- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- eAN2-184-606/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00234-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose buvo gautas pareiškėjo V. G. prašymas dėl leidimo teikti skundą tiesiogiai teismui dėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną arba išreikalauti iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos skundą „Dėl atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną“, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas, naudodamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 579 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta teise skųsti priimtus procesinius sprendimus, 2024 m. liepos 20 d. skundu „Dėl atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną“ kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus prašydamas panaikinti Tauragės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) spendimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ir įpareigoti Instituciją pradėti administracinio nusižengimo teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, tačiau pareiškėjui telefonu žodžiu, o po to ir elektroniniu paštu buvo pranešta, kad skundas gautas, užregistruotas, su skundo turiniu susipažinta, tačiau teismui jis nėra ir nebus persiųstas, nes Institucija nepriėmė jokio nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjo nuomone, Institucija viršija savo įgaliojimus ir šiurkščiai pažeidžia jo konstitucinę teisę skųsti valdžios institucijų sprendimus bei kreiptis į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atmetė V. G. prašymą dėl leidimo teikti skundą tiesiogiai teismui.
Šalies argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. G. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl leidimo teikti skundą tiesiogiai teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, jog ANK 579 straipsnio 1 dalyje numatytomis nukentėjusiojo teisėmis naudotis gali tik nukentėjusysis. Asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju toje administracinio nusižengimo byloje, turi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises ir pareigas (ANK 579 straipsnio 4 dalis).
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjas nurodo, kad jis 2024 m. birželio 29 d. prašyme Institucijai pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nurodė, kad šia veika jam padaryta turtinė žala, ir, be kita ko, prašė pripažinti jį nukentėjusiuoju. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2024 m. liepos 17 d. raštui Nr. 19-2784 taikytinas turinio viršenybės prieš formą principas. Iš rašto turinio neginčijamai aišku, jog administracinio nusižengimo teisena nėra ir nebus pradėta ir pareiškėjas nėra ir nebus pripažintas nukentėjusiuoju. Remiantis vienu iš trijų pagrindinių logikos dėsnių tertium non datur (trečiojo neduota), darytina išvada, jog Institucija atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną bei pripažinti jį nukentėjusiuoju. Todėl jis turi visišką teisę ginčyti ir skųsti minėtus procesinius Institucijos veiksmus nepriklausomai nuo to, kaip formaliai jie (ne )buvo įforminti.
3.3. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog Institucija dėl jo 2024 m. birželio 29 d. prašymo nepriėmė jokio nutarimo, t. y. procesinio dokumento, atitinkančio ANK 618 straipsnyje numatytus reikalavimus, nepagrįstai nevertino, ar tuo Institucija nepažeidė proceso taisyklių. ANK 565¹ straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kai administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, tačiau Institucijos nurodytas „mažareikšmiškumas“ nėra tarp jų. Kadangi ANK nėra atskirai reglamentuota ne teismo tvarka priimtų procesinių sprendimų apskundimo tvarka, taikydamas analogiją, jis vadovavosi ANK XXXIV skyriaus nuostatomis.
3.4. Pareiškėjo tvirtinimu, 2024 m. birželio 29 d. prašymu jis kreipėsi į Instituciją dėl galbūt padarytų ir iki pat šiol daromų administracinių nusižengimų. Veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas taisykles (564 straipsnio 1 dalis). Tai, kad Institucijos pareigūnai nenori ar nesugeba suvokti kreipimosi dalyko ir (arba) nežino teisinio reglamentavimo, rodo nepateisinamai žemą pareigūnų profesinę kompetenciją bei kelia pagrįstų abejonių dėl jų tinkamumo eiti užimamas pareigas, bet jokiu būdu negali riboti jo teisių ir teisėtų interesų. Kitaip tariant, Institucijos neteisėtas bandymas vilkinti administracinio nusižengimo tyrimą, suponuojant jam vertinti Institucijos veiksmus ir (ar) neveikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo kontekste bei skųsti ABTĮ nustatyta tvarka, niekuo ir niekaip jo neįpareigoja bei neriboja, ir turėtų būti atitinkamai teismo įvertintas.
