Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 16 d. paduotu ieškovų A. K. ir L. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl pirmumo teisės pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pažeidimo ir pirkėjo teisių perkėlimo, nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir šio juridinio fakto išregistravimo iš viešojo registro. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinys buvo atmestas.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą neatliko savo pareigos ištirti įrodymus, juos vertinti ir pasisakyti dėl jų sprendime, o būtent dėl ieškovų ir atsakovo, kaip ginčo žemės sklypo įgijimo pretendentų, vertinimo, todėl teismai neįvertino, ar yra teisinis-faktinis pagrindas perkelti ieškovams atsakovo, kaip šio ginčo žemės sklypo pirkėjo, teises ir pareigas; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taip pat neatliko savo pareigos ex officio (pagal pareigas) patikrinti atsakovo atitiktį įstatymų reikalavimui, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra įvardijęs imperatyviu, ribojančiam maksimalų asmenų įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotą – 500 ha.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių nutraukimą (įskaitant CK 6.217, 6.562, 6.564 straipsnius). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai be pagrindo nurodo, kad žemės nuomos sutartis neatitiko atsakovės vidinės valios, tačiau tokiu atveju, sandorio šalis, siekdama nuginčyti sandorį, kuris turi valios trūkumų, turi inicijuoti teisme civilinę bylą dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Taip pat nėra nė vieno fakto, patvirtinančio apie ieškovų sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą, todėl negali būti konstatuotas ir CK 6.217 straipsnyje nurodytų sąlygų egzistavimas.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad besiribojančių žemės sklypų savininkai turi teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą tik nesant bendraturčių ir žemės sklypo naudotojų ar jiems nepasinaudojus pirmenybės teise. Šiuo atveju tiek atsakovas, tiek ieškovai yra besiribojančių žemės sklypų savininkai, tačiau tik ieškovai kartu yra ir šio žemės sklypo naudotojai, todėl būtent ieškovai pagal įstatymo prasmę, jo tikslus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo išaiškinimui bei pagal protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus neabejotinai turi pirmenybę (ir įstatymo ginamą interesą) pirkti ginčo žemės sklypą. Be kita ko, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nustatančias, kad ieškovai turi pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą, nes naudojo jį ilgiau nei vienerius metus.

4. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 20.4.2 papunktyje nustatyta, kad dokumentai, kuriais remiantis įregistruojami, išregistruojami Registro objektai arba keičiami jų duomenys yra teismų sprendimai, tačiau šiuo atveju toks sprendimas nebuvo pateiktas, taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nesirėmė šia aplinkybe.

5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo, teisių ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1205 (vieną tūkstantį du šimtus penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. birželio 13 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 445, kodas ZO41863.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.