Telšių apylinkės teismo nutarimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Irmai Vaitiekienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. B., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjus P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), individualios įmonės savininko, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G., individualios įmonės savininkui, 2012 m. liepos 13 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis nuo 2012-06-19 iki 2012-07-13, leido dirbti S. M., su kuriuo realiai susitarė dėl darbo, t.y. prekių pirkimo, pirkimo operacijos įforminimo, prekių pervežimo, išvežiojimo į prekybos vietas. Už darbą S. M. buvo atlyginta leidžiant naudotis mašina ir įrankiais. Tačiau su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, Sodros teritoriniam skyriui nepateiktas pranešimas apie įdarbinimą. P. G. leisdamas dirbti S. M. vairuotojo darbą, vadovaudamas jam, t.y. duodamas privalomus nurodymus nupirkti prekes, įforminant jų pirkimą, jas parvežti, ir išvežioti, po jam priklausančias parduotuves ir nesudarę su juo darbo sutarties bei nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio 2 ir 3 dalies, reikalavimus, t. y. tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau ATPK) 41³ straipsnio 1 dalies dispozicijoje.

Protokolą surašiusios institucijos atstovas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas teisėtai, jame užfiksuoti ir surašyti visi subjektyvūs ir objektyvūs nelegalaus darbo požymiai. Pažeidimas nustatytas nuo 2012-06-19 iki 2012-07-13 atliekant G. parduotuvėje patikrinimą. Pažeidimas įrodytas rašytiniais įrodymais. Nelegalus darbas yra tada, kada asmuo atlieka kažkokią paslaugą. Dėl pasirašytų sąskaitų M. nebūdamas įdarbintas, negalėjo jų pasirašyti. Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn turi atsakyti už padarytą pažeidimą, todėl prašo nubausti pažeidimą padariusį asmenį įstatymų numatyta tvarka pagal LR ATPK 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą. Šiaulių AVMI administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasirašė nurodydamas, kad paaiškinimą pateiks teismo posėdžio metu. (1-4 b. l.) 2012-06-19 operatyvaus patikrinimo pavedime Nr. OP-662, Nr. OP-662/1 nurodytas aplinkybes, kad operatyvus patikrinimas atliekamas dėl 2012-06-19 G. parduotuvės transporto priemone, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gabento krovinio be įsigijimo ar gabenimo dokumentų aplinkybių išsiaiškinimo. (5-6 b. l.) 2012-07-13 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. OP-662, 2012-06-19 faktų fiksavimo pažymoje Nr. OP-662/1 nurodytas aplinkybes, kad patikrinimo metu nustatyta, kad 2012-06-19 G. parduotuvei priklausantį automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir vežė prekes į įmonės parduotuves iš Kauno miesto į Ventos miestą, Akmenės r. sav., M., t.y. jis dirbo vairuotoju, su kuriuo darbo sutartis nebuvo sudaryta. Patikrinimo metu nustatyta, kad darbuotojas S. M. P. G. ir pardavėjos A. P. žodžiu buvo supažindintas kur reikia nueiti nupirkti prekių, kokias paimti prekes, taip pat paimti sąskaitas faktūras, išrašytas įmonei, jam buvo duota 5000 Lt prekių pirkimui ir jis atliko P. G. pavestą darbą, t.y. realiai su darbuotoju buvo susitarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, asmuo dirba atlygintinai (paskolinti įrankiai, transporto priemonė). S. M. parašai ant įmonės dokumentų yra 2012-06-01, 2012-06-15 ir 2012-06-19 dienomis. P. G. kaip darbdavys pranešimo apie Stanislovo priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniam skyriui nepateikė. (7-9,36 b. l.) Sodros duomenis Stanislovas M. P. G. individualioje įmonėje įdarbintas nebuvo. (37 b. l.) 2012-07-13 S. M. paaiškinime nurodė, kad paimdamas prekes pasirašydavo įmonės dokumentus. Nurodė, kad kartu su įmonės savininku važiuodavo į urmo bazes. Paimdavo sąskaita faktūras, kad greičiau galėtų išvažiuoti iš Kauno. Važiuodama tada kada norėdavo, kai turėdavo laisvo laiko. Už tai jam G. leisdavo naudotis mašina, įrankiais. 2012-06-19 nugabeno prekes į Ventą ir Akmenę. 2012-06-19 paaiškinime nurodė, kad prekes tą dieną vežė pirmą kartą, nes jo draugas buvo išvykęs atostogauti. Nurodė, kad 2012-06-15 G. jo paprašė parvežti prekes. 2012-06-18 užsuko į parduotuvę pasiimti pinigų. Pardavėja davė jam 5000 Lt. Įmonėje jis nedirba. 2012-06-25 paaiškinime pripažino, kad pirko prekių, mėsos gaminių G. parduotuvei. Ką pirkti pasakė pardavėja. Jokio atlyginimo už tai nėra gavęs. 2012-07-13 paaiškinime nurodė, kad pripažįsta, kad pasirašė 2012-06-01,2012-06-08, 2012-06-19 išrašytas sąskaitas. (10-11, 14 b. l.) A. P. nurodė, kad 2012-06-19 davė S. M. 5000 Lt ir paprašė, kad jis nupirktų prekių. Į Kauną tą kartą jis važiavo savo reikalais įmonės mašina. Prekės buvo reikalingos parduotuvei. Duodama pinigus nurodė, kokių prekių reikia parduotuvei. Iš kur jas nupirkti Stasys žinojo, nes ne kartą yra buvęs kartu su savininku. Pinigus jam patikėjo, nes jis yra savininko draugas. Ar jis yra įdarbintas įmonėje nežino. Pinigus prekių įsigijimui davė tą vieną kartą. Negali pasakyti ar liko pinigų nupirkus prekes. (16 b. l.) Iš byloje pateiktų 2012-06-19 PVM sąskaitos faktūros Nr. 95123, 2012-06-28 PVM sąskaitos faktūros serija 319, Nr. 322, kad jos pasirašytos S. M.. (27, 29 b. l.) Automobilis Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas G.parduotuvės vardu.(33 b. l.) S. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 163-11 str. 2 d. už prekių vežimą ir gabenimą be įsigijimą patvirtinančių dokumentų. (34-35 b. l.)

Teismo posėdžio metu P. G. neneigė protokole nurodytų aplinkybių. Paaiškino, kad gailisi, kad taip atsitiko. Prašo skirti švelnesnę nuobaudą.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 99 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis). Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinat imperatyvi nuostata, kad darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Teismų praktikoje yra nustatyta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-858/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, paties P. G. paaiškinimus ir pripažinimą teismo posėdžio metu, atstovo, liudytojų paaiškinimus, daroma išvada, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje sudėtis ir P. G. kaltė įrodyta.

ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą nutartyse yra pasisakęs dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Nutartyse yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Nors P. G. gailisi ir pripažįsta, kad netinkamai elgėsi nesudarydamas darbo sutarties ir nepranešdamas teritoriniam Sodros skyriui apie įdarbinimą, tačiau savo tokiu elgesiu jis įvykdė vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų. Ir nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje, tačiau iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo nustatyti kokių tai išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Įvertinus tai, kad nuobauda bet kokiu atveju sukelia nepatogumus, taip pat ir materialinius, ir nepatogumų sukėlimas negali šalinti atsakomybės, tokiu atveju, byloje nesant jokių išimtinių aplinkybių, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas visiškai nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Įvertinus tai, kad P. G. pripažino ir gailisi, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau nebaustas, jam skirtina minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius pažeidimą numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau, kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Mokėjimo kvitą būtina nedelsiant pristatyti į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją.

Nutarimas gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo nuorašus išsiųsti P. G. ir Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.