Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dormeka“ ieškinį atsakovams T. L. ir P. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl juridinio asmens valdymo organo - vadovo atsakomybę dėl prarasto juridinio asmens turto reglamentuojančių materialinės teisės normų bei įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad atsakovas R. P. B. nuo 2003 m. gegužės 2 d. buvo paskirtas UAB „Dormeka“ direktoriumi. Nuo 2007 m. gruodžio 17 d. UAB „Dormeka“ direktoriumi buvo paskirtas atsakovas T. L.. Iš byloje esančių 2004 m. sausio 9 d. Serija GFB Nr. 0866769, 2005 m. rugpjūčio 30 d. Serija MUA Nr. 0000394, 2006 m. sausio 18 d. Serija OM Nr. 40002637, 2004 m. rugsėjo 20 d. Serija LEC Nr. 6541485, 2007 m. kovo 21 d. Serija SS Nr. 19835002, 2007 m. balandžio 4 d. Serija Agro Nr. M010077245 PVM sąskaitų-faktūrų, 2006 m. gegužės 11 d. Pardavimo-pirkimo sutarties bei 2006 m. gegužės 11 d. Kasos išlaidų orderio Nr. 1311 nustatyta, kad dalį turto, dėl kurio neperdavimo bankroto administratoriui vyksta ginčas, tai yra 1 Double TT atsukimą pale 400 ml, 60 dėžių, 1 pistoletą ratams pūsti, 1 švyturėlį „TURANA“, 18 betono perdengimo plokščių, 1 šlifuoklį KAMP ir 1 kuro pistoletą UAB „Dormeka“ įsigijo tuo metu, kai UAB „Dormeka“ direktoriaus pareigas ėjo atsakovas R. P. B.. Nors byloje nėra dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių likusio turto, dėl kurio neperdavimo bankroto administratoriui vyksta ginčas, tai yra 3 vienetų neaustos kamšytos medžiagos, 32,49 litrų dyzelino ir 1 vieneto signalizacijos, įsigijimo momento ir kainos, atsakovas R. P. B. apeliaciniame skunde neįrodinėjo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad šis turtas UAB „Dormeka“ priklausė jau tuo metu, kai atsakovas R. P. B. buvo UAB „Dormeka“ direktoriumi. Taip pat atsakovas apeliaciniame skunde neįrodinėjo, jog jis UAB „Dormeka“ turtą (dėl kurio neperdavimo bankroto administratoriui kilo šioje byloje ginčas) perdavė naujajam UAB „Dormeka“ direktoriui T. L.. Priešingai, atsakovas R. P. B. įrodinėjo, jog būtent jam einant direktoriaus pareigas šis turtas buvo perduotas materialiai atsakingiems asmenims bei turėjo būti nurašytas. Taigi, byloje nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog bankroto administratoriui neperduotas turtas buvo įsigytas bei jo nebeliko būtent atsakovui R. P. B. einant UAB „Dormeka“ direktoriaus pareigas. Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovo R. P. B. kaip buvusio B UAB „Dormeka“ vadovo civilinės atsakomybės už B UAB „Dormeka“ padarytą žalą, kurią sudaro B UAB „Dormeka“ bankroto administratoriui UAB „Mikola“ neperduotas 3 764,89 Lt vertės B UAB „Dormeka“ turtas.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai nustato, jog ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ar pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. To paties įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Iš šių teisės normų seka, kad visais atvejais už tinkamą juridinio asmens buhalterinių duomenų tvarkymą bei šių duomenų išsaugojimą atsako juridinio asmens vadovas. Vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė už netinkamą minėtų pareigų atlikimą yra preziumuojama, ir būtent juridinio asmens vadovas šią prezumpciją turi paneigti. Šiuo atveju atsakovas R. P. B. pateikė viena kitai prieštaraujančias prielaidas, jog UAB „Dormeka“ turtas buvo tinkamai apskaitytas bei fizinis nusidėvėjimas įformintas įstatymų nustatyta tvarka bei vyriausioji buhalterė S. V. netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, tai yra nenurašė turto dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių. Tačiau atsakovas R. P. B. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo prielaidas, tai yra nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar liudytojų parodymų apie šio turto judėjimą, perleidimą tretiesiems asmenims, nusidėvėjimą, taip pat įrodymų apie vyriausiosios buhalterės S. V. neteisėtus veiksmus ir kaltę, netinkamai apskaitant minėtą turtą atsakovo buhalterinėje apskaitoje ir pan.

Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Vadinasi, ir šiuo atveju juridinio asmens vadovo kaltė už netinkamą bendrovės veiklos organizavimą, įskaitant ir darbo funkcijų darbuotojams paskirstymą, darbuotojų materialinės atsakomybės už jiems perduotą turtą nustatymą, juridinio asmens turto, naudojamo ūkinėje-komercinėje veikloje, išsaugojimą ir pan., yra preziumuojama, o vadovas turi šią prezumpciją paneigti. Šiuo atveju atsakovas R. P. B. pateikė tik prielaidas, jog su UAB „Dormeka“ darbuotojais buvo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys ir jiems buvo perduotas naudoti UAB „Dormeka“ konkretus turtas, dėl kurio neperdavimo bankroto administratoriui vyksta ginčas. Tačiau atsakovas R. P. B. jokių rašytinių įrodymų ar liudytojų parodymų, patvirtinančių minėtų faktinių aplinkybių egzistavimą, nepateikė. Ieškovas pateikė visus reikalautus dokumentus, tačiau aptariamų dokumentų tarp jų nebuvo, o atsakovas R. P. B. neteigė, kad ieškovas pateikė ne visus dokumentus ar dalį jų nuslėpė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog šiuo atveju B UAB „Dormeka“ materialiojo turto – atsargų ir ilgalaikio turto, išvardinto bankroto administratoriui neperduoto turto akte, trūkumas susidarė ar galėjo susidaryti dėl kitų asmenų, atsakingų už buhalterinės ir turto apskaitos tvarkymą ar turto panaudojimą pagal tiesiogines darbo funkcijas, aplaidumo. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstas ir neįrodytas atsakovo R. P. B. apeliacinio skundo prielaidas apie turto nenurašymą dėl vyriausiosios buhalterės S. V. kaltės ir turto perdavimą materialiai atsakingiems asmenims (CPK 12 ir 178 str.). Atsakovui R. P. B. nepaneigus savo kaip juridinio asmens valdymo organo – direktoriaus – kaltės prezumpcijos dėl bankroto administratoriui neperduoto B UAB „Dormeka“ turto praradimo, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovas R. P. B. dėl savo kaltės bei juridinio asmens valdymo organo fiduciarinių pareigų, įtvirtintų CK 2.87 straipsnyje, netinkamo vykdymo praradęs UAB „Dormeka“ turtą, privalo atlyginti B UAB „Dormeka“ padarytą žalą, kurią sudaro prarasto turto vertė - 3 764,89 Lt (CK 2.87 str., 6.249 str.)

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovo R. P. B. apeliacinio skundo argumentus, jog administratorius privalėjo perimdamas turtą jį inventorizuoti bei plokštes perimti jų buvimo vietoje – Kazokiškių sąvartyne. Visų pirma, byloje esantis 2010 m. rugsėjo 30 d. UAB „VAATC“ raštas paneigia, jog UAB „Dormeka“ priklausančios 18 plokščių yra Kazokiškių sąvartyne, nes šiame rašte nurodyta, kad privažiavimui prie Kazokiškių sąvartyno įrengti buvo panaudotos ne iš UAB „Dormeka“ įsigytos 18, o iš GKG-3 gamyklos įsigytos 20 plokščių. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Dormeka“ įsigytos 18 plokščių randasi Kazokiškių sąvartyne atsakovas nepateikė. Antra, iš Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto ir LR Vyriausybės 1999 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 ir 5 punktų seka, kad bankroto administratorius neprivalo inventorizuoti iš bankrutuojančios įmonės valdymo organų perimamo turto, o jį perima pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą bankroto administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kuriuos jis taip pat gauna iš įmonės valdymo organų (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p.). Vadinasi, jei bankroto administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra jokių šio turto nurašymo aktų ar kitokių dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti bankroto administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas dėl konkretaus juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus R. P. B. – kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą bendrovei, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose, kuri šiuo atveju lygi 3 764,89 Lt (CK 2.87 str., 6.245 str. - 6.249 str. ir 6.263 str.).

CK 2.87 straipsnio 1-6 dalyse yra įtvirtintos juridinio asmens valdymo organo fiduciarinės pareigos, kurių privaloma laikytis atliekant bet kokius veiksmus juridinio asmens vardu ar jo naudai. Vadinasi, juridinio asmens vadovas, organizuodamas juridinio asmens kasdienę veiklą bei buhalterinės apskaitos vykdymą, privalo veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens atžvilgiu, būti lojalus juridiniam asmeniui bei nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu (CK 2.87 str. 1, 2 ir 4 d., Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d. 1 p., Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 21 d. 1-2 p.). Pažeidus šias fiduciarines pareigas juridinio asmens valdymo organas privalo juridiniam asmeniui padarytą žalą atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Taigi, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė kokias konkrečias Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas juridinio asmens vadovo pareigas pažeidė atsakovas R. P. B., teismas, nustatydamas atsakovo deliktinę atsakomybę nurodė jo kaip vadovo bendro pobūdžio fiduciarinių pareigų pažeidimą, kurio pakanka juridinio asmens valdymo organo civilinei atsakomybei kilti (CK 2.87 str.). Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas dėl to, jog sprendime neįvardinta kokią konkrečiai pareigą, numatytą Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje, pažeidė atsakovas kaip juridinio asmens vadovas, nepagrįsti.

Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Todėl atsakovo R. P. B. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Ieškovas B UAB „Dormeka“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Mikola“ nepateikė prašymo priteisti iš atsakovo R. P. B. bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 – 330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

atsakovo R. P. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.