Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) šešių mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po sutuoktinio V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir suinteresuotų asmenų V. S., D. V., K. S., I. S. ir V. E. tėvas V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio gyvenamoji vieta iki mirties (duomenys neskelbtini). V. S. nepaliko testamento, todėl turtas, likęs po jo mirties, turėjo būti paveldimas pagal įstatymą. V. S. mirties dieną gyva buvo jo sutuoktinė, pareiškėjo ir aukščiau nurodytų suinteresuotų asmenų motina, M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri po sutuoktinio mirties visu santuokoje įgytu turtu toliau naudojosi kaip savu (pareiškėjo tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – 0,3369 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, viralinė, tvartas, daržinė, dvi malkinės, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kur ir buvo jų gyvenamoji vieta), bet paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motina M. S. mirė. M. S. paliko testamentą, kuriuo visą mirties dieną jai priklausantį turtą paliko pareiškėjui. Po motinos M. S. mirties pareiškėjas priėmė jam testamentu paliktą palikimą ir per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pateikė pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Tačiau paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas pareiškėjui nėra išduotas, nes nėra reikiamų dokumentų, kad pareiškėjo motina M. S. laiku ir tinkamai priėmė palikimą po sutuoktinio V. S. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas norėtų gauti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, tačiau tam reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina M. S. buvo priėmusi palikimą po sutuoktinio V. S. mirties (duomenys neskelbtini). Sprendžiant palikimo priėmimo fakto nustatymą, būtina atsižvelgti į tai, kaip šie santykiai buvo reglamentuoti palikimo atsiradimo momentu. Pareiškėjo tėvo V. S. mirties metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas. Šio kodekso 567 straipsnis numatė, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą; 570 straipsnis numatė, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta; 573 straipsnis numatė, kad paveldint pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdiniai yra mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); 587 straipsnis numatė, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Šis teisinis reglamentavimas atitinka šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2, 5.4, 5.11, 5.13, 5.50 ir 5.51 straipsnius. Kaip minėta, pareiškėjo tėvai V. ir M. S. iki V. S. mirties (duomenys neskelbtini), kartu gyveno jiems priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrai naudojosi visu ten esančiu nekilnojamuoju turtu, kilnojamuoju turtu ir buities apyvokos daiktais, o po V. S. mirties ten liko gyventi sutuoktinė M. S., visu turtu naudojosi kaip savu, tvarkėsi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, gyveno ten iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina su pareiškimu pateikiama Joniškio seniūnijos pažyma, M. S. sudarytos sutartys su komunalinių paslaugų tiekėjais, M. S. mirties liudijimas – mirties vieta (duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti pareiškėjo prašomą juridinį faktą, kad M. S. iš karto po sutuoktinio mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu.