Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus miesto savivaldybėje, tačiau faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-05 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Minėta bausmė subendrinta su 2013-03-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų laisvės atėmimas. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3. Kauno miesto apylinkės teismo 2015-02-27 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (aštuonios nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį (aštuonios nusikalstamos veikos) – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su 2013-12-05 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas. Bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-28 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su 2013-02-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas. Bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-24 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su 2015-04-28 nuosprendžiu paskirta bausme ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas. Bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,

kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent: jis 2015 m. gegužės 15 d., apie 17.29 val., pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame kazino, esančiąme adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, barmenu, būdamas pasirašytinai supažindintas su 2012-12-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės patvirtintais „Padavėjo – barmeno“ pareiginiais nuostatais, pagal kurių 8.8. punktą padavėjas – barmenas atsako už kasos aparate esančius pinigus, tyčia iš kasos paėmė 400 eurų grynaisiais ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą, svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 400 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi D. B., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis D. B. pilnai pripažino savo kaltę. Jis dirbo barmenu (duomenys neskelbtini) esančiame bare, kai kaltinamajame akte nurodytu laiku, darbo metu atidarė baro kasą ir paėmė joje esančius pinigus, t. y. 400 eurų. Pinigų paėmimą įformino kaip pinigų paėmimo iš kasos operaciją (inkasaciją), nors pagal savo pareigas tokios teisės neturėjo ir pinigų išimti negalėjo. Po atliktos operacijos čekį bei ataskaitą išmetė. Buvo neseniai įsidarbinęs, trūko pinigų, reikėjo sumokėti už butą, todėl ir kilo mintis pasisavinti darbovietės pinigus. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta. Dalį žalos jau atlygino, likusią dalį - 330 eurų sutinka atlyginti. Tą norėjo padaryti jau anksčiau, tačiau kita darbovietė, kurioje jis dirbo, neišmokėjo pinigų, liko skolinga 900 eurų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai. Šiuo metu dirba trijose darbovietėse. Po sausio 15 d. gaus atlyginimus ir viską sumokės. Dėl neteisėtų savo veiksmų padarė išvadas, stengiasi daugiau nenusikalsti, lankosi probacijos įstaigoje, kurioje jam teikiama psichologinė pagalba.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. B. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė 2015-04-15 įsidarbinęs lošimo namuose „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, barmeno pareigose. Buvo atsakingas už barą ir bare esančią kasą. 2015-05-15, apie 18.00 val., iš lošimo namų kasos išėmė 400 eurų ir juos pasisavino, kadangi reikėjo pinigų susimokėti už buto nuomą. Galvojo, kad niekas nepastebės, jog kasoje trūksta pinigų, tačiau po kelių dienų lošimo namų administracija pastebėjo pinigų trūkumą ir liepė pasiaiškinti. Jis prisipažino paėmęs pinigus, 70 eurų grąžino, o likusią sumą pažadėjo grąžinti, tačiau dėl sunkios finansinės padėties likusių pinigų lošimo namams negrąžino. Pinigus lošimo namams pažada grąžinti iki 2015-07-01. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Papildomai apklaustas parodė, kad pasirašant darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pasirašė ir darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Taip pat buvo supažindintas su savo pareigų – padavėjo-barmeno nuostatais. Suprato, kad buvo atsakingas už kasoje esančius pinigus bei kitą darbovietės gerbūvį. Tiesiog tuo metu labai reikėjo pinigų, kurių pasiskolinti neturėjo iš ko (b. l. 37-38, 42-43).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. D. parodė dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. (duomenys neskelbtini)pagal darbo sutartį įmonės bare – lošimo namuose (duomenys neskelbtini), barmenu įsidarbino D. B.. 2015-05-15, apie 17.25, darbo vietoje D. B. iš kasos išėmė 400 eurų grynų pinigų ir juos pasisavino. Pinigų išėmimo faktą jis užfiksavo kaip inkasaciją, nors teisės atlikti tokį veiksmą barmenas neturi. Barmenas išmetė dokumentą, patvirtinantį pinigų išėmimą, neužpildė kasos pajamų orderio. Lošimo namuose vieta prie kasos yra filmuojama. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip darbuotojas išima inkasacijos čekį ir pinigus įsideda į kišenę. 2015-05-19 D. B. raštu pareiškė, kad 2015-05-15 atliko inkasaciją ir pasisavino pinigus. Atleidimo iš darbo dieną jis grąžino 70 eurų, likusią dalį įsipareigojo grąžinti iki 2015-05-21, tačiau pinigų negrąžino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 330 eurų žala (b. l. 30).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-05-19 pareiškimo duomenimis, D. B. dirbo barmenu bendrovės valdomame bare, esančiame lošimo namuose „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2015-05-15, apie 17.29 val., darbuotojas iš baro kasos išėmė 400 eurų dydžio sumą, pinigus pasisavino. Pinigų išėmimo faktą kasos programoje užfiksavo kaip atliktą pinigų inkasaciją, nors pagal pareigybę barmenai teisės inicijuoti tokių piniginių operacijų neturi. Vaizdo kameros užfiksavo, kaip darbuotojas išima inkasacijos čekį, laiko pinigus rankoje, vėliau slapta įsideda į kelnių kišenę. Darbuotojui buvo pateiktas reikalavimas pasiaiškinti, jis 2015-05-19 raštu prisipažino atlikęs inkasaciją ir pinigus pasiėmęs sau. Darbuotojas atleistas, grąžino 70 eurų. Likusi žala sudaro 330 eurų. Kartu prie pareiškimo pridėta darbo sutartis, sudaryta su D. B., vyr. barmenės tarnybinis pareiškimas, elektroninės kontrolinės juostos išrašo kopija, D. B. pasiaiškinimas bei susitarimas dėl žalos atlyginimo (b. l. 3-13).

