Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1-49-519/2013

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-03-19
Bylos Nr.: 1-49-519/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-81-1-00164-2012-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Gražvydas Poškus
Kaltinamasis: Ž. Š., V. G.
Nukentėjusysis: A. U., P. T.
Civilinis ieškovas: V. U.
Advokatai: Vigintas Strička, Vaclovas Vaitkus, Vigantas Strička, Stasė Šulcaitė

Kategorijos

1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-49-519/2013 Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00164-2012-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.2.3.1.; 1.2.4.8.2.; 1.2.10.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.2.6.4.4.1.; 2.3.6.4.5.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei, Ievai Rimdeikienei, Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,kaltinamajam Ž. Š., jo gynėjui advokatui Vaclovui Vaitkui,kaltinamajam V. G., jo gynėjai advokatei Stasei Šulcaitei,

nukentėjusiesiems A. U., P. T., civilinei ieškovei V. U., jos atstovui advokatui Vigantui Stričkai,

ekspertui Jurgiui Sakalui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1992-03-03, Radviliškio m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 10 klasių išsilavinimą, bedarbis, gyv. Linkaičių geležinkelio stotis, Radviliškio r., teistas 1 kartą, teistumas neišnykęs – 2012-04-26 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d. – 2 m. laisvės atėmimo; pagal BK 259 str. 1 d. – 10 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 63 str. paskirta galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį.

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1970-06-10, Plungės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurį išsilavinimą, bedarbis, gyv. Plento g. 17, Karčemų k., Radviliškio r., teistas 8 kartus, teistumas išnykęs – 1) 1986-12-27 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d. – 2 m. laisvės atėmimo; pagal BK 146 str. 3 d. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 42 ir 46 str., paskirta galutinė subendrinant bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 m.; 2) 1988-01-06 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 147 str. 2 d. – 2 m. laisvės atėmimo, pagal BK 204 str. – 1 m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 43 str., paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 m. laisvės atėmimo; 3) 1992-04-27 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 225 str. 2 d. – 3 m. laisvės atėmimo, pagal BK 147 str. 2 d. – 3 m. laisvės atėmimo, pritaikius 43 str. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 m. laisvės atėmimo; 4) 1995-04-04 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 111 str. 2 d. - 9 m., laisvės atėmimo, pritaikius 42 str. paskirta galutinė subendrinta bausmė 9 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 5) 1999-10-19 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 232¹ str. 1 d. - 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2001-11-12 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, pagal BK 271 str. 3 d. – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, pagal BK 241 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 42 str. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su 400 Lt vertės turto konfiskavimu; 7) 2003-06-06 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 64 str. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 m. laisvės atėmimo; 8) 2005-11-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. - 1 m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 64 str., paskirta galutinė subendrina bausmė - 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, kaltinamas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Š. 2012 m. kovo 1 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) Radviliškio r. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su V. G., iš lauko pusės, pro durų tarpą įkišęs šaką ir ja atkėlęs iš vidaus duris užkabintą kablį, neteisėtai, prieš nukentėjusiojo P. T. valią, kartu su V. G., atvirai įsibrovė į J. S. priklausantį gyvenamąją namą, kur tuo metu gyveno nukentėjusysis P. T., tuo pažeisdami asmens būsto neliečiamumą, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, kambaryje, dėl asmeninių paskatų, kilus tarpusavio konfliktui su P. T. ir D. U., tyčia, vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam P. T. į veido kairę pusę, taip padarydamas jam nubrozdinimą kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvą kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tyčia, peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam D. U. į pilvo sritį, taip padarydamas jam kiauryminę durtinę pjautinę pilvo žaizdą su plonųjų žarnų ir jų pasaito sužalojimais, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ko pasėkoje nuo patirto sužalojimo, D. U. 2012-03-02 13 val. 35 min. VšĮ Radviliškio ligoninėje mirė, tokiu būdu jis nužudė nukentėjusįjį D. U..

V. G. 2012 m. kovo 1 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) Radviliškio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su Ž. Š., pastarajam iš lauko pusės, pro durų tarpą įkišus šaką ir ja atkėlus iš vidaus duris užkabintą kablį, neteisėtai, prieš nukentėjusiojo P. T. valią, kartu su Ž. Š., atvirai įsibrovė į J. S. priklausantį gyvenamąją namą, kur tuo metu gyveno nukentėjusysis P. T., tuo pažeisdami asmens būsto neliečiamumą.

Taip pat V. G. kaltinamas tuo, kad 2012 m. kovo 1 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) Radviliškio r., dėl savanaudiškų paskatų, iš kambario nuo spintelės, slaptai pagrobė nukentėjusiajam P. T. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2760“ 320 Lt vertės su beverte SIM kortele „Tele 2 Pildyk“, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. T. 320 Lt turtinę žalą.

