Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 alį, 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

-pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausme įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropines medžiagas) be gydytojo paskyrimo;

-pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausme įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropines medžiagas) be gydytojo paskyrimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir skirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropines medžiagas) be gydytojo paskyrimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropines medžiagas) be gydytojo paskyrimo.

R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesas dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. civilinio ieškinio 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti nutrauktas.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. P. priteista iš R. P. 158,38 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. 2018 m. lapkričio 26 d. apie 18.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), plūdo necenzūriniais žodžiais savo šeimos narę, tuo metu nepilnamete dar buvusią dukrą J. P., gim. (duomenys neskelbtini), delnu sudavė jai vieną kartą į dešinės rankos žastą, sugriebęs už dešinės rankos žasto ją tampė, taip smurtaudamas sukėlė nepilnametei dukrai J. P. fizinį skausmą;

1.2. 2019 m. kovo 15 d. apie 20.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas įbauginti savo sutuoktinę A. P., metė du akmenis į langus ir tyčia išdaužė (duomenys neskelbtini), vieno lango stiklus, o išsigandusiai A. P. išbėgus į kiemą, kieme rankose virš galvos laikydamas akmenį ir juo užsimojęs prieš A. P. grasino ją nužudyti išreikšdamas žodžiais „jei tu mane palieki, aš tave užmušiu“, dėl to jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad R. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje. Skirdamas bausmę teismas įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo. Teismas apsvarstė įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu skyrimo galimybę, tačiau padarė išvadą, kad taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę nėra pagrindo.

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji A. P. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendį, skirti R. P. laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant ir paskirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų A. P. ir J. P..

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nuosprendį, kaip teisėtą ir pagrįstą, palikti galioti. Nuteistasis ir jo gynėja nukentėjusiosios apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nukentėjusiosios A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendis ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Nukentėjusioji A. P. nesutinka su Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. P. paskirta laisvės apribojimo bausme, prašo skirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti bei skirti BK 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad tenkinti apeliaciniame skunde pareikštus prašymus nėra pagrindo.

8. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytas kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymima, kad skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti parinkta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo teisė. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

9. R. P. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančių BK normų nepažeidė. Teismas įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, jas nuosprendyje aptarė, nurodė byloje esančiais duomenimis pagrįstus laisvės apribojimo bausmės skyrimo motyvus, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

10. Skiriant bausmę R. P. buvo įvertinta tai, kad padaryti du tyčiniai nusikaltimai, kurie pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikomi nesunkiais. Atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – R. P. savo kaltę pripažino, dėl nusikalstamo elgesio gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinti ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys – R. P. anksčiau neteistas, kartą BK 38 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, seniūno pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas kaip turintis žalingų įpročių, su savo šeimos nariais konfliktuojantis ir jų atžvilgiu smurtą naudojantis asmuo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nustatytas 35 procentų darbingumas.

11. Paminėtų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, buvo įvertinta tinkamai, o nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį. Nors už BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą gali būti skiriama ir laisvės atėmimo bausmė, skirti šios rūšies bausmę R. P. nėra pagrindo. Visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad, remiantis BK 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kaip minėta, R. P. anksčiau neteistas, jo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai ir nors jis yra charakterizuojamas labiau neigiamai, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nebus pakankamos BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. R. P. savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino, gailisi, iš jo paaiškinimų galima spręsti, kad nuteistasis supranta, jog jo nusikalstamą elgesį skatina alkoholio vartojimas, savo elgesį vertina neigiamai, tai patvirtindamas apsisprendimu gydytis nuo alkoholizmo. Nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus paskyrus laisvės apribojimo bausmes, įvertinus jo polinkį vartoti alkoholį ir šios aplinkybės įtaką nusikalstamam elgesiui, kartu buvo paskirti įpareigojimai nuteistajam nustatytoms probleminės sritims koreguoti, kurių tinkamas vykdymas padės pasiekti ne tik bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslus, bet ir teisingumo principą.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad per švelnios bausmės skyrimą nagrinėjamu atveju lėmė pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nors nukentėjusioji nesutinka su nuteistojo prisipažinimo ir gailėjimosi dėl savo veiksmų pripažinimu atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, teisėjų kolegijai dėl šios aplinkybės nustatymo abejonių nekyla. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme R. P. savo kaltę pripažino, davė nuoširdžius parodymus apie jam inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes, patvirtino atsiprašęs nukentėjusiųjų, nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi (3 t. b. l. 145, 146). Tai, kad visiškai savo kaltę nuteistasis pripažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, nėra kliūtis šią aplinkybę laikyti atsakomybę lengvinančia. Jokių kitų argumentų, sudarančių pagrindą šią pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę panaikinti, nukentėjusioji skunde nenurodė. Atsižvelgiant į paminėta spręstina, kad pirmosios instancijos teismas R. P. prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl savo veiksmų pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir skirdamas bausmę ją kartu su kitomis aplinkybėmis įvertino teisingai.

