Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui A. A. dėl įmokos už antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas iki teismo posėdžio atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pareiškėja, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašo priteisti iš atsakovo dalį išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. 2019 m. gegužės 29 d. Tarnybai pateikė prašymą (toliau – ir prašymas) suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl atsiliepimo į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4460-940/2019 dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, parengimo, taip pat pateikė dokumentus, įrodančius teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba, išnagrinėjusi atsakovo prašymą bei pateiktus dokumentus, nustatė A. A. antrąjį turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. A. A. išreiškė sutikimą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jei jam būtų nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis, apie tai pažymėdamas prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą ir jį pasirašydamas. Tarnyba 2019 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-19-T-1129-9369 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių privalomų klausimų išsprendimo civilinėje byloje, atleisdama jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, kai valstybė apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo bei antrinės teisinės pagalbos teikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 (2019 m. sausio 1 d., 2019 m. liepos 13 d. ir 2019 rugsėjo 12 d. redakcijos) patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklių (toliau – ir Mokėjimo taisyklės) nuostatos. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį – antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Mokėjimo taisyklių 24 punkte buvo nustatyta, kad civilinėse bylose už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytą bylų kategoriją ir teiseną, taip pat už šiuos procesinius veiksmus, išvardintus šiame punkte. Advokatų padėjėjams mutatis mutandis taikomos Mokėjimo taisyklių nuostatos, nustatančios advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką. Antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatų padėjėjams mokama 80 procentų advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo užmokesčio (Mokėjimo taisyklių 8 punktas). Atsakovui antrinę teisinę pagalbą teikė advokato padėjėjas Valdas Levinas. Advokato padėjėjo suteiktos paslaugos (atstovavimas teisme, dokumentų rengimas, konsultacijos, pasirengimas teismo posėdžiams, kelionės į teismą ir atgal) civilinėje byloje pripažintinos antrine teisine pagalba, kurios apmokamos Įstatymo nustatyta tvarka. Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudarė 299,00 Eur, todėl atsakovas į valstybės biudžetą turi pareigą sumokėti 50 procentų šios sumos, tai yra 149,50 Eur (Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).

Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numatė, kad jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs Tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą, o to paties straipsnio 3 dalis įpareigojo asmenį 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėti laikantis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos.

Tarnyba 2023 m. kovo 22 d. raštu bei 2023 m. gegužės 26 d. pakartotinu raštu informavo A. A. apie jo pareigą sumokėti 149,50 Eur įsiskolinimą, tačiau atsakovas įsiskolinimo iki šiol nesumokėjo.

Išdėstytų faktinių bylos aplinkybių bei teisės normų pagrindu konstatuotina, jog Tarnybos reikalavimas dėl 149,50 Eur skolos priteisimo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas. Taip pat tenkintinas ir pareiškėjos prašymas priteisti 6,92 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, nes šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais dokumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktas, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą patenkinti.

Priteisti iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 149,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 6,92 Eur (šešis eurus 92 ct) valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 156,42 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 42 ct), šią sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitų Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.