Apklaustas kaltinamuoju Ž. Š. kaltu iš esmės neprisipažino ir paaiškino, kad 2012-03-01 apie 17 val. jis buvo nuėjęs pas P. T. paimti mašinėlės pakrovėjo. Tada jis buvo blaivus, o P. T. jau buvo girtas ir, kaip jis suprato, tuo metu kai nuėjo miegojo. Prieš tai telefonu buvo įspėjęs P. T., kad pas jį ateis. Tada P. T. pats jį įsileido, nieko su juo nekalbėjo ir nekonfliktavo. Po to jis nuėjo pas V. G., kur kartu su mama L. Š., V. G. ir jo žmona R. G. gėrė alų. Begeriant į namus buvo atėjęs D. U., kuris parūkęs išėjo. Tuo metu su D. U. jokių konfliktų nebuvo. Kiek tiksliai jis pats išgėrė alaus nurodyti negali - gal dvi, tris stiklines. Begeriant alų, į V. G. telefoną kažkas paskambino. Kas tiksliai paskambino negali pasakyti, tačiau mano, kad tai galėjo būti D. U., nes jis sėdėdamas netoli, girdėjo, kad ant jo negražiai kalbėjo, taip pat kvietė ateiti kažką išsiaiškinti pas P. T.. Šios kalbos jį labai sunervino, jis atsistojo, pasiėmė ten buvusį peilį, įsikišo jį į rankovę ir niekam nieko nesakęs, išėjo. Iki P. T. namų yra apie 300 m., jis ėjo gatve ir kai priėjo prie P. T. namų, ten jau rado V. G., kuris stovėjo prie lango, beldė į jį ir prašė įleist. Ar kartu su V. G. buvo nepilnametis jo vaikas, jis tiksliai nurodyti negali, nes jau buvo tamsu. Jis, kiek pamena, neprašė, kad atidarytų duris. Jo mama anksčiau yra gyvenusi kartu su P. T., jam yra ne kartą anksčiau tekę lankytis šiame name, todėl jis žinojo, kaip galima atidaryti duris. Jie su V. G. iš anksto nesitarė, kad jis atidarys duris ir jie įeis į namą. Jis nusilaužė nuo medžio šakelę ir ja atkabino durų kablį bei atidarė duris. Kiek pamena pirmas į vidų įėjo V. G., tačiau kada į vidų įėjo vaikas, jis nematė. Įėjus į vidų, pamatė, kad D. U. stovi prie fotelio ir rankose laikė kirvį, o P. T. su žarstekliu rankoje stovėjo prie lovos. Matė kaip V. G. nieko nesakęs, pastūmė ir parvertė P. T. ant lovos ir jį užgulė. Jis tuomet puolė prie D. U., kuris laikė sulenktoje rankoje, krūtinės aukštyje pakėlęs kirvį. Tada jis, norėdamas išmušti kirvį, trenkė per rankas. Ar trenkė jam į galvą, tiksliai nurodyti negali, nes viskas vyko labai greitai. D. U. jam sudavė kirviu į kairę galvos pusę ir pradėjo bėgti kraujas. Išsigandęs ir besigindamas, jis atsineštu peiliu, kurį laikė rankovėje, dūrė vieną kartą D. U. į pilvo apačią. Po dūrio D. U. išmetė kirvį ir atsisėdo į fotelį. P. T., kurį V. G. jau buvo paleidęs, jam pasakė, kad dabar jį pasodins. Tada jis ranka vieną kartą trenkė P. T. į veidą ir išbėgo lauk. V. G. liko namo viduje, o lauke prie durų jis sutiko vaiką. Išbėgdamas iš namo peilį pasiėmė su savimi. Išbėgęs iš P. T. namų, nuėjo į V. G. namus, kur vis dar buvo jo mama. Visiems V. G. namuose buvusiems žmonėms papasakojo apie įvykį ir kartu su mama išėjo į namus. Peilį, kuriuo dūrė D. U. parsinešė į namus, specialiai jo neslėpė, kažkur namuose padėjo. Iš anksto kam nors, o tuo labiau D. U. durti neplanavo, jam dūrė tik gindamasis, nes D. U. turėjo rankose kirvį, todėl mano, kad yra didelė ir paties D. U. kaltė. Pripažįsta, kad D. U. mirė nuo jo dūrio peiliu, todėl sutinka atlyginti turtinę žalą, taip pat mano, kad prašoma neturtinė žala yra per didelė, sutiktų su 20000 Lt neturtine žala. Taip pat sutinka su Ligonių kasos ieškiniu. Smūgio suduoti P. T. iš anksto neplanavo. Taip pat nesutinka, jog neteisėtai pateko į P. T. namus, nes su V. G. iš anksto prieš P. T. valią patekti į jo namus neplanavo, o išgirdęs V. G. pokalbį telefonu, pagalvojo, kad jį kviečia pasiaiškinti, todėl ir atkabino duris bei įėjo į namą, nes iš anksčiau žinojo kaip galima atidaryti duris.