Byloje pridėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kurioje užfiksuota, kad D. B., pradėdamas eiti barmeno pareigas bendrovėje, įsipareigojo prisiimti atsakomybę už darbdavio jam patikėta turtą (b. l. 15-16).

Byloje pridėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavėjo-barmeno pareiginiai nuostatai, kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad barmenas atsako už kasos aparate esančius pinigus. D. B. su minėtais nuostatais supažindintas pasirašytinai (b. l. 17-20).

Iš nefiskalinio kvito nuorašo matyti, jog 2015-05-17, 17.29 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), Vilnius) kasos išimta 400 eurų (b. l.9-10).

2015-06-02 apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo iš lošimo namų „(duomenys neskelbtini)“. Minėtame įraše užfiksuota, kaip 2015-05-15, apie 17.29 val., prie kasos dirbęs barmenas, pritupia prie baro stovo ir kažką tvarko rankose, kiek vėliau nueina prie šiukšliadėžės bei išmeta į ją kažkokius popierius. Minėtas įvykis užfiksuotas fotonuotraukose bei vaizdo įraše (b. l. 27-29).

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia teismui padaryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis D. B. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais: visų pirma paties kaltinamojo tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, taip pat liudytojos A. D. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, pareiginiais nuostatais, apžiūros protokolo duomenimis). Kaltinamojo nusikalstama veika yra baigta, nusikalstami veiksmai atlikti veikiant tiesiogine tyčia. Pagal nustatytas aplinkybes D. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino dalį žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas D. B. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad D. B. įvykdė nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į kaltinamojo asmenybę: D. B. anksčiau teistas (b. l. 52-54, 57-58), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 56), dirbantis (b. l. 55, 96), VĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 61, 62), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįtrauktas (b. l. 60).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam D. B. griežčiausią BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant kiek mažesnį už galimos skirti bausmės vidurkį. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju skirti švelnesnę bausmės rūšį yra netikslinga, kadangi akivaizdu, kad tokiu būdu bausmės tikslai pasiekti nebus. Kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, dėl ko konstatuotinas nusikalstamų veikų recidyvas (BK 27 straipsnis), kas tik patvirtina, jog kaltinamasis savo elgesį vertina nepakankamai kritiškai. Visgi siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamojo pasisavinta pinigų suma nėra didelė, dalį žalos pastarasis atlygino, o likusią dalį sutinka atlyginti, pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, taip pat to, jog kaltinamasis yra dirbantis (dirba keliose darbovietėse), turi mažametį vaiką. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam D. B. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 3 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus - neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų teismo nustatytu laiku, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi, tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje bei baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltu, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam D. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Analizuojamu atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. B. pasisavino svetimą jam patikėtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 400 eurų vertės turtą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dalį žalos atlygino, ką patvirtino ir nukentėjusios įmonės direktorė, taip į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 330 turtinei žalai atlyginti, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo 330 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimą.

D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44, 45) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu paliktina saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. B. galutinę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti D. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, nustatyti šiuos elgesio apribojimus: 1) toliau tęsti mokslą arba registruotis darbo biržoje; 2) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba gydymusi; 3) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - per 6 mėnesius atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstama veika padarytą žalą. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 metus 6 mėnesius atlyginti turtinę žalą civiliniams ieškovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei šiuo nuosprendžiu paliktą Kauno miesto apylinkės teismo 2015-02-27 nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nekeičiant nustatytų sąlygų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš D. B. priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 330 eurų (tris šimtus trisdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.