Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų, suinteresuotiems asmenims BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei D. R., antstolei Vidai Daugirdienei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0004/16/01177 prašydamas panaikinti 2016 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį raštą Nr. eB2-969-265, išduotą Klaipėdos apygardos teismo, pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, kad antstolė, priimdama vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą, privalėjo pareikalauti, kad bankroto administratorius pateiktų įrodymus, ar vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas. Pareiškėjas paaiškino, kad iškėlus bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nutarčiai įsiteisėjus, jis, kaip šios įmonės vadovas, neteko įgaliojimų, todėl negali vykdyti antstolės reikalavimų vykdomojoje byloje Nr. 0004/16/01177 pateikti įmonės dokumentus, kadangi neturi teisės jų išreikalauti iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos skyriaus, kurio žinioje yra minėti dokumentai. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui negalint pateikti minėtų dokumentų pagal antstolės priimtą vykdyti vykdomąjį raštą Nr. eB2-969-265, pareiškėjui gali grėsti sankcijos už antstolio reikalavimų nevykdymą.

Antstolė Vida Daugirdienė 2016 m. rugsėjo 13 d. priėmė patvarkymą Nr. S-160005945, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Antstolė patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo, nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d., nenustačiusi kliūčių, priėmė vykdyti 2016 m. rugpjūčio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. eB2-969-265/2016 dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organų įpareigojimo per 15 dienų nuo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Antstolė pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodo, kokiu CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu antstolė turėjo atsisakyti priimti vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjo argumentas, kad antstolė turėjo pareikalauti bankroto administratoriaus pateikti įrodymus, ar vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, nepagrįstas, nes antstolė neturėjo jokio pagrindo abejoti bankroto administratoriaus veiksmais. Pažymi, jog bankroto administratorius vykdomąjį raštą antstolei pateikė bei apmokėjo vykdomosios bylos administravimo išlaidas būtent dėl tos priežasties, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. M. jam nepateikė įmonės finansinių dokumentų. Antstolė teigia, kad pareiškėjo argumentai, jog antstolė negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti, nes skolininkas nebeina įmonės vadovo pareigų, o įmonės dokumentai yra FNTT žinioje, taip pat nepagrįsti, nes tikėtina, kad dalis įmonės dokumentų vis dar yra pas pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo pareiškėjo skundo netenkinti.

Dėl skundo padavimo termino

Motyvuojamoji dalis

CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolės veiksmų 2016 m. rugsėjo 7 d., t. y. nuo skundžiamų veiksmų ir sužinojimo apie juos nepraėjus nustatytam dvidešimties dienų terminui (skundžiami veiksmai – antstolės 2016 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-4-10573 vykdomojoje byloje Nr. 0004/16/01177 (v. b. l. 24-25, 34-35). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.

Dėl pareiškėjo reikalavimų

Teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi išsiaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes, teisiškai įvertinti antstolio veiklą reglamentuojančių įstatymų jam paskirtas pareigas (veikimą ar neveikimą) ir pasisakyti, ar antstolis pažeidė jo veiklą vykdant sprendimą reglamentuojančias teisės normas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0004/16/01177 nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. pranešimu suinteresuotas asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė D. R. kreipėsi į antstolę Vidą Daugirdienę su prašymu pradėti vykdymo veiksmus pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą (v.b.l. 1, 7). Antstolė 2016 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu Nr. S-16-4-10573 priėmė vykdyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės pateiktą 2016 m. rugpjūčio 18 d. vykdomąjį raštą, išduotą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-969-265/2016, dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organų įpareigojimo per 15 dienų nuo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (2-4, 24-25). 2016 m. rugpjūčio 31 d. antstolė surašė įpareigojimą perduoti išieškotojui bankroto administratoriui dokumentus ir turtą Nr. S-16-4-10635, kurį išsiuntė skolininkui J. M. (v.b.l. 28, 29).

Pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad antstolė priėmė minėtą vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nurodo, kad antstolė pažeidė CPK 651 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas, kaip priežastis, dėl kurių antstolė turėjo atsisakyti priimti vykdyti 2016 m. rugpjūčio 18 d. vykdomąjį raštą, nurodo: pirma, antstolė, priimdama vykdomąjį raštą vykdyti, nepareikalavo iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės D. R. pateikti duomenis, ar vykdomasis dokumentas dar nėra įvykdytas; antra, antstolė negalėjo priimti vykdomojo rašto vykdyti, nes pareiškėjas nebegali ir nebeturi pareigos jo įvykdyti - įmonei iškėlus bankroto bylą jos vadovas J. M. neteko įgaliojimų, todėl, pareiškėjo teigimu, jis nebeturi pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentų, be to, visi įmonės dokumentai yra FNTT žinioje.

Byloje, sprendžiamas klausimas ar antstolės veiksmai, kuriais ji priėmė vykdyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės D. R. pateiktą 2016 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. eB2-969-265/2016, yra teisėti.

Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų nesilaikymas, atliekant antstoliui konkretų vykdymo veiksmą, lemia tokio veiksmo neteisėtumą. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus sąrašas, kuris nėra baigtinis. Taigi, būtinybė patikrinti, ar neegzistuoja šioje proceso teisės normoje nurodyti pagrindai, būtina vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų veiksmų pradžios sąlyga. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka.

CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama:

1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis);

2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis);

3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis);

4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis);

5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas;

6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas;

7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka;

8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Antstolė, priimdama 2016 m. rugpjūčio 18 d. vykdomąjį raštą vykdyti, nenustatė akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ką ir nurodė skundžiamame patvarkyme. Pareiškėjas teigia, kad antstolė, prieš priimdama vykdyti minėtą vykdomąjį raštą, turėjo pareikalauti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės D. R. duomenų, ar vykdomasis dokumentas dar nėra įvykdytas. Kaip teisingai nurodė antstolė, gaunant išieškotojo prašymą priimti vykdyti atitinkamą vykdomąjį dokumentą, nekyla abejonių dėl to, kad vykdomasis dokumentas gali būti jau įvykdytas. Išieškotojo veiksmai, kuriais jis kreipiasi į antstolį su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, būtent ir parodo tą aplinkybę, jog teismo sprendimas dar nėra įvykdytas. Išieškotojas, neturėdamas tam pagrindo į antstolį nesikreiptų ir nemokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų, siekdamas įvykdyti vykdomąjį dokumentą, kuris jau būtų įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo argumentas laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. vykdomasis raštas dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organų įpareigojimo per 15 dienų nuo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, negali būti vykdomas, nes pareiškėjas neturi įmonės dokumentų, kuriuos galėtų perduoti išieškotojai vykdomojoje byloje, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei, teigia, jog visi įmonės dokumentai yra FNTT žinioje. Šiuo atveju svarbi aplinkybė ta, kad suinteresuotas asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė D. R. (išieškotoja vykdomojoje byloje) nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. vykdomasis raštas nėra įvykdytas, ir dalis įmonės dokumentų yra pareiškėjo, kaip buvusio įmonės vadovo, žinioje. Be to iš suinteresuoto asmens į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad 2016 m. liepos 4 d. prašymu pareiškėjas pats kreipėsi į bankroto administratorių dėl termino dokumentams pateikti pratęsimo, o 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštu FNTT kreipėsi į bankroto administratorę su reikalavimu pateikti visus turimus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Taip pat pažymėtina, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad „Tarnybos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą atliekant tyrimą, jeigu yra pakankamas pagrindas, turi teisę gauti iš ?...? juridinių bei fizinių asmenų reikiamą informaciją, būtiną Tarnybos veiklos uždaviniams, funkcijoms vykdyti, paaiškinimus, pažymėjimų ir dokumentų nuorašus apie juridinio ar fizinio asmens turtą bei pajamas, taip pat apie ūkines finansines operacijas; jei yra pagrindas manyti, kad gali būti sunaikinti duomenys ar įrodymai, paimti dokumentų originalus patikrinimui ar revizijai atlikti, surašius dokumentų paėmimo aktą, ir per tris darbo dienas padaryti šiame punkte nurodytų asmenų prašomas paimtų dokumentų kopijas“. Vadovaujantis šia nuostata, bendrovės vadovas, teikdamas bendrovės dokumentus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, turėjo teisę reikalauti tarnybos pareigūno pateikti jam pateiktų dokumentų kopijas, tačiau duomenų byloje apie tai, kad pareiškėjas būtų teikęs tokį reikalavimą nėra.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. ?...? Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, valdymo organas privalo perduoti šios įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui per teismo nutartyje, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nustatytą terminą. Valdymo organui pastarosios pareigos neįvykdžius ar ją įvykdžius netinkamai, laikoma, jog valdymo organas neįvykdė teismo procesinio sprendimo, dėl ko jo atžvilgiu turi būti pradedamas priverstinis procesinio sprendimo vykdymas vadovaujantis CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ nuostatomis (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti reikia nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė reikšmingų apskaitos dokumentų ar turto. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas teigia, jog savo žinioje neturi administratoriaus turimų dokumentų, kurie pasak jo, 2016 m. kovo 3 d. buvo paimti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, tačiau dar nagrinėjant bylą dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. 2016 m. kovo 15 d. ir 2016 d. balandžio 5 d. pareiškėjas Klaipėdos apygardos teismui teikė 2014 m. gruodžio 31 d. balanso kopiją, 2014 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos kopiją, 2016 m. vasario 2 d. balanso kopiją, 2016 m. vasario 2 d. pelno (nuostolių) ataskaitos kopiją, skolininkų sąrašus, kreditorių sąrašus ir kitus buhalterinės apskaitos dokumentus. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog tikėtina, kad tam tikri įmonės dokumentai vis dar yra pareiškėjo žinioje. Iš byloje esančių duomenų nėra nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas pareiškėjas J. M. būtų bendradarbiavęs su bankroto administratoriumi, kreipęsis į jį dėl dokumentų pateikimo, nurodęs priežastis, kodėl šių dokumentų negali pateikti. Vykdomojoje byloje esantis 2016 m. kovo 3 d. dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktas, nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad J. M. neturi dokumentų kopijų ar bent dalies BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjo darbo santykiai su įmone nutruko dar iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, neatleidžia jo nuo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos. Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga, kad veiksmai buvo atlikti, persikelia tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes, t.y., kad antstolės prašomų pateikti dokumentų pareiškėjas neturi. Vadovaujantis išdėstytu, teismas vertina, kad vykdomoji byla yra pradėta vykdyti ir vykdoma pagrįstai, o aplinkybės, kuriuos įmonės dokumentus turi ir gali pateikti pareiškėjas, bus nustatytos antstolei atliekant vykdymo veiksmus.

Teismo vertinimu, pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu, antstolei nenustačius akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolė neturėjo pagrindo atsisakyti šį dokumentą priimti vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Įvertinus byloje esančius įrodymus bei nenustačius pareiškėjo nurodomų jo, kaip skolininko interesų ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjo skundo tenkinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-513, 651 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513,651 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo J. M. skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą 0004/16/01177 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.