Apklaustas kaltinamuoju V. G. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad P. T. pažįsta nuo vaikystės, jų santykiai buvo visada geri, niekada dėl nieko nesipyko. Žino, kad anksčiau P. T. gyveno su Ž. Š. motina ir tarp jų būdavo nesutarimų. Ne kartą, anksčiau, P. T. jo yra prašęs pagalbos apginti jį nuo Ž. Š., kuris jį užpuldinėdavo. D. U. pažinojo, su juo buvo draugas, gyveno kaimynystėje per kelis namus, susieidavo, išgerdavo, niekada nesipykdavo. Su Ž. Š. iki šio įvykio susipažino prieš keletą savaičių, kai su žmona buvo nuėję pas L. Š.. Keletą kartų yra išgėrę alaus kartu su juo ir jo motina. Jis su Ž. Š. nesipyko ir bent jau prie Ž. Š. nebūdavo agresyvus. 2012-03-01 dienos metu su savo žmona R. G. Radviliškio mieste sutiko Ž. Š.. Visi išėjo pėsčiomis link namų, tačiau Ž. Š. pasakė, kad nusipirks alaus. Tada žmona išėjo viena į namus, o jis su Ž. Š. į namus grįžo apie 15-16 val. Grįžo smarkiai apgirtęs, nes buvo išgėręs apie 2 bambalius alaus ir dar degtinės, tačiau Ž. Š. buvo išgėręs nedaug. Grįžtant namo, jis su Ž. Š. buvo užėję į namus pas P. T., nes Ž. Š. norėjo pasiimti kirpimo mašinėlės pakrovėją. Nuėjus iki P. T. namų, jis pasibeldė į langą. P. T. atkabino duris, kurios buvo užkabintos iš vidaus kabliu ir juos įsileido. Įėjus į vidų, P. T. nuo spintos padavė pakrovėją ir jis su Ž. Š. išėjo. Tada joks konfliktas neįvyko. Grįžus į jo namus, pradėjo gerti alų. Gal už kokių 15 min. į namus atėjo Ž. Š. mama L. Š.. Tada jie visi, t.y. jis, Ž. Š., R. G. ir L. Š. sėdėjo kambaryje ir gėrė alų. Namuose taip pat tuo metu buvo ir jo 9 metų sūnus L. V.. Besėdint, gal po valandos, tačiau tikslaus laiko nežino, į jo telefoną paskambino D. U. ir paklausė ar jis turi rūkyti. Jis pasakė, kad ateitų ir jis duos. Praėjus gal 5 min., atėjo D. U., kuris buvo stipriai išgėręs. Jis davė jam cigaretę. Parūkęs D. U. išėjo, o jie gėrė toliau. Po kažkiek laiko, jam paskambino D. U. ar P. T., ir pradėjo aiškinti, kodėl jis geria su Ž. Š., kodėl kartu su juo buvo atėjęs. Jis išjungė telefoną, mano, kad Ž. Š. galėjo girdėti apie ką kalbėjo, nes sėdėjo netoli, o telefono garsas buvo didelis. Tada Ž. Š. pašoko nuo fotelio ir nieko nesakęs išbėgo į lauką. L. Š. jam pasakė, kad jis nubėgtų iš paskos jos sūnaus, nes jis vėl prisidirbs. Jam apie peilį L. Š. nieko nesakė. Jiems geriant, peilis kambaryje buvo, nes prieš geriant jis papjaustė užkandą ir peilį padėjo ant rašomojo stalo šalia pečiaus. Jis nematė, ar Ž. Š. paėmė peilį, taip pat negirdėjo, kad kuri nors iš moterų būtų tai sakiusi. Jis išėjo link P. T. namų, kartu su juo ėjo sūnus Lukas. Tuo metu galėjo būti apie 21 val., nes lauke jau buvo tamsu. Ėjo tiesiu keliu, o ne gatve. Priėjus prie namo matėsi, kad viduje degė šviesa, girdėjosi, jog viduje yra žmonių. Patraukė duris, tačiau jos buvo užkabintos iš vidaus. Tada priėjo prie lango ir pabeldė bei pasakė: “Petrai, įleisk“. Tada pasisuko link durų ir pamatė, kad prie durų Ž. Š. mėgina kažkuo atkrapštyti durų kablį. Nuėjo atlikti savo reikalus, atėjęs rado duris atkabintas ir Ž. Š. į vidų einantį. Pasakė, kad neitų, nes matė, kad Petras „kačergą“ turi. Kadangi jo neklausė, patraukė Žygimantą į šoną ir įėjo pirmas, iš karto iš Petro, kuris stovėjo prie spintos, atėmė „kačergą“. Tuo metu, kai P. T. iš rankų traukė „kačergą“, iš už nugaros Žygimantas sudavė smūgį P. T. į veidą, tačiau kuo - ar koja, ar ranka, pasakyti negali. Po smūgio P. T. atsisėdo ant lovos, o jis norėdamas nutraukyti muštynes, apglėbė jį ir paguldė ant lovos. Kai įėjo į kambarį, D. U. sėdėjo ant fotelio ar jis ką nors turėjo rankose, jis nepastebėjo. Dalius turbūt puolė ginti Petro, nes puolė ant Žygimanto. Tačiau, tiksliai negali pasakyti, kaip viskas buvo, nes gulėjo ant lovos prispaudęs P. T.. Vaikas tuo metu buvo kažkur prie spintos. Išgirdo, kaip Dalius pasakė, kad perdūrė ar „paštyrino“. Tada jie su Petru atsistojo, pasakė Ž. Š. rodyti peilį, jis atsakė, kad neturi peilio. Tada Ž. Š. su vaiku išėjo. Vaikui pasakė, kad, parėjęs namo, pasakytų mamai, kad perdūrė Dalių. Pats liko pas Petrą. Abu su Petru buvo „pasimetę“, „susinervavę“. Paėmė Petro telefoną, norėdamas iškviesti greitąją pagalbą, tačiau dėl pasimetimo nežinojo numerio. Po to dar išgėrė alaus. Po kiek laiko atėjo jo žmona R. G.. Jis sakė kviesti greitąją, tačiau Dalius sakė, kad nereikia kviesti, kad jis pats susitvarkys, nes nieko baisaus, pakėlęs parodė žaizdą. Matėsi nedidelė skylutė kairėje pilvo pusėje. Po to jis išėjo namo ir tik parėjęs pastebėjo, kad parsinešė Petro telefoną. Jautėsi stipriai girtas, todėl pasakė, kad rytoj telefoną reiks Petrui nunešti. Telefono pavogti nenorėjo, jį pasiėmė dėl girtumo ir susijaudinimo, nes jeigu būtų norėjęs pavogti telefoną, būtų nieko nesakęs, kad jį parsinešė ir niekam nerodęs. Žmona telefoną atidavė, nes tuo metu jis jau buvau sulaikytas. Pripažįsta, kad neteisėtai pateko į P. T. namus, o telefoną paėmė Petrui matant, paėmė tam, kad galėtų paskambinti greitajai.

