Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-12-16 · Administracinė byla Nr. I-1596-342/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-16
Bylos Nr.
I-1596-342/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01027-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Dalia Gumuliauskienė, Remigijus Arminas
Pareiškėjas
Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės tarybai
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1596-243/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01027-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 70.1; 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Remigijaus Armino, dalyvaujant posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, pareiškėjo atstovei Ingridai Sabaliauskienei, atsakovės atstovui Petrui Kaminskui, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos patikslintą prašymą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl norminio teisės akto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 03 29 sprendimo Nr. T2-70 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo patvirtinimo“ teisėtumo ištyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas patikslintu prašymu prašo ištirti ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 03 29 sprendimo Nr. T2-70 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 18 punktas ta apimtimi, kuria nenumato galimybės ir kitiems atliekų turėtojams (fiziniams asmenims), vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį, atitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktą.

Nurodo, kad Nuostatų 18 punktas ta apimtimi, kuria nenumato galimybės ir kitiems komunalinių atliekų turėtojams (fiziniams asmenims) vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai susidariusių ir į Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui.

Pareiškėjo atstovė prašo prašymą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu, nors sutinka, kad atsakovė prašomą ištirti 2012 03 29 norminį aktą pakeitė 2014 11 06 sprendimu Nr. T2-332, kuris įsigalios 2015 m. sausio 1 d. Be to nurodė, kad 2014 07 01 teikimo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 03 29 sprendimo Nr. T2-70 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Nuostatų pakeitimo“ terminas pratęstas iki 2014 12 31.

Atsiliepimas

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepime nurodė, kad 2014 11 06 sprendimu nr. T2-332 pakeitė 2012 03 29 sprendimą T2-70 patvirtintus Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus.

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos atstovas atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu pareiškėjos prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą, nes 2015 01 01 įsigalios nauji Nuostatai, todėl prašomas ištirti norminis aktas neteks galios. Be to ir dabar jis jau negalioja, kadangi jokių pasekmių niekam negali sukelti. Pareiškėjas buvo įpareigojęs atsakovę 2014 07 01 teikimu iki 2014 12 31 pakeisti Nuostatus, todėl visiškai neaišku, kodėl nepasibaigus nurodytam terminui buvo kreiptasi į teismą. Dėl visų nurodytų aplinkybių prašo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 03 29 sprendimu Nr. T2-70 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo patvirtinimo“ patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (b.l. 10-24). Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba 2014 07 01 teikimu „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 03 29 sprendimo Nr. T2-70 1 punktu patvirtintų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Nuostatų pakeitimo“ pasiūlė atsakovei pakeisti priimtą administracinį aktą ne vėliau kaip per mėnesį (b.l. 103-105). Šis terminas pratęstas iki 2014 m. gruodžio 31 d. Palangos miesto savivaldybės taryba 2014 11 06 sprendimu Nr. T2-332, kuris įsigalios 2015 01 01, pakeitė Tarybos 2012 03 29 sprendimą Nr. T2-70 (b.l. 92-101).

Pareiškėjas prašo ištirti ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 03 29 sprendimo Nr. T2-70 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 18 punktas ta apimtimi, kuria nenumato galimybės ir kitiems atliekų turėtojams (fiziniams asmenims), vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį, atitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktą

Nagrinėjamoje byloje abstrakčiu prašymu prašoma ištirti norminio administracinio akto dalis dėl kurių administracinės bylos nagrinėjimo metu akivaizdžiai aišku, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, jos nebegalios, todėl administracinė byla nutraukiama.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Viešasis administravimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti <...>. Administracinis aktas ABTĮ apibrėžiamas kaip vykdant administravimo funkcijas administravimo subjekto priimtas teisės aktas (ABTĮ 2 straipsnio 15 dalis). Pagal ABTĮ 13 dalį norminis teisės aktas – tai įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, o pagal šio straipsnio 14 dalį individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Administraciniai aktai, atsižvelgiant į jų turinio pobūdį, skirstomi į individualius administracinius aktus ir norminius administracinius aktus. Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų, juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Tokie aktai visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-03-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-63/2003, 2010-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010, 2012-08-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2031/2012, 2013-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. I858-7/2013, 2014-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-451/2014, 2014-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-893/2014 ir kt.). Teisės akto pobūdžio ir teisinės prigimties nustatymas lemia išvadą dėl taikytinos tokio akto teisėtumo tyrimo procesinės tvarkos, pasireiškiančios tuo, jog skiriasi ir subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą, siekiant ginčyti atitinkamą teisės aktą (prašant ištirti jo teisėtumą), ratas, kreipimosi forma, tokio akto panaikinimo (pripažinimo neteisėtu) teisinės pasekmės ir pan. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. I403-3/2007, 2010-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-340/2010, 2014-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-451/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas anksčiau minėtus Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatose apibrėžtus individualaus teisės akto bei norminio teisės akto požymius, nuosekliai pažymi, jog daugelis jų yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu ar individualiu administraciniu aktu, turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. I1-1/2007, 2011-03-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, 2014-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-451/2014 ir kt.). Sprendžiant klausimą, kokio pobūdžio (norminis ar individualus) yra skundžiamas teisės aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-31 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-533/2013). Pažymėtina, jog individualus administracinis teisės aktas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, jog šis aktas turi būti pagrįstas inter alia teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatomi atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1082/2014, 2013-04-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2014, 2014-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-893/2014 ir kt.).