Motyvuojamoji dalis
4. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
5. ANK 621 straipsnyje numatyta, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.
6. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas konstatavo, kad Institucija dėl pareiškėjo V. G. prašymo nepriėmė jokio nutarimo, t. y. procesinio dokumento, atitinkančio ANK 618 straipsnyje numatytus reikalavimus (ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys), kurio pagrindu asmeniui suteikiama teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 straipsnis), kai taikomas teisinis reguliavimas, numatytas ANK XXXIV skyriuje (ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimas pirmosios instancijos teismui). Be to, apylinkės teismas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad nepersiųsdama pareiškėjo skundo teismui, Institucija viršija savo įgaliojimus ir šiurkščiai pažeidžia pareiškėjo konstitucinę teisę skųsti valdžios institucijų sprendimus bei kreiptis į teismą, nes iš minėto Institucijos 2024 m. liepos 17 d. rašto Nr. 19-2784 „Dėl informacijos pateikimo“ turinio matyti, kad jame išaiškinta pareiškėjo teisė apskųsti priimtą institucijos sprendimą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis piliečiams laiduoja teisę apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus.
8. Šiuo atveju Tauragės rajono savivaldybės administracija bei apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. G. skundą, nes juo buvo skundžiamas informacinio pobūdžio raštas, kurio apskundimo tvarkos ANK nenumato, o skundas paduotas nesilaikant skundžiamame rašte nurodytos apskundimo tvarkos.
9. Akcentuotina, kad administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 straipsnis). ANK 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad šiame kodekse nustatoma administracinių nusižengimų teisena. Tačiau apylinkės teismas nesiaiškino, ar šioje situacijoje Institucijos rašto surašymas yra tinkamas teisenos pabaigimas, ar jame nurodyta apskundimo tvarka remiasi tinkamai pritaikytu įstatymu.
10. Pažymėtina, kad pareiškėjas kreipėsi į Instituciją, be kita ko, dėl galbūt administracinio nusižengimo, numatyto ANK 349 straipsnyje, požymių, buvo prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui dėl galbūt daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo, susijusio su papildomų įmokų rinkimu, kaupiamųjų lėšų panaudojimu ir panašiai, ir tai tiesiogiai įtakoja pareiškėjo interesus, susijusius su finansiniais įsipareigojimais, dėl to pareiškėjas galėjo patirti ir turtinę ar / ir neturtinę žalą.
11. ANK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, arba šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuojant administracinio nusižengimo protokolą ar pranešimą apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą.
12. Pažymėtina, kad šiuo atveju iš Institucijos, tiesiog raštu pateiktos informacijos į pareiškėjo prašymą „Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo“, nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo reikalaujama pateikti paaiškinimus, pateikti atitinkamą medžiagą bei, pažymėtina, nustatyta pažeidimų, kaip įvardijama rašte, klaidų, kurias, Institucijos teigimu, administratorius ištaisė, todėl dėl mažareikšmiškumo administracinio nusižengimo teisena pradėta nebus. Šiuo atveju nepaneigta, kad buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, dėl kurios pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas, t. y. Institucija privalėjo tirti ir tyrė pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei jas vertino, nustatė, kad buvo nesilaikoma teisės aktų reikalavimų, tačiau padarė išvadą, jog nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai. Ir šiuo atveju, Institucija, gavusi pranešimą dėl galbūt administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymo, netgi nusprendusi nepradėti administracinės teisenos, vis tiek turėjo priimti motyvuotą nutarimą (ANK 565¹ straipsnis), o ne procesinį sprendimą įforminti raštu, bei, surašiusi neteisingos formos dokumentą, neteisingai aiškino ir jo apskundimo tvarką. Šiuo atveju apylinkės teismas neįsigilino į aptartas reikšmingas aplinkybes. Todėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartis naikintina, atsižvelgus į nustatytas ir aptartas aplinkybes, byla grąžintina Institucijai tam, kad ši priimtų motyvuotą nutarimą, kuriame būtų faktinių aplinkybių, įstatymo taikymo ir sprendimo argumentai bei motyvai, kurį pareiškėjas, nesutikdamas su jo teisėtumu ir pagrįstumu, galėtų skųsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Grąžinti bylą Tauragės rajono savivaldybės administracijai motyvuoto nutarimo priėmimui.
Nutartis neskundžiama.