- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-01
- Bylos Nr.
- e2YT-14669-717/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08419-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas (toliau – ir pareiškėja), pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad: negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė. Pareiškėja nurodė, kad gavo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno centro būstas“ pranešimą apie galimai bešeimininkį, nuosavybės teise neregistruotą nekilnojamąjį turtą, dėl kurio ir yra prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą neįregistruotos. Juridinį faktą prašoma nustatyti daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir suinteresuotas asmuo) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškime išdėstytiems reikalavimams ir prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Pažymėjo, kad kaip patvirtinta Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 4 d. raštu Nr. (33.194)R-468, negyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), savivaldybės nuosavybėn perduotos nebuvo, jos 2003 m. gruodžio 30 d. perdavimo ir priėmimo aktu buvo perduotos į Kauno miesto savivaldybės administracijos buhalterinę apskaitą kaip valstybės turtas. Šis nekilnojamasis turtas buvo apskaitomas savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ užbalansinėje apskaitoje ir nuo 2003 m. gruodžio 30 d. buvo apskaitomas savivaldybės apskaitoje kaip valstybės turtas, savivaldybės valdomas patikėjimo teise.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad registre yra įregistruotos negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas). Nuosavybės, patikėjimo teisė ar kiti juridiniai faktai, daiktinės teisės, žymos į minėtą nekilnojamąjį turtą nėra registruotos.
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 30 d. Nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo aktu, negyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 2003 m. rugsėjo 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-377 „Dėl įpareigojimo įtraukti turtą į Savivaldybės apskaitą“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A-2127 „Dėl turto įtraukimo į Savivaldybės buhalterinę apskaitą“ buvo perduotos į Kauno miesto savivaldybės apskaitą. Savivaldybės įmonė „Santakos butų ūkis“ 2003 m. gruodžio 12 d. perdavimo ir priėmimo aktu negyvenamąsias patalpas, esančias pastate (duomenys neskelbtini), perdavė į Kauno miesto savivaldybės buhalterinę apskaitą kaip valstybės turtą. Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn perduotas nebuvo. Minėtas turtas buvo apskaitomas savivaldybės įmonės „Santakos būtų ūkis“ užbalansinėje apskaitoje ir nuo 2003 m. gruodžio 30 d. perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dienos Turtas apskaitomas Savivaldybės apskaitoje kaip valstybės turtas, savivaldybės valdomas patikėjo teise. Tą aplinkybę patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos Centrinio apskaitos skyriaus 2020 m. birželio 8 d. raštas Nr. 02-4-101. Vėliau šios patalpos suformuotos atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais: 120,72 kv. m bendrojo ploto negyvenamosios patalpos, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuo 2015 m. lapkričio 5 d. Nekilnojamojo turto registre 2015 m. lapkričio 2 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu įregistruotos šio nekilnojamojo turto kadastro žymos.
Iš byloje pateiktų kadastrinių matavimų bylų matyti, kad negyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini), baigtos statyti 1986 metais, tačiau nuosavybės teisės į minėtus objektus neįregistruotos. Byloje nėra duomenų apie šių negyvenamųjų patalpų privatizavimo procedūras. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad minėtas turtas buvo baigtas statyti 1986 m. kaip valstybės nuosavybė ir iki šiol išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Iš pateikto atsiliepimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad valstybė nebuvo perdavusi patalpų Kauno miesto savivaldybei, nuosavybės teisės į patalpas neįregistruotos.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti.
Konstatuotina, kad iš bylos duomenų yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju negyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sukurtos kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotos (parduotos ar kitaip pagal įstatymus perleistos) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.
Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės nuosekliai sutampa tarpusavyje, jas patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, pagrindo netikėti pareiškėjos teiginiais nėra, todėl pareiškimas tenkinamas ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 9 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad negyvenamosios patalpos, unikalus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.
Juridinis faktas nustatytas daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.