Vienas iš norminio administracinio akto požymių yra jį priėmusio subjekto statusas – tam, kad tam tikras teisės aktas galėtų būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, jis turi būti priimtas viešojo administravimo subjekto (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002, 2009-02-26 nutartis administracinėje byloje Nr. I442-5/2009). Savo ruožtu visuotinis tokio akto privalomumas, kaip vienas pagrindinių norminių teisės aktų požymių, yra sietinas su šį aktą priėmusiam subjektui suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais, t. y. įgaliojimais praktiškai įgyvendinti vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas (ABTĮ 2 straipsnio 4 dalis). Būtent tokių įgaliojimų turėjimas išskiria viešojo administravimo subjektus iš kitų asmenų, sudarydamas prielaidas jiems savo aktais išreikšti valstybės valią ir nustatyti teisės normas – elgesio taisykles, privalomas neapibrėžtam asmenų ratui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-02-19 nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007). Norminis administracinis aktas įtvirtina bendro, abstraktaus, neindividualizuoto pobūdžio nuostatas – elgesio taisykles. Kitas reikšmingas šių teisės aktų atribojimo kriterijus – tai subjektai, kuriems skirti atitinkami teisės aktai: norminis teisės aktas yra adresuojamas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais (be to, akcentuotina, jog galimybė tam tikru konkrečiu momentu nustatyti šių subjektų ratą nereiškia, kad aktas yra individualus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, 2014-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-451/2014). Tuo tarpu, individualiu teisės aktu nustatomos konkrečios teisės ar pareigos konkretiems subjektams. Be to, minėta, norminis teisės aktas yra orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų, ir, įtvirtinus atitinkamą teisinį reguliavimą (atitinkamas teisės normas) šiame akte, jis toliau veikia ir yra realizuojamas individualiuose santykiuose bei konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., 2011-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011). Individualus aktas, priešingai, pasižymi vienkartiniu (ad hoc) pobūdžiu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 03 29 sprendimas Nr. T2-70 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo patvirtinimo“ nėra vienkartis teisės taikymo aktas. Šio administracinio akto paskirtis – vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymas, vietinės rinkliavos apskaičiavimas, vietinės rinkliavos mokėjimas, išieškojimas ir apskaita.Tai reiškia, jog sprendimas nėra skirtas konkretiems subjektams ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, juo taip pat nėra įtvirtintos konkrečios teisės ar pareigos konkretiems subjektams, todėl šis aktas nėra individualus teisės aktas. Nurodyti požymiai sudaro pagrindą konstatuoti, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 03 29 sprendimas Nr. T2-70 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo patvirtinimo“ yra norminis teisės aktas.

Ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami ABTĮ šešioliktajame skirsnyje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi norminių administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 straipsnis). Kiekviena norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo rūšis turi įstatymų nustatytą subjektų, galinčių inicijuoti tokį procesą, ratą. Pagal ABTĮ 110 straipsnio 2 dalį su prašymu į administracinį teismą prašant ištirti, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. Įgyvendinamas konstitucinę pareigą, įstatymų leidėjas Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką įtvirtino Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Pastarųjų įgaliojimų įgyvendinimo tvarka nustatyta Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurios 1 punktą, nustatęs nurodytas aplinkybes, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pirmiausia pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti, pastarasis per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.). Taigi Vyriausybės atstovo teisė kreiptis į teismą tiesiogiai kyla iš Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatų. Dėl šios priežasties Administracinių bylų teisenos įstatymas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad iš esmės paneigtų Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu, priimtu įgyvendinant eksplicitines Konstitucijos normas, Vyriausybės atstovui suteiktas galias.

