat liudytojas negalėjo matyti ar E. Š. buvo suduoti smūgiai, matė tik „smaugimo“ momentą. Liudytojas A. Š. ir nukentėjusysis E. Š. yra draugai (A. Š. (duomenys neskelbtini) draugauja su E. Š.). Dėl nurodytų aplinkybių liudytojas A. Š. gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas jo parodymais priimdamas procesinį sprendimą nesivadovauja.

35. Pažymėtina, kad iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems (duomenys neskelbtini) pareigūnams buvo susidaręs įspūdis, kad M. K. buvo apsvaigęs nuo (duomenys neskelbtini), o A. Š. (kuris pranešė apie incidentą, kad vyksta grumtynės) – galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame rašte galimai suklysta nurodant, kad M. K. pranešė apie konfliktą, nes jam nebuvo lūžęs raktikaulis (raktikaulis buvo lūžęs nukentėjusiajam E. Š.). Šią aplinkybę patvirtina baudžiamojoje byloje esantis Interpolo (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad E. Š. kitą dieną (sausio 23 d.) atvyko į policijos nuovadą pranešti apie užpuolimą (1 t., b. l. 149; 3 t., b. l. 27). Kaip ir minėta, rašte buvo nurodyta, kad pareigūnai iš gydytojo gavo medicinos ataskaitą, tačiau jie negalėjo padaryti išvados, kad E. Š. buvo lūžęs raktikaulis (1 t., b. l. 148).

36. Šiuos faktus patvirtina ir byloje esantis (duomenys neskelbtini) padalinio (duomenys neskelbtini) grupės (duomenys neskelbtini) policijos nukentėjusiojo E. Š. apžiūros protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) su pridėtomis foto nuotraukomis dėl kaklo įdrėskimų ir mėlynių (3 t., b. l. 24-27).

37. Iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. Š. padarytas odos nubrozdinimas kaklo kairėje pusėje, kraujosruva odoje ir poodyje dešinėje poraktikaulinėje srityje, dešinio raktikaulio petinio galo lūžimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės VI ir VII dantų vainikų kraštų lūžimas. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą plokščią žalojantį paviršių (grindų paviršių), mažai tikėtina. Odos nubrozdinimo kaklo kairėje pusėje padarymo galimybė, suspaudžiant kaklą, neatmetama. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio raktikaulio petinio galo lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 121-123).

38. Iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. Š. dešinio raktikaulio petinio galo lūžimas padarytas veikiant dešinio raktikaulio sritį kietu buku žalojančiu daiktu. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra. Alkūnė gali veikti kaip kietas bukas žalojantis daiktas, todėl neatmetama dešinio raktikaulio petinio galo lūžimo padarymo galimybė smūgiuojant alkūne. Viršutinio žandikaulio dešinės pusės VI–VII dantų vainikų kraštų lūžimai padaryti veikiant galvą kietu buku žalojančiu daiktu. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra. Alkūnė ar galva gali veikti kaip kieti buki žalojantys daiktai, todėl neatmetama viršutinio žandikaulio dešinės pusės VI–VII dantų vainikų kraštų lūžimų padarymo galimybė smūgiuojant į galvą alkūne ar galva. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą plokščią žalojantį paviršių (grindis), mažai tikėtina (1 t., b. l. 127-128).

39. Iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. Š. stengėsi save pateikti iš geresnės pusės, atrodyti draugiškas, nuolat šypsodavosi, nors šypsena ir atrodė kiek dirbtinai, nepakankamai adekvati esamai situacijai. Bendras emocinis fonas blankus. Kliedėjimo idėjų tiesiogiai neišsakė. Haliucinacijas neigia, iš elgesio neįtariama esant. Būklės atžvilgiu buvo formalios kritikos. Psichologinio įvertinimo duomenimis, atsižvelgiant į prieštaringus tyrimo duomenis ribotomis ambulatorinės ekspertizės sąlygomis, eigoje stebėtus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) elementus, kurie gali būti sąlygoti kaip mąstymo produktyvumo deficito. E. Š. išlieka (duomenys neskelbtini), ekspertinėms išvadoms pateikti reikalingas ilgalaikis stebėjimas, todėl tikslinga tiriamąjį nukreipti stacionarinei psichiatrijos ekspertizei į specializuotą įstaigą (duomenys neskelbtini) skyrių (4 t., b. l. 34-40).

40. Iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. Š. šiuo metu konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), kuri netrukdo jam atkurti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Objektyvių medicininių duomenų apie tai, jog E. Š. įvykio metu (2017 m. sausio 22 d.) sirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nenustatyta. E. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę, jis gali duoti parodymus (4 t., b. l. 47-52).

41. Baudžiamojoje byloje geltoname dideliame voke esantys E. Š. medicininiai dokumentai:

42. Iš 2017 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) gydytojų kabineto pateiktos informacijos apie E. Š. matyti, kad E. Š. gydytojui nurodė, kad vakar dalyvavo muštynėse, kurių metu buvo beveik pasmaugtas. Gydytojo apžiūra – įdrėskimai ant kaklo kairėje ir didelė hematoma ant dešiniojo peties. Kaulų lūžimų požymių nėra. Kaklo / sprando trauma (smurtinė), taip pat padaryta emocinė žala. Jokio kito medicininio gydymo nenustatyta.

43. Iš 2017 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) medicininio išrašo matyti, kad E. Š. gydytojams nurodė, kad prieš 2 (dvi) savaites dalyvavo muštynėse. Tuo metu, kai gulėjo ant žemės, ant nugaros, kitas asmuo stipriai rėmėsi savo dilbiu į paciento dešinį petį. Nuo to laiko nesiliauja dešinio peties skausmas. Didelis patinimas ir mėlynė ties raktikaulio išoriniu galu. Po įvykio lankėsi pas šeimos gydytoją, pranešė policijai. Šiandien vėl buvo susisiekęs su šeimos gydytoju dėl nesiliaujančio skausmo.

44. Apžiūrėjus, nustatyta, kad dešinys petys: dar tebematyti patinimas ties raktikaulio tolimuoju galu, ant krūtinės dešinėje pusėje – blykštanti hematoma. Raktikaulis neatsikišęs. Ranką pakelia į priekį ir į šoną per 140 (vieną šimtą keturiasdešimt) laipsnių. Rankos kėlimas į nugaros pusę apribotas dėl skausmo iki 40 (keturiasdešimties) laipsnių. Spaudžiant raktikaulio tolimąjį galą jaučia skausmą. Spaudžiant mentę ir peties sąnarį – neskauda. Nervų sistema nepažeista. Dešinio paties rentgenograma: raktikaulio tolimojo galo lūžis. Diagnozė – dešinio raktikaulio tolimojo galo lūžis. Gydymas – rankos parišimas, po 1 (vienos) savaitės pasitikrinti poliklinikoje. Skausmui malšinti: (duomenys neskelbtini), toliau nukreiptas į polikliniką.

45. Iš 2017 m. vasario 9 d. paciento kortelės matyti, kad E. Š. gydymo įstaigoje (duomenys neskelbtini), užsiregistravo (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 7 d. apsilankymo pas gydytoją metu E. S. daktarui nurodė, kad sausio 23 d. vyko muštynės, nuo tada jam skauda dešinį petį. Pagerėjimo nėra. Skausminga arka, raktikaulis be pakitimų, spaudžiant neskauda. Impetiga šalia lūpų, peties bursitas. Gydymas – rentgenograma dėl kaulų sužeidimo, jeigu be pakitimų – (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 8 d. E. Š. nustatytas dešiniojo raktikaulio tolimojo galo lūžis.

46. Iš 2017 m. vasario 17 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro pateikto medicininio išrašo matyti, kad E. Š. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas. Po konsultacijų kreipėsi į gydymo įstaigą. Daryta dešinio peties rentgenograma, nustatyta raktikaulio trauma. Dabar grįžęs į Lietuvą. Darytos radiologo dešinės peties rentgenograma, suteikta traumatologo konsultacija dėl tolimesnio gydymo. 2017 m. vasario 20 d. nustatytas dešiniojo raktikaulio kaulo lūžimas. Tikslinga atlikti kitus tyrimus.

47. Iš 2017 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) centro Radiologo pažymos ir pridėtų nuotraukų matyti, kad E. Š. stebima dešinio raktikaulio distalinio galo lūžimas, be dislokacijos, stebimas kaulinis rumbas. Kiti kaulai be matomų trauminių pakitimų. Išvada – Fractura claviculae dex. dist.

