Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Matonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P.-T. ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė S. P.-T. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas), prašydama: 1) neterminuotai apriboti atsakovui V. G. tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams A. G. ir I. G.; 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atliginimą.

3. Atsakovas V. G. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeima dėl socialinių įgūdžių stokos, galimai alkoholio vartojimo ir vaikų nepriežiūros nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. Nepilnamečiai šalių vaikai A. G. ir I. G. kartu su ieškove, jos sutuoktiniu I. T., sese S. T. ir broliu E. T. gyvena nuomojamame trijų kambarių bute, kuriame vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Šalių dukra A. G. Tarnybos specialistei pokalbio metu paaiškino, kad su tėvu (atsakovu) ji bendrauja retai, kartais būdamas neblaivus paskambina jai, skambina pamokų metu, kas ją labai erzina. Mergaitė tėvą (atsakovą) apibūdina kaip neatsakingą, meluojantį, prisiminė, kad jai būnant mažai tėvas ją ir brolį mušdavo, būdama su juo mergaitė jaučia, jog tėvas (atsakovas) ją erzina. Nepilnametė A. G. pažymėjo, kad ja rūpinasi mama ir jos vyras V., o atsakovas ja nesirūpina ir apgaudinėja, ji nenori su juo bendrauti, nes labai ant jo pyksta. Nepilnametis I. G. Tarnybos specialistei pokalbio metu nurodė, kad visada žinojo, jog jo tėvas yra dabartinis motinos sutuoktinis, o ne atsakovas, su atsakovu jis matosi retai ir nelabai nori su juo bendrauti, kadangi šis apgaudinėja, nuolatos rėkia, anksčiau skriaudė jį ir sesę. Ieškovė Tarnybos specialistei nurodė, kad nepilnamečio I. G. biologinis tėvas yra dabartinis ieškovės sutuoktinis I. T., nors tėvystė nėra nustatyta. Atsakovas Tarnybos specialistei pokalbio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes nepiktnaudžiauja alkoholiu, turi įgūdžių rūpintis vaikais, nesutinka, jog nepilnametis I. G. nėra jo sūnus, kadangi nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nepilnamečių vaikų išsakytos nuomonės, galimai būtų pagrindas atsakovui apriboti tėvo valdžią vaikams. Kadangi neterminuotas tėvo valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl ieškovė turėtų teikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimą.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė S. P.-T. palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad per 8 metus atsakovas nieko nedarė, jog situacija pasikeistų. Dėl atsakovo fizinio smurto ieškovė 2 metus turėjo gyventi krizių centre. Atsakovas nerodo noro bendrauti su vaikais, jis gali pasakyti, kad vaikas yra nenormalus, jog jam reikia gydytis psichiatrinėje ligoninėje. Nepilnametis I. G. iš viso nebendrauja su atsakovu, neturi su juo ką kalbėti. Nepilnametė A. G. nenori bendrauti su atsakovu, kadangi šis įžeidinėja ieškovę ir jos sutuoktinį bei pačią nepilnametę, dažnai skambina dukrai būdamas neblaivus, todėl ji užblokavo atsakovo telefono numerį. Iš šalių dukters yra paėmęs pratybų sąsiuvinius ir neatidavęs, sakydamas, kad mama nupirks naujus. Atsakovas trukdo dukrai mokytis nuotoliniu būdu, pamokų metu nuolatos skambina, dukra nervinasi ir jaučia įtampą. Ieškovė prašydavo atsakovo, kad šis atvažiuotų pas vaikus per jų gimtadienius, tačiau jis į tai nereaguodavo, tik žadėdavo. Atsakovas nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, neteikia vaikams išlaikymo, nesidomi vaikais, neblaivus atvažiuoja į dukters mokyklą, atvažiavęs pravardžiavo nepilnamečio sūnaus priešmokyklinės grupės auklėtoją. Per 8 metus atsakovas apie 5 kartus pervedė vaikams išlaikymą, tame tarpe 3 kartus lėšos buvo pervestos iš jo darbovietės. Tarpusavio ryšys tarp atsakovo ir vaikų yra nutrūkęs. Ieškovė nemano, kad atsakovo elgesys galėtų pasikeisti.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Jolita Urbaitytė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad nuo 2016 m. liepos mėnesio atsakovas netinkamai elgėsi, nesilaikė pareigos išlaikyti vaikus ir bendrauti su jais. Atsakovas savo veiksmais daro neigiamą įtaiką vaikams, vaikai iš jo patiria psichologinio pobūdžio manipuliacijas. Kadangi atsakovas vaikų gyvenime nedalyvauja jau ilgą laiką, neterminuotas tėvo valdžios apribojimas būtų efektyvesnė priemonė. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas galimai yra priklausomas nuo alkoholio, tačiau šios priklausomybės spręsti nesistengia, nors pagalbos šeimai plane buvo numatytas su tuo susijęs vienas iš įpareigojimų. Iš šeimos pagalbos plane numatytų įpareigojimų, atsakovas iš dalies įvykdė tik vieną – palaikė kontaktą su socialiniais darbuotojais.

7. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė Eglė Matonytė nurodė, kad, atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų amžių, nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, mano, jog būtų teisinga taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą nepilnamečiams vaikams.

8. Atsakovas V. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai – asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys ir teismo šaukimas, tačiau tinkamu atstovavimu teisme atsakovas nepasirūpino, įrodymų neteikė, neprašė nei parengiamąjį, nei teismo posėdžius atidėti, o ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys tenkintinas.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

9. Tėvų valdžios esmę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

10. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

11. Iš į bylą pateiktų gimimo liudijimų kopijų nustatyta, kad I. G., gim(duomenys neskelbtini) d., ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., yra ieškovės S. P.-T. ir atsakovo V. G. vaikai. Iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad nepilnamečių vaikų I. G. ir A. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 150 Eur iki jų pilnametystės, nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią atsakovas su vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas vaikus iš darželio 17.30 val. ir grąžindamas tą pačią dieną į vaikų gyvenamąją vietą 19.30 val., bei pirmą ir trečią mėnesio penktadienį pasiimdamas vaikus 18 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 18 val. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) d. nutartyje konstatavo, kad atsakovas nevykdo pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, bendraudamas su vaikais dažnai būna neblaivus (turi alkoholio vartojimo problemų), kelia konfliktus, neužtikrina vaikų saugumo, todėl teismo vertinimu, šios aplinkybės sudarė pagrindą daryti išvadą, jog vaikų saugumo interesai reikalauja užtikrinti minimalų atsakovo bendravimo su vaikais grafiką.

12. Iš 2020 m. gruodžio 16 d. vaikų nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Tarnybos atstovas išklausė nepilnamečių vaikų I. G. ir A. G. nuomonės. Nepilnametė A. G. nurodė, kad su tėvu bendrauja retai, jog jis skambinai jai būdamas neblaivus, skambina pamokų metu, kas ją labai erzina. Mergaitė tėvą apibūdino kaip neatsakingą, meluojantį, nesirūpinantį, vaikystėje ją ir brolį mušusį. Nepilnametis I. G. pokalbio metu nurodė, kad jam yra žinoma, jog jo tėvas yra dabartinis mamos sutuoktinis, o ne atsakovas, su kuriuo jis matosi retai ir nelabai nori su juo bendrauti, kadangi šis dažnai apgaudinėja, rėkia, vaikystėje skriaudė jį ir sesę. Abu vaikai išreiškė teigiamas emocijas apie mamą ir dabartinį jos sutuoktinį, apibūdino juos kaip rūpestingus ir mylinčius.

13. Iš į bylą pateikto 2020 m. gruodžio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto nustatyta, kad ieškovė kartu su sutuoktiniu ir keturiais nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame trijų kambarių bute, kuriame vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. 2020 m. vasario 14 d. ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. pagalbos planų duomenimis, ieškovės ir atsakovo šeima buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl galimo alkoholio vartojimo ir vaikų nepriežiūros, šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Tačiau ieškovei tinkamai įvykdžius šeimos pagalbos plane numatytus uždavinius, buvo įvertina, jog ieškovė geba savarankiškai rūpintis savo vaikais, todėl atvejo vadybos procesas jai buvo nutrauktas. Tuo tarpu atsakovas socialinių darbuotojų apibūdinamas kaip vengiantis bendradarbiauti, nevykdantis šeimos pagalbos plane numatytų įpareigojimų, nepriimantis priklausomybių specialistų pagalbų, nelankantis anoniminių alkoholikų ir pozityvios tėvystės įgūdžių grupių, šeimos mediatorės konsultacijų, nėra motyvuotas keisti savo gyvenimo įpročius. Nuo 2018 m. su atsakovu socialinių darbuotojų bendravimas vyko epizodiškai, nuo 2019 m. atsakovas pradėjo vengti šio kontakto, neatvykdavo į susitikimus su socialine darbuotoja, ne visada atsiliepdavo į telefoninius skambučius. Pastoviai kaltina ieškovę nuteikinėjant vaikus prieš jį, tačiau pats nedaro jokių žingsnių, kad atkurtų santykius su vaikais.

14. VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės (duomenys neskelbtini) d. pažymos duomenimis, atsakovas paskutinį kartą psichiatrijos ligoninėje gydytas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. Diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, abstinencijos būklė su delyru, alkoholinis hepatitas. Iš viešojoje erdvėje prieinamos medicininės informacijos matyti, kad abstinencija su delyru reiškia alkoholio sukeltą trumpalaikę, bet gyvybei pavojingą psichozinę būseną su lydinčiais somatiniais sutrikimais (vadinama baltoji karštligė – Delirium tremens).