Analizuojant minėtas Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatas, pirmiausia pažymėtina, kad tik po to, kai savivaldybės administravimo subjektai atsisako tenkinti Vyriausybės atstovo motyvuotą siūlymą dėl ginčijamo teisės akto panaikinimo administracine tvarka, pastarasis įgyja teisę kreiptis į atitinkamos kompetencijos teismą. Nagrinėjamoje byloje Vyriausybės atstovas į teismą kreipėsi nepasibaigus teikime nurodytam terminui, kuris pratęstas iki 2014 12 31. Ir dėl šios aplinkybės teismas laiko, kad administracinė byla turi būti nutraukta.

Primintina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ginčijamo norminio administracinio akto panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo reiškia, jog tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipėsi ne teismai, administracinio akto teisėtumo byla praranda savo objektą (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I444-1/2009, 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1449/2009). Toks vertinimas taikomas ir tais atvejais, kai ginčijamo norminio administracinio akto nuostatos nors nėra panaikintos, tačiau yra panaikintas (pakeistas) teisinis reguliavimas, kurio atitikčiai turėjo būti tiriamos ginčijamos normos, nes teisės akto, kuriam galimai prieštarauja norminis administracinis aktas, panaikinimas (pakeitimas) turi įtakos norminio administracinio akto teisėtumo bylai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m.). Aptariamos Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų asmenų pareigos argumentuoti kontekste teigtina, jog iš minėtoje administracinių teismų praktikoje suformuotų proceso taisyklių išplaukia ir reikalavimas, kad abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą pateikęs pareiškėjas savo abejonę paprastai turi grįsti (argumentuoti) remdamasis galiojančiomis ginčo teisiniams santykiams aktualiomis teisės aktų normomis (galiojančiu teisiniu reglamentavimu). Tokį vertinimą pagrindžia ir tai, kad neretai konkrečios teisės normos turinys bei jos taikymo ypatumai nustatomi ją (normą) analizuojant (aiškinant) kitų teisės normų, įtvirtintų tiek tame pačiame, tiek kituose teisės aktuose, kontekste. Todėl pastarųjų (reikšmingas) pasikeitimas (panaikinimas) gali iš esmės pakeisti ir tikrinamos norminio administracinio akto normos aiškinimo bei taikymo taisykles, be kita ko, apsprendžiančias šios normos santykį su įstatymu ar Vyriausybės norminiu aktu, kurių atitikčiai ji yra tikrinama (LVAT 2014 11 10 nutartis adm. b. Nr. A442-1586/2014). Atsižvelgus į šią suformuotą praktiką, teismas laiko, kad ir nagrinėjamoje byloje galima taikyti analogiją ir laikyti, jog nebėra nagrinėjimo dalyko, nes jei šioje byloje būtų priimtas sprendimas, jam įsiteisėjus, nesant apeliacijos, kitą dieną pradėtų galioti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 11 06 sprendimas Nr. T2-332, pakeistas prašomas ištirti Tarybos 2012 03 29 sprendimas Nr. T2-70.

Teismas galėtų tęsti šioje byloje pradėtą teiseną ir tirti nuo 20145 01 01 nebegaliosiančio administracinio akto atitikimą Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui, jei toks prašymas būtų paduotas ryšium su konkrečia byla, nagrinėjama teisme pagal subjekto reikalavimą dėl jo teisių pažeidimo (ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, 111-112 straipsniai). Tik tokiu atveju teismas turėtų pagrindą spręsti, įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, ir dėl norminio administracinio akto (dalies), nustačius jo neteisėtumo faktą, negaliojimo nuo jo paskelbimo dienos (ABTĮ 116 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio akto dalies, netekusios galios nuo 2015 01 01, teisėtumą- abstraktus ir nesusijęs su individualia byla, todėl vertinti 2012 03 29 akto, kuris nebegalios nuo 2015 01 01, dalies teisinių pasekmių tikimybę, o kartu nagrinėti ir jo teisėtumą nėra pagrindo. Abstraktaus prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą nagrinėjimas teisme galimas tik galiojant tuo aktu nustatytam teisiniam reguliavimui (ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis). Šiuo metu yra priimtas kitas norminis administracinis aktas, kuris nuo 2015 01 01 panaikins prašomą ištirti norminį administracinį aktą. Vyriausybės atstovo atstovė pripažįsta, kad atsakovė pašalino pažeidimus ir priėmė naują aktą, kuriuo panaikino prašomą ištirti aktą, ir ankstesnio akto tyrimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nutaria:

nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos prašymą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėRemigijus ArminasDalia Gumuliauskienė