- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- ATP-558-593/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Pažeidėjas
- A. D.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D. 2016-04-10, apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW 328“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, A. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-04-25 nutarimu A. D. nubaustas pagal ATPK 128 str. 1 d. – 361 eurų bauda. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą, o nuobaudą pažeidėjui paskyrė vadovaudamasis ATPK 30 str. nuostatomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. D. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Skunde jis teigia, kad jis ir V. S. yra Baltarusijos Respublikos piliečiai, turintys laikinus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje dėl vykdomo verslo Lietuvoje (yra vienos įmonės akcininkai) ir nuolat lankosi Lietuvoje, tačiau Lietuvos teritorija nėra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, o šioje šalyje deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nurodytas dėl reikalavimo išduodant laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl jis nesiekė pasikeisti turimo Baltarusijos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo. Apeliantas teigia, kad teisę vairuoti jis turi, nevairavo neblaivus, niekam nesukėlė didelio pavojaus. Nors skunde tiesiogiai prašoma bylą nutraukti, tačiau iš skundo turinio matyti, jog skundo autoriaus manymu byloje yra pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. ir švelninti nuobaudą arba jos visai neskirti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyrius prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
A. D. apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, skundžiamas nutarimas keičiamas.
Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punktas įtvirtino, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. nuo 2014-04-16 iki 2015-04-16 ir nuo 2015-04-16 iki 2016-04-16 buvo išduodami leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje. Jis deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Iš SODROS pažymos apie asmens įmokas 2015-04-01 – 2016-04-30 laikotarpiu matyti, kad A. D. nuo 2015-12-16 iki 2016-03-31 buvo nurodytas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota Lietuvos Respublikoje, darbuotojas (12 b. l.). Tuo tarpu duomenų, kad A. D. būtų deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, ar tai, kad jis Lietuvos Respublikos teritorijoje gyveno mažiau nei 185 dienas per kalendorinius metus, byloje nepateikta. Todėl skundžiamame nutarime padaryta teisinga išvada, kad pažeidimo padarymo metu A. D. buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, kuriam nagrinėjamu atveju turi būti taikomos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punkto nuostatos. Iš to seka, kad Baltarusijos Respublikoje A. D. išduotas vairuotojo pažymėjimas ATP protokolo surašymo dieną Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones. Todėl A. D. apeliacinio skundo motyvai, kad jis yra Baltarusijos Respublikos pilietis, o Lietuvos Respublika, kurioje jis nuolat lankosi dėl darbinių santykių, nėra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, atmetami kaip nepagrįsti.
Skirdamas A. D. nuobaudą, apylinkės teismas vadovavosi ATPK 30 str. nuostatomis ir atsižvelgęs į tai, kad nėra pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė jam šio pažeidimo sankcijos vidurkį atitinkančią baudą.
Nors skirdamas baudą teismas įvertino A. D. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau neatsižvelgė į tai, jog pažeidėjas, nors ir neįgijo Lietuvos Respublikoje išduodamo vairuotojo pažymėjimo, vis tik teisę vairuoti transporto priemonę, išduotą Baltarusijos Respublikoje, turėjo. Todėl sutiktina su skundo argumentais, jog administracinė nuobauda turi būti proporcinga padarytam teisės pažeidimui, o teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę nėra per griežta. Kaip jau buvo minėta A. D. veiksmai vairuojant transporto priemonę neturint Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo, tačiau turint kitos šalies suteiktą teisę, nėra tiek pavojingi, kiek asmens niekada neturėjusio vairuotojo pažymėjimo, duomenų, jog jis anksčiau Lietuvos Respublikoje būtų padaręs teisės pažeidimus byloje nėra, todėl nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskyrus minimalią ATPK 128 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą. Taikyti ATPK 30¹ str. ir visiškai neskirti nuobaudos ar ją švelninti skiriant mažesnę nei numatyta sankcijoje, pagrindų nėra, kadangi nenustatytos jokios išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, sankcijoje numatytos baudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėja
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarimą pakeisti:
A. D. (A. D.) pagal ATPK 128 str. 1 d. paskirtą baudą sumažinti iki 289 eurų.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.