15. Nors atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau iš Tarnybos į bylą pateikto 2021 m. sausio 4 d. atsakovo nuomonės išklausymo akto matyti, kad atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimais, o savo nesutikimą grindžia tuo, jog alkoholiu nepiktnaudžiauja bei turi gebėjimų rūpintis vaikais.

16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (medicinos diagnozės, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime ir Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuotų aplinkybių, šeimos pagalbos planų) bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, kad atsakovas ne vienerius metus vartoja alkoholį, jam yra diagnozuotas priklausomybės sindromas, tačiau atsakovas to nepripažįsta ir nesiima jokių priemonių pakeisti susiklosčiusią situaciją. Šalių nepilnamečiai vaikai kaip vieną iš nenoro bendrauti su atsakovu priežasčių įvardijo jo nuolatinį alkoholio vartojimą. Atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, nesidomi vaikų poreikiais, ugdymu, sveikata, nebendrauja pagal teismo nustatytą tvarką ir savo veiksmais kelia vaikams neigiamas emocijas (skambina ir lankosi ugdymo įstaigose būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), todėl jau (duomenys neskelbtini) d. įsiteisėjusia nutartimi atsakovo bendravimas su vaikais buvo sumažintas iki minimumo – iki kelių valandų per savaitę. Tačiau, kaip iš bylos medžiagos matyti, atsakovas nuo 2017 m. iki šiol savo elgesio nepakeitė, neatliko jokių veiksmų, kad atkurtų santykius su nepilnamečiais vaikais.

17. Iš Tarnybos išvados ir vaikų nuomonės išklausymo akto galima susidaryti bendrą vaikų ir atsakovo tarpusavio ryšio vaizdą, t. y. kad atsakovo ir vaikų nesieja artimi tarpusavio santykiai, abu vaikai nurodė nenorintys bendrauti su atsakovu, šalių dukra užblokavo tėvo telefono numerį. Vaikų nuomonės išklausymo akte fiksuota, kad su atsakovu vaikai nesimatė metus laiko.

18. Esant nurodytoms aplinkybės, teismas vertina, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas vaikams – nesirūpina jų buitimi, neteikia jiems išlaikymo, nebendrauja pagal teismo nustatytą tvarką, nesirūpina jų tinkamu auklėjimu, nesidomi jų ugdymu ir sveikata. Byloje objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovo veiksmai gali pasikeisti, nėra, kadangi per kelis pastaruosius metus atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad pakeistų susiklosčiusią situaciją.

19. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad būtų teisinga taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą nepilnamečiams vaikams, tačiau objektyvių argumentų šiai pozicijai pagrįsti nepateikė. Teismo vertinimu, ieškovė į bylą pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nusišalinimą nuo vaikų auginimo ir netinkamu savo elgesiu žalos vaikų interesams darymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl susidariusios situacijos yra kaltas pats atsakovas, kadangi jam kelis kartus buvo teikta įvairaus pobūdžio socialinė pagalba, kurios jis nepriėmė ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pakeisti savo santykius su nepilnamečiais vaikais, atsisakyti vartoti alkoholį, gydyti turimą priklausomybę. Taigi atsakovo netinkamas tėvo valdžios panaudojimas nepilnamečių vaikų atžvilgiu pasireiškia ne tik aktyviais veiksmais, bet ir jo neveikimu.

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl neterminuoto atsakovo tėvo valdžios apribojimo nepilnamečiams vaikams I. G. ir A. G..

21. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečiams vaikams neužkerta atsakovui galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikams pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo ir ugdymo procese.

22. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikas be atskiro tėvo sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

23. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93–94, 96–96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

24. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas visiškai. Ieškovė teikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi (duomenys neskelbtini) d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Be to, už reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo, šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

25. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. balandžio 13 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 407 Eur suma. Nors pažyma apie patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas teismui pateikta jau išnagrinėjus bylą iš esmės (2021 m. balandžio 14 d.) ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti galutinio sprendimo, tačiau iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teismui pateiktų duomenų matyti, kad advokatė dėl išlaidų atlyginimo kreipėsi 2021 m. balandžio 13 d. Todėl teismas vertina, kad Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba operatyviai atliko savo funkcijas ir tenkinus ieškovės ieškinį visiškai, priteisia iš atsakovo valstybės naudai minėtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Teisme patirta 8,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo V. G. (V. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. G. (V. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,56 Eur (aštuoni eurai 56 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Priteisti iš atsakovo V. G. (V. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 407 (keturi šimtai septyni) Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS, LT05 7040 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank AS Lietuvos skyriuje, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.