48. Iš 2017 m. vasario 27 d. (duomenys neskelbtini) įmonės išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad E. Š. 2017 m. vasario 27 d. kreipėsi dėl nuskilusių (duomenys neskelbtini) dantų. 2017 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) buvo vykdytas sumušimas. Buvo smūgiuota alkūne bei galva į raktikaulį ir dešinį žandą. Pajuto didelį skausmą, prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę, burnoje pajuto aštrių nuolaužų, liežuviu jautė aštrius dantų kraštus dešinėje pusėje bei gleivinėje, ties (duomenys neskelbtini) dantimis (riešuto dydžio dalinį kraujavimą). Diagnozė – (duomenys neskelbtini) dantų kraštai nulūžę, aštrūs, jaučia gėlimą. (duomenys neskelbtini) dantis nulūžęs apie pusė vainiko. Atstatytas, uždėta cemento ir sutvirtinta plombomis.

49. Iš baudžiamojoje byloje esančios 2018 m. lapkričio 7 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, formos Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėtina, kad E. Š. buvo iškviesta greitoji pagalba dėl (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 26-27).

50. Iš 2018 m. gruodžio 3 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. Š. savavališkai pasišalino nebaigęs apžiūros (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 28).

51. Įvertinus aptartas specialisto išvadas, ekspertizės aktus, E. Š. pateiktą medicininę dokumentaciją, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. Š. kaltinime padarytas dešinio raktikaulio galo lūžimas bei (duomenys neskelbtini) dantų lūžimas buvo padaryti ne dėl M. K. veiksmų. Kaip jau minėta, M. K. 2017 m. sausio 22 d., apie 09.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, tarpusavio konflikto metu, nukentėjusiajam E. Š. pareikalavus išeiti iš namo, tyčia, spausdamas rankomis kaklą, smaugė nukentėjusįjį E. Š., padarydamas odos nubrozdinimą kaklo kairėje pusėje, po to smaugdamas griuvo ant E. Š. ir savo galva trenkė į jo galvą, alkūne į dešinį raktikaulį, padarydamas kraujosruvą odoje ir poodyje dešinėje poraktikaulinėje srityje, dešinio raktikaulio petinio galo lūžimą, viršutinio žandikaulio dešinės pusės VI ir VII dantų vainikų lūžimą. Nukentėjusysis E. Š. medicininiais dokumentais į šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini) kreipėsi po įvykio, sekančią dieną, t. y. 2017 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) gydytojų kabineto pateiktoje informacijoje E. Š. nebuvo nustatyti jokie kaulų lūžiai (ypatingai raktikaulio). Pažymėtina ir tai, kad E. Š. gydytojui nesiskundė, kad jam galėjo lūžti dantys. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad E. Š. po šio vizito išvyko į (duomenys neskelbtini) (patvirtina tiek nuteistojo, tiek liudytojo M. B., nukentėjusiojo parodymai, byloje esančios E. Š. nuotraukos iš (duomenys neskelbtini), patalpintos socialiniame tinkle „Facebook“ (1 t., b. l. 166-169, 171). Medicininių dokumentų, kad dėl raktikaulio galimo lūžio nukentėjusysis būtų kreipęsis į gydymo įstaigas (duomenys neskelbtini), nėra. Iš 2017 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) medicininio išrašo matyti, kad E. Š. grįžęs iš (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ligoninę dėl dešiniojo peties skausmų. Diagnozė – dešinio raktikaulio tolimojo galo lūžis. 2017 m. vasario 9 d. E. Š. paciento kortelėje akivaizdu, kad 2017 m. vasario 8 d. E. Š. nustatytas dešiniojo raktikaulio tolimojo galo lūžis, t. y. minėtas lūžis nustatytas tik praėjus 2 (dviem) su trupučiu savaičių. Nuo vasario 17 d. nukentėjusiajam grįžus į Lietuvos Respubliką jis gydymą tęsė (duomenys neskelbtini).

52. Iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusysis, kaip ir konstatuota specialistų išvadose, galėjo ir turėjo jausti tam tikrus skausmus (raktikaulyje), tačiau dėl galimų skausmų petyje jis kreipėsi tik grįžęs iš (duomenys neskelbtini). Natūralu, kad jeigu asmuo patiria raktikaulio lūžį, jis turi jausti stiprų skausmą ir tuoj pat kreiptis į gydymo įstaigą. Tačiau raktikaulio lūžis nukentėjusiajam buvo nustatytas tik vasario 8 d. E. Š. elgesys vykti į (duomenys neskelbtini), esant galimam raktikaulio lūžiui yra sunkiai suvokiamas. Teisėjų kolegijos manymu, minėtas raktikaulio lūžis nukentėjusiajam negalėjo atsirasti iš nuteistojo M. K. veiksmų, o galėjo atsirasti asmeniui išvykus į (duomenys neskelbtini). Kad nukentėjusysis po įvykio nesiskundė raktikaulio lūžiu patvirtina apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. M., kuris po įvykio ant nukentėjusiojo nepastebėjo jokių lūžių, tiek apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas M. B., kuriam nukentėjusysis prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini) dėl patirtų sužalojimų nesiskundė, o tik grįžus iš (duomenys neskelbtini) liudytojas pamatė, kad nukentėjusysis vaikščiojo „pasirišęs ranką“.

53. Be to, kaip jau nustatyta anksčiau, nukentėjusysis E. Š. tik sugrįžęs į Lietuvos Respubliką, 2017 m. vasario 27 d. kreipėsi dėl nuskilusių (duomenys neskelbtini) dantų (2017 m. vasario 27 d. (duomenys neskelbtini) įmonės išrašas iš medicininių dokumentų). Kitų medicininių dokumentų, kad nukentėjusysis savo dantis būtų gydęsis (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje nėra nustatyta. Taigi, nors nukentėjusysis E. Š. apklaustas ikiteisminiame tyrime tvirtino, kad jam įvykio metu nuteistojo M. K. veiksmais buvo sužaloti dantys, tačiau iš minėto medicininio išrašo akivaizdu, kad nukentėjusysis net ir būdamas išvykęs į užsienį, nejautė dantų skausmo, juolab, kad protingas žmogus, net ir jaudamas diskomfortą valgant ar kramtant (burnoje pajutęs aštrius dantų galus – vainikų lūžius), tuoj pat būtų kreipęsis į dantų gydytoją. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėju kolegija laiko neįrodyta aplinkybę, kad M. K. savo veiksmais galėjo nukentėjusiajam įvykio metu padaryti viršutinio žandikaulio dešinės pusės VI ir VII dantų vainikų lūžimą.

54. Dėl nukentėjusiajam 2017 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) apsilankius pas šeimos gydytoją, tiek nukentėjusįjį apžiūrint policijos įstaigoje nustatytų „įdrėskimų ant kaklo kairėje pusėje“ (2017 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) gydytojų kabineto pateikta informacija) pažymėtina, kad nukentėjusysis ir M. K. nuosekliai savo parodymais patvirtino, kad nukentėjusysis pirmas prakalbino M. K. ir jam pirštu baksnojo į krūtinę sakydamas, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini). M. K. galimai prieštaraujant tokiam nukentėjusiojo teiginiui ir veiksmui, jie susikibo. Kaip matyti, iš apylinkės teisme nukentėjusiojo parodymų, jis gynėsi nuo nuteistojo ir pats neišlaikė pusiausvyros, t. y. griuvo atbulas ant žemės, o M. K. griūdamas kartu užvirto ant jo ir tokiu būdu (griūnant) buvo padaryti tam tikri sužalojimai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti kaltininko tyčią (ar tai buvo tiesioginė tyčia padaryti sužalojimus, ar buvo veikiama neatsargiai). Vertinant nuteistojo parodymus, jis tiek ikiteisminiame tyrime, tiek apylinkės teisme nuosekliai patvirtino, kad nenorėjo nukentėjusiajam padaryti jokių sužalojimų, t. y. „E. Š. ant grindų parvertęs nebuvo, jo savo kūno prie grindų nespaudė, jam smūgių galva ir rankos alkūne nesudavė“. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis neturėjo tiesioginės tyčios nukentėjusiajam padaryti kaltinime nurodytus sužalojimus, juolab, kad minimi sužalojimai atsirado jiems kartu virstant ant žemės (griuvimo momentu kontaktuojant rankoms, galvai). Taip pat, svarbu įvertinti ir tai, kad tokius M. K. veiksmus galėjo sąlygoti ir nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, t. y. jam pirštu badant nuteistojo krūtinę bei išsakant frazę: „[...], kad (duomenys neskelbtini)“.

55. Įvertinus baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus darytina išvada, kad jie nepatvirtina, kad M. K. nukentėjusiajam savo veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Kad konfliktą pradėjo pats nukentėjusysis patvirtina nukentėjusiojo, ir nuteistojo parodymai. Nukentėjusiojo E. Š. apylinkės teisme duotų parodymų, kad jam M. K. jį abiem rankomis sugriebęs už kaklo smaugė, pusiausėdomis nubloškė į lovą, griūdamas ant jo M. K. savo galva trenkė į jo galvą, alkūne į dešinį raktikaulį. M. K. neužsimojo, bet griūnant užgulė savo kūnu, tuo padarydamas nukentėjusiajam kaltinime nurodytus sužalojimus, nepatvirtina kiti įrodymai. Ikiteisminiame tyrime apklaustas nukentėjusysis, negalėjo tiksliai nurodyti, kada vis dėlto buvo suduoti smūgiai ar jam nugriuvus, ar griuvimo metu, t. y. „M. K., spausdamas kaklą, jį smaugė, prispaudė jį visu savo kūnu prie grindų ir lovos krašto ir sudavė vieną smūgį galva ir alkūne į dešinės pusės petį“, o apylinkės teisme nurodė priešingai: „griūdamas ant jo M. K. savo galva trenkė į jo galvą, alkūne į dešinį raktikaulį. Tai buvo vienas smūgis krentant M. K. visu svoriu ant jo. M. K. neužsimojo, bet griūnant užgulė savo kūnu“. Nuteistasis viso teisminio proceso metu neigė, kad nukentėjusiajam padarė kaltinime nurodytus sužalojimus. Liudytoju apklaustas A. Š., pačio konflikto tarp M. K. ir E. Š. nematė, nes rūkė, taip pat negalėjo matyti ir E. Š. „griuvimo ant žemės“. Kiti byloje apklausti liudytojai – M. B. įvykio metu nebuvo name, apie konfliktą išgirdo iš kitų namo gyventojų, liudytojas T. M. patvirtino, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo buvo susistumdymas, tačiau nukentėjusysis nuteistojo nebuvo sužalotas, jis buvo išėjęs parūkyti, o grįžęs irgi nematė, kad E. Š. būtų sužalotas. Abu apklausti liudytojai patvirtino ir tai, kad nukentėjusysis jų prašė patvirtinti aplinkybę, kad jis buvo sužalotas M. K. (netiesiogiai patvirtina ir byloje esantis M. B. ir E. Š. susirašinėjimas programėlėje „Messenger“). Kitų liudytojų, kurie būtų tiesiogiai matę, kaip nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai baudžiamojoje byloje nėra nustatyta. Iš byloje esančios ir surinktos medicininės dokumentacijos akivaizdu, kad E. Š. raktikaulio lūžis po įvykio nebuvo nustatytas (nustatytas tik jam grįžus iš (duomenys neskelbtini) – 2017 m. vasario 8 d.), nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) taip pat nesikreipė dėl dantų sužalojimų (bylos duomenimis jis kreipėsi tik 2017 m. vasario 27 d. grįžęs į Lietuvos Respubliką).

56. Esant visumai paminėtų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir M. K. atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis, kuriuo M. K. išteisinamas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Kadangi M. K. yra išteisinamas kiti nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų atlyginimo.

57. Civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje, kurioje priimamas nuosprendis, klausimai reglamentuojami BPK 115 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos; šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Kadangi M. K. išteisinamas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo E. Š. civiliniai ieškiniai (1 t., b. l. 78-80; 3 t., 51-55, 77-131) paliekamai nenagrinėti.

58. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir M. K. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, iš M. K. nukentėjusiajam nepriteistinos turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (3 t., b. l. 88).

Kitų klausimų išsprendimas.

59. 2017 m. kovo 9 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimu M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 140-141), įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

60. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– E. Š. medicininiai dokumentai (originalai ir išversti į lietuvių kalbą), rentgenograma, kompaktinis diskas, esantys geltonos spalvos dideliame voke su užrašu „(duomenys neskelbtini) Paketas Nr. (duomenys neskelbtini) pridėti prie baudžiamosios bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 21 nuosprendį, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį išteisinti, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 92,42 (devyniasdešimt dviejų eurų ir keturiasdešimt dviejų euro centų) Eur gydymo išlaidų atlyginimo už nukentėjusiojo E. Š. gydymą palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiojo E. Š. civilinį ieškinį dėl 25 000 (dvidešimt penkių tūkstančių) Eur neturtinės, 37 525 (trisdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt penkių) Eur turtinės žalų ir proceso išlaidų palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– E. Š. medicininius dokumentus (originalus ir išverstus į lietuvių kalbą), rentgenogramą, kompaktinį diską, esančius geltonos spalvos dideliame voke su užrašu „(duomenys neskelbtini) Paketas Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtame prie baudžiamosios bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasRaimundas JurgaitisNijolė Matuzevičienė