Nukentėjusioji V. U. apklausiama liudytoja paaiškino, kad nukentėjusysis D. U. – yra jos brolis. Kaltinamuosius pažįsta iš matymo, nebuvo su jais piktuoju. Brolis su jais bendravo, bet nesipyko. Ji su broliu kartu gyveno pas mamą. 2012-03-01 apie 20 val. jai paskambino P. T. ir prašė pasakyti greitosios pagalbos numerį, sakė, kad vienai moteriai reikia iškviesti., Apie 22 val. vakaro jai paskambino brolis ir paprašė atnešti kelnes, sakė, kad jis yra pas P. T., kad jį perdūrė, prašė to nesakyti mamai. Tada ji paėmusi kelnes, kartu su sūnumi A. M., jas nunešė pas P. T. į namus. Kai ėjo jau buvo tamsu, pas P. T. anksčiau niekada nebuvo buvusi, bet žinojo kur jis gyvena. Namo lauko durys buvo atidarytos, į vidų įėjo atidariusi virtuvės duris. Kambaryje buvo viskas išmėtyta, ant stalo butelis stovėjo, kirvis, „kačerga“ buvo palei „pečių“. Kirvis ir „kačerga“ nebuvo kruvini. P. T. sėdėjo ant lovos, o brolis sėdėjo ant fotelio. P. T. pasakė, kad Dalių perdūrė Ž. Š., kai jis su V. G. buvo atėjęs. Dar sakė, kad antrą kartą norėjo perdurti, bet buvo tik kailiniai perpjauti. Nesimatė ant brolio jokio smurto žymių, o P. T. buvo sužalota akis. P. T. pasakojo, kad V. G. su Ž. Š. atėjo, durys buvo užkabintos iš vidaus, jie patys atsikabino duris. Nenurodė, kad su jais kartu būtų buvę kiti asmenys. P. T. vis sakė, kad čia per jį, kad čia jis turėjo būti tuo peiliu sužalotas, o jam į akį spyrė, o kuris – ar Ž. Š., ar V. G., neprisimena ar nurodė. Taip pat sakė, kad Dalius puolė jį ginti, tada ir perdūrė. Broliui žaizda buvo kairiame šone, kraujas matėsi, kai pajudėdavo. Kitos kelnės jam buvo reikalingos, nes po sužeidimo išsituštino į kelnes. P. T. sakė, kad V. G. paėmė jo telefoną, iš to suprato kad jis matė, kaip paėmė jo telefoną, todėl jos prašė telefono paskambinti į greitąją pagalbą. Palaiko civilinį ieškinį dėl 3210,90 Lt turtinei žalai ir 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Reiškia ieškinį moralinei žalai atlyginti, nes po šio įvykio mamos sveikata labai pablogėjo. 100000 Lt moralinei žalai atlyginti yra visiems šeimos nariams, tik reiškia ją viena, nes mamos sveikata yra silpna, sakė, kad mama pati niekur niekur neis. 1040 Lt laidojimo pašalpa išskaičiuota iš ieškinio. Alkoholiniai gėrimai į ieškinį neįskaičiuoti. Ieškinį prašo priteisti iš Ž. Š.. Dėl bausmės paskyrimo nuomonės neturi, palieka spręsti teismui.

Nukentėjusioji A. U. apklausta liudytoja paaiškino, kad D. U. yra jos sūnus. 2012-03-01 vakare sūnus išėjo iš namų, sakė, kad tuoj grįš, gal buvo truputį išgėręs, bet nedaug. Ji jau buvau atsigulusi, kai dukra V. U. paskambino, pasakė ateiti pas P. T., nes Dalių perdūrė. Kai ji nuėjo pas P. T., sūnus sėdėjo, pilve matėsi žaizda, o P. T. buvo sužalota akis. Sūnus sakė, kad durys buvo užkabintos, nežino, kaip V. G. ir Ž. Š. įėjo. Sūnus Dalius sakė, kad Ž. Š. jam dūrė peiliu, kad antrą kartą dūrė į kailinius, bet ranka nebuvo sužalota. V. G. mušė P. T., o jis gynė. Ž. Š. turėjo peilį ir sūnui dūrė. Matė prie krosnies kirvį ir žarsteklį. Peilis buvo švarus, nes jinai jį dar pažiūrėjo. Matėsi, kad P. T. su sūnumi buvo išgėrę, bet normaliai bendravo, galima su jais buvo susikalbėti. P. T. sakė, kad jo telefoną paėmė V. G., kad neturi kuo paskambinti. Iškvietus, pirma atvažiavo policija, po to greitoji. Medikai uždėjo sūnui ant žaizdos tvarstį, vežė į ligoninę. Ji važiavo į ligoninę kartu. Tą patį vakarą sūnui padarė operaciją. Kitą rytą kai paskambino, jai pasakė, kad sūnaus būklė labai sunki, ruošia antrai operacijai, o po to sūnus mirė. Jos interesus dėl ieškinių atstovauja dukra V. U., tai yra jų bendras ieškinys, atskirai ieškinių ji nereiškia, nes ji yra invalidė, po šio įvykio labai pablogėjo jos sveikata. Sūnus padėdavo prie ūkio darbų, šieną tvarkydavo, malkas ruošdavo. Dėl bausmės palieka teismo nuožiūrai.

Nukentėjęs P. T. apklaustas liudytoju paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, su V. G. seniau yra pažįstami, o su Ž. Š. blogai sutaria, yra piktuoju, jį pažįsta, nes yra kartu gyvenęs su jo motina . 2012 m. kovo 1 d. prieš ateinant D. U. pas jį buvo atėjęs Ž. Š. su V. G., prašė „pakrovėjo“. Padavė „pakrovėją“, ir jie išėjo. Anksčiau yra su Ž. Š. piktumų turėjęs, jis nuolatos kerštauja. Su Ž. Š. mama yra gyvenęs kartu, tačiau dabar jau du mėnesius nebendrauja su ja. Įvykio metu su L. Š. bendravo, tai kartu gyveno, tai atskirai. Įvykio dieną buvo išgėręs, bet prieš ateinant D. U. jau buvo pamiegojęs ir girtas nesijautė. Prieš 8 val., vakare, pas jį į svečius atėjo D. U.. Jis nubėgo į parduotuvę, nupirkti alaus ir cigarečių, o Daliui sakė palaukti namuose. Parsinešė du litrus alaus ir cigarečių pakelį „Kastytis“. Grįžęs iš parduotuvės uždarė lauko duris ir jas iš vidaus užkabino kabliu bei pradėjo gerti alų, sėdėjo ir kalbėjosi. Dalius papasakojo, kad buvo nuėjęs pas V. G. prašyti cigaretės. Jis papasakojo, kad buvo atėjęs V. G. su Ž. Š. pasiskolinti „pakrovėjo“. Dalius supyko, kodėl ne mama atėjo, o atsiuntė juos. Po kiek laiko kažkas pabeldė į langą, tačiau durų jis neatidarė. Buvo priėjęs pažiūrėti, kas atėjo. Įleisti prašė V. G. su Ž. Š., juos atpažino iš balso. Ilgai beldė, kai neatidarė, patys įėjo. Pirmas į namus įėjo V. G.. Jis pasiėmė „kačergą“ ir puolė V. G., sakė, kokią jis turi teisę ateiti į jo namus. Iš pradžių nepastebėjo, kad už V. G. nugaros stovėjo Ž. Š.. V. G. jam ištraukė iš rankų žarsteklį, o Ž. Š. jam spyrė į akį. V. G. iš karto užgulė jį ant lovos, iš akies pradėjo bėgti kraujas. V. G. prašė, kad leistų atsikelti. Ką tuo metu darė Ž. Š. ir D. U., nežino, nes jį buvo užgulęs V. G.. Nematė ar ką nors rankose turėjo Ž. Š. ir V. G.. Kai V. G. ištraukė iš jo rankų žarsteklį, žarsteklis nukrito ant žemės. Dar tebegulint ant lovos, išgirdo D. U. šauksmą. Tuo metu V. G. dar jį laikė, po to kartu su V. G. atsisėdo, jis pradėjo jam valyti sumuštą akį. Kai atsisėdo su V. G. ant lovos, Ž. Š. jau nebebuvo, o D. U. sėdėjo ant sofos ir pasakė, kad jį padūrė Ž. Š., tačiau nesakė kokiu peiliu. Ant stalo jo peilio įvykio metu nebuvo. Jis matė du dūrius – dvi žaizdas, gal viena nedidelė buvo. Tada jie su V. G. apsižodžiavo ir šis išėjo namo. Jis norėjo paskambinti D. U. artimiesiems, bet nerado savo telefono. Tada Dalius ištraukė savo telefoną ir iš jo jis paskambinau jo sesei, pasakė, kad kelnes atneštų. Prieš tai davė ir savo kelnes, nes D. U. pasituštino į kelnes. Namuose nerado jam priklausančio telefono, nematė kas jį paėmė, tačiau įtarė, kad tai galėjo padaryti V. G.. Namuose buvo kirvis, jis buvo padėtas prie įėjimo kampe prie fotelio. D. U. tuo metu, kai atėjo V. G. ir Ž. Š., sėdėjo fotelyje. Ar jis buvo į rankas paėmęs kirvį, nematė. Nepamena, kur buvo kirvis po įvykio, nes jam buvo stresas, be to buvo girtas. Civilinio ieškinio nereiškia, buvo parašęs 500 Lt ieškinį dėl akies sužalojimo, tačiau telefoną atsiėmė pas tyrėją, o ieškinio dėl akies sužalojimo atsisako. V. G. sūnų L. V. pažįsta, tačiau negali tiksliai pasakyti, ar jis tą vakarą buvo atėjęs. Po to įvykio su policijos darbuotojais buvo nuvažiavę pas V. G.. Prie pareigūnų prašė atiduoti telefoną, tačiau V. G. namuose pradėjau keiktis ir pareigūnai jam liepė išeiti į lauką palaukti. Nori, kad V. Š. būtų griežtai nubaustas, o V. G. tuo pačiu ir gelbėjo jį, ir kaltas yra.

Nepilnametis liudytojas L. V. apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei jo parodymus pagarsinus vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 280 str. 3 d. paaiškino, kad jų namuose buvo jo mama Rūta, tėtis Vitalijus, atėjo svečių, teta Laima su savo sūnumi Žygimantu, kurį vadina Žygiu. Visi gėrė alų ir kalbėjosi kambaryje. Jis žaidė šaškėmis, vaikščiojo po namus. Tėčiui būnant virtuvėje, kažkas paskambino į tėčio telefoną, tačiau kalbėjosi Žygimantas. Jis kalbėjosi normaliai, tačiau pasakė: “Lauk svečių“. Tada priėjo prie staliuko, nuo jo paėmė peilį, medine rankena ir norėjo išeiti. Jį mėgino visi sulaikyti: mama, teta Laima ir jis, tačiau jo sulaikyti nepavyko ir jis išėjo iš namų. Jis išbėgo Žygimantui iš paskos. Lauke jau buvo tamsu, tiksliai kiek buvo valandų, nežino. Žygimantas nuėjo prie mūrinio namo, prie kurio pristatyta būdelė, kaip veranda. Priėjęs prie durų Žygimantas pradėjo krapštyti su peiliu duris, kad galėtų jas atidaryti. Žygimantas į namo langą ar duris nebeldė. Tuo metu jiems iš paskos atėjo ir jo tėtis. Tėtis Žygimantui pasakė: “Nesičiūdink“. Žygimantas duris atidarė ir įėjo į namo vidų. Tėtis iš karto į namo vidų neėjo. Kai įėjo į kambarį pamatė, kad vienas dėdė stovi su kirviu, o kitas su „kačerga“. Žygimantui buvo praskelta prie akies ir bėgo kraujas. Kaip ir kada jam kas praskėlė akį, jis nepamatė. Tik įėjęs į kambarį Žygimantas mušėsi su dėde, kuris turėjo „kačergą“, o jo tėtis įėjęs į kambarį mėgino juos išskirti. Iš pradžių tėtis laikė iškėlęs rankas tarp to vyro su „kačerga“ ir Žygio, bet kai jie neišsiskyrė, jis paguldė tą dėdę ant lovos, o Žygį paėmė į glėbį ir laikė, o jam liepė paimti peilį iš Žygimanto rankų. Jis paėmė peilį iš Žygimanto rankų. Tada tėtis paleido Žygimantą. Kai Žygis dūrė į pilvą dėdei, jis nematė. Tik girdėjo, kad vyras sakė, kad dabar iškvies policiją. Kai atėmė peilį iš Žygimanto, jam atrodo, kad jis sudavė kumščiu tam vyrui su „kačerga“ į veidą. Jis paėmė peilį, išėjo iš namelio ir laukė lauke. Buvo labai išsigandęs, į lauką iš paskos išėjo Žygimantas. Jie dviese su Žygimantu grįžo pas jį į namus. Jis jam pasakė: “Duok man peilį, bus atsiminimui“ ir jis peilį jam padavė. Einant į namus Žygimantas jam pasakė: “ Jei nebūtų man sužalojęs veido, tai aš nebūčiau jam dūręs peiliu“. Jam išeinant iš namo, tas vyras, kuris buvo su kirviu kalbėjo, kraujo nesimatė. Kai grįžo į namus pasakė mamai, kad Žygimantas sužalojo žmogų ir dabar lenda prie Petro, o tėtis gina. Mama išlėkė iš namų, jam eiti nebeleido. Žygimantas su savo mama Laima išėjo į namus. Iš to namo mama grįžo kartu tėčiu. Tėtis parsinešė telefoną NOKIA atlenkiamą, pilkos spalvos, stipriai padėvėtą. Pasakė, kad paėmė telefoną iš Petro, o atiduos, kai išsiblaivys. Jis su tuo telefonu dar pažaidė (189-191 b.l., 1 t.).

Taip pat nepilnametis liudytojas L. V. apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei jo parodymus pagarsinus vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 280 str. 3 d. papildomai nurodė, kad jis tyrėjai davė teisingus parodymus, tad apklausiant geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Namo viduje Petras rankoje laikė „kačergą“, o Dalius rankose turėjo kirvį. To, kad Dalius užsimojo kirviu ir pataikė Žygiui, jis pats nematė, nes buvo lauke, kur išbėgo išsigandęs, o apie tai jam pasakė Žygis. Taip pat jis sakė, kad jei Dalius nebūtų sužalojęs jam veido, jis nebūtų dūręs peiliu. Parėjus tėčiui namo, šis parsinešė atlenkiamą telefoną NOKIA. Tėtis sakė, kad telefonas Petro, jį paėmė ikai norėjo paskambinti greitajai, bet iš streso įsidėjo į kišenę ir parsinešė. Sakė, kad nesulaužytų telefono, nes kitą dieną reikės nunešti Petrui (203-204 b.l., 1 t.).

Liudytoja apklausta R. G. paaiškino, kad yra V. G. žmona, o Ž. Š. pažįsta, su juo nėra piktuoju. 2012-03-01 po pietų namuose išgėrinėjo su vyru ir Ž. Š., dar buvo sūnus Lukas. Paskui Ž. Š. paskambino mamai L. Š., pakvietė ateiti ir ji kiek vėliau atėjo. Išgėrinėjo visi, paskui Ž. Š. kartu su jos vyru išėjo pas P. T., grįžo, parsinešė kirpimo mašinėlės kroviklį. Jie užtruko apie 10 minučių. Po kiek laiko jos vyrui paskambino D. U., paprašė cigaretės. Jie buvo draugai, vyras pasakė, kad cigaretę turi, pasiūlė užeiti parūkyti. Po kiek laiko atėjo Dalius, parūkė ir išėjo. Jis buvo vienas. Nežino, ar jis buvo blaivus, nes pati buvo truputį išgėrusi. Daliui išėjus, jie toliau išgėrinėjo. Po to kažkas paskambino jos vyrui, apie ką buvo kalbama ji negirdėjo. Tada Ž. Š. pašokęs susikeikė ir išlėkė iš kambario. Ar jis išeidamas ką nors sakė, ji nepamena. Jam išėjus, pastebėjo, kad nuo staliuko dingo virtuvinis peilis. L. Š. pasakė, kad jis išbėgo su peiliu ir kad neprisidarytų ko nors. Tada ji pasakė vyrui eiti pažiūrėti kur išbėgo Ž. Š.. Vyras išėjo paskui Ž. Š., kartu išėjo ir jos sūnus Lukas. Po kiek laiko Ž. Š. grįžo, paskui jį parėjo ir Lukas. Matė, kad Ž. Š. buvo kruvinas antakis. Pareidamas Ž. Š. parsinešė peilį, kurį įsikišo į užpakalinę kelnių kišenę, paskė, kad gavo kirviu į kaktą, tačiau nuo ko gavo ir kas vyko, jis nieko nepasakojo. Netrukus Ž. Š. su mama išėjo. Jos vyras buvo pasilikęs pas P. T., negrįžo kartu su Ž. Š.. Sūnus Lukas pasakė, kad pas P. T. vyko muštynės, pasakojo kad Ž. Š. dūrė D. U.. Tai išgirdusi, ji išbėgo pasižiūrėti pas P. T. kas ten atsitiko. Kai įėjo į vidų, D. U. sėdėjo ant fotelio, V. G. stovėjo prie stalo, P. T. sėdėjo ant lovos, jam kraujavo antakis. D. U. pasakė, kad jam dūrė, pakėlė marškinius ir parodė, kur įdurta, bet žaizda buvo nedidelė, kraujo nebuvo. Paklausė, gal reikia greitąją kviesti, tačiau D. U. atsakė, kad nereikia, jei bus blogiau, tai išsikvies. Vyras su P. T. tuo metu dar gėrė alaus, ji sušlapino rankšluostį ir jos vyras P. T. nuvalė antakį ir tada savo vyrą išsivarė namo. Vyras parėjęs pavalgė, atsigulė ir tuo metu pamatė, kad P. T. telefonas pas jį liko, sakė, kad rytoj reikės grąžinti. Jis nesuprato, kaip telefonas pas jį pateko, sakė, kad tikriausiai norėjo paskambinti. Sūnus Lukas paprašė leisti pažaisti telefonu, vyras pasakė, kad rytoj reiks atiduoti dėdei Petrui. Ji nematė, kur jis padėjo telefoną, bet po kiek laiko, jau po jų namuose atliktos kratos, ji rado telefoną po čiužiniu ir nuvežė jį tyrėjai. Peilis, kurį išeidamas pasiėmė Ž. Š., buvo virtuvinis, su medinėmis kriaunomis, apie 10 cm dydžio. Jos vyras V. G. dirba, namuose padeda, padeda jai auginti našlaitį – jos vaiką L. V.. Su V. G. gyvena 8 metai, nieko blogo jai nėra padaręs, nepiktas, nėra prieš ją rankos pakėlęs.

