Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo teisėja Klavdija Kruminienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Š. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo G. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro patrulių būrio vyriausiasis patrulis G. M. 2011 m. gegužės 23 d. surašė G. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011 m. gegužės 22 d. 18 val. 30 min. kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas jam priklausantį motociklą Honda CBR1000RR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso teisėtam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, prie motociklo buvo pritvirtinas ne tai transporto priemonei išduotas valstybinio numerio ženklas.

Protokole nurodoma, kad G. Š. tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 17, 238, 237 punktų reikalavimus. Pažeidimai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 3 dalį.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – pareiškėjas) prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Nurodo, kad nesutinka su šiuo teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, nes mano, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių G. Š. kaltumą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos. Teigia, kad teismas, priimdamas nutarimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje konstatavo, kad nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių G. Š. kaltę, kad jis tyčia padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, t. y., kad jis suprato, jog yra stabdomas uniformuoto policijos pareigūno ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pareiškėjo nuomone, teismas priimdamas nutarimą neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Šiuo atveju, teismas rėmėsi tik G. Š. ir keleivės R. Ž. parodymais, duotais bylos nagrinėjimo metu, tačiau į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, siekiant visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, nekvietė policijos pareigūnų S. Č. ir G. M.. Vyriausiasis patrulis G. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad atvažiuojantį motociklą stabdė aiškiai išreikštu gestu naudodamas šviesą atspindintį skritulį, išėjęs į važiuojamąją dalį, kad motociklo vairuotojas sulėtino greitį, tačiau privažiavęs prie policijos pareigūno, staiga padidino greitį ir nuvažiavo Šiaulių link. Pareiškėjo nuomone, G. Š. teiginiai, kad policijos pareigūnas nestabdė jo vairuojamos transporto priemonės, laikytini pasirinkta gynybos strategija, siekiant išvengti atsakomybės. Taip pat pareiškėjo nuomone, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje. Kitu atveju, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir, žinant administracinių nuobaudų išieškojimo galimybes, kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, kurioje G. Š. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutraukta, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, nutartis administracinėje byloje Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą byloje grindė teismo posėdyje apklaustų G. Š. ir liudytojos R. Ž. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų S. Č. bei G. M. tarnybiniais pranešimais. Kaip ir apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas policijos pareigūnas G. M., pagal kurio tarnybinį pranešimą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas G. Š..

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nevisapusiškai ištyręs bylos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas kaip įrodymais, paneigiančiais pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, rėmėsi teismo posėdyje apklaustų G. Š. ir liudytojos R. Ž. parodymais bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau pažymėtina, kad vien tik rašytiniai policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, pagal kurių parodymus teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais policijos pareigūnų, nukrypo ir nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-19 nutartis byloje Nr. N575-881/2009, 2009-04-10 nutartis Nr. N575-684/2009, Nr. N662–2927/2009.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Policijos pareigūno G. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie pažeidėją ir jo persekiojimą buvo pranešta policijos budėtojui bei, kad „per radijo ryšį išgirdo kaip atsiliepė ekipažas „(duomenys neskelbtini)“, kuris pasakė, kad lauks (duomenys neskelbtini) aplinkkelyje“, tačiau teismui pateiktoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, šias pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant apklausti teismo posėdyje policijos pareigūnus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.