13. Skunde prašoma R. P. paskirti BK 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti šį nukentėjusiosios prašymą nėra pagrindo. BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu – gali būti skiriama siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus (BK 72¹ straipsnio 1 dalis). Paskyrus šią baudžiamojo poveikio priemonę iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo (BK 72¹ straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo R. P. galimybę apsvarstė ir pagrįstai sprendė, kad skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę nėra tikslinga.

14. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis apibrėžta BK 67 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nuteistajam R. P. paskyrus laisvės apribojimo bausmę jis taip pat buvo įpareigotas pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo. Taip pat buvo paskirta BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – R. P. įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose šią priemonę įvykdant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vertinant nuteistajam paskirtų įpareigojimų pakankamumą bausmės tikslams pasiekti, nagrinėjamu atveju reikšmės turi padarytų nusikaltimų pobūdis, jų padarymo aplinkybės. Nuteistasis R. P. nuteistas dėl savo šeimos narių (dukros ir sutuoktinės) atžvilgiu įvykdytų nusikaltimų, susijusių su fizinio smurto panaudojimu, grasinimu nužudyti. Pats nuteistasis pripažino, kad jo nusikalstamam elgesiui iš esmės įtakos turėjo alkoholio vartojimas, būdamas blaivus jis nusikaltimų nebūtų padaręs. Aplinkybę, kad alkoholio vartojimas nuteistajam yra problema, skatina jo neteisėtą elgesį, patvirtina ir seniūnijos pateikta charakteristika bei duomenys apie nuteistojo padarytus administracinius nusižengimus (po nusikalstamų veikų padarymo iki nuosprendžio priėmimo nuteistasis du kartus baustas už administracinius nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad R. P. nusikalstamą elgesį sąlygoja alkoholio vartojimas, taip pat aplinkybę, kad nuteistasis jau anksčiau yra smurtavęs prieš savo sutuoktinę, paskyrė įpareigojimus, kurie savo esme yra susiję su siekiu koreguoti nuteistojo elgesį ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui. Kolegijos įsitikinimu pirmosios instancijos teismo paskirti įpareigojimai šioje byloje nustatytų aplinkybių ir bausmės paskirties kontekste individualizuoti tinkamai, o BK 72¹ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų perteklinis, nuteistojo R. P. teises ribojantis daugiau, negu tai būtina bausmės tikslams pasiekti. Objektyvių duomenų, kad po nusikalstamų veikų padarymo ar skundžiamo nuosprendžio priėmimo R. P. vėl būtų padaręs analogiškus nusikaltimus, smurtavęs dukros ar sutuoktinės atžvilgiu, joms grasinęs, byloje nėra, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu neskirti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės teisėjų kolegija neturi pagrindo.

15. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, R. P. padarytų nusikaltimų pavojingumą, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis įvertino tinkamai, atsižvelgė į visumą kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas skirti mažesnę, negu vidurkis, laisvės apribojimo bausmę yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą, yra išsamiai motyvuotas. Taip pat nuosprendyje nurodyti pakankamai išsamūs įpareigojimų skyrimo bei BK 72¹ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės neskyrimo motyvai. Nenustačius bausmių skyrimą reglamentuojančių normų pažeidimo ar kitų procesinių pažeidimų, sutrukdžiusių teismui tinkamai individualizuoti bausmę, keisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendį ir paskirti R. P. griežtesnę bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

16. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji A. P. taip pat prašo priteisti valstybės naudai išlaidas už jai suteiktą teisinę pagalbą. Vertinant šio prašymo pagrįstumą visų pirma atkreipiamas dėmesys į BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuriuo remiantis teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos taikomos ir apeliacinėje instancijoje kartu atsižvelgiant į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėjama byla, koks yra išnagrinėjimo rezultatas, suteiktų teisinių paslaugų apimti ir kt. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį procesą inicijavo nukentėjusioji, nuteistasis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nukentėjusiosios A. P. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į paminėtą, tenkinti nukentėjusiosios prašymą dėl jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nukentėjusiosios A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.