Liudytoju apklaustas L. S. paaiškino, kad dirba Radviliškio policijos komisariate patruliu. Tarnybos metu kovo 1 d. vakare vyko pagal iškvietimą į įvykį Karčemų kaime kur buvo sumušti žmonės. Nuvykus pastato savininkas buvo kruvinas, pasakojo, kad atėjo draugai, ir vienas iš jų peiliu perdūrė jo draugą į pilvą. Rado perdurtą žmogų ir iškvietė greitąją pagalbą. Savininkas buvo kruvinas, bet nevyko pas gydytojus. Iš savininko pasakojimo suprato, kad jie tą vakarą išgėrinėjo, sakė, kad su kaltininkais ne vieną kartą tą vakarą matėsi, po to jie įsiveržė į vidų, konfliktavo. Kai nuvyko į vietą, rado du asmenis: šeimininką ir sužeistąjį. Tai buvo apie 22 val. vakaro. Po to nuvyko į namus ir sulaikė V. G., vieną iš konflikto dalyvių, bet to, kuris dūrė, namuose nerado. Smulkiau įvykio aplinkybių per daug nesiaiškino, lyg ir pamena, kad savininkas P. T. pasakė vieno iš įsibrovėlių vardą – Žygimantas.

Liudytoju apklaustas V. Š. paaiškino, kad dirba policijoje vyresniuoju patruliu. 2012-03-01 dirbo kartu su kolega L. S.. Apie 22 val. gavo pranešimą, kad turi nuvykti į konflikto vietą, adresu: Karčemų kaimas, Ramybės g. 2. Nuvykus, juos pasitiko vyriškis, kuriam buvo sumuštas veidas. Jo pavardės nepamena, tačiau jis pasakė, kad jo namuose yra peiliu perdurtas jo draugas D. U.. Nuėjus į kambarį ant lovos pamatė gulintį pilietį, kuriam pilvo srityje matėsi žaizda. Sužeistasis sakė, kad labai skauda. Tuo metu atvažiavo greitoji ir jį išsivežė. Kitas nukentėjusysis pasakojo, kad į jo namus buvo įsibrovęs žmogus, gyvenantis tame pačiame Karčemų kaime. Nuvyko nurodytu adresu ir įėjus į kambarį rado V. G.. Jo paklausus, ar jis buvo Ramybės g., sakė, kad nebuvo. Kol rengėsi, prisipažino, kad jis buvo tuo adresu. Jį pristatė į policijos komisariatą, o patys nuvažiavo ieškoti Ž. Š., tačiau jo nerado. Sumuštas vyriškis nenurodė, kas dūrė, jis pasakojo, kad įsilaužė į vidų, trenkė nukentėjusiajam ir perdūrė D. U..

Liudytoju apklaustas A. M. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, su jais nepiktuoju. Įvykio dieną buvo prie kompiuterio, kai paskambino mama V. U. ir pasakė, kad perdūrė D. U., prašė eiti pas P. T.. Nuėjus pamatė, kad D. U. sėdėjo ant fotelio, o P. T. ant sofos. Jie abu pasakojo, kad V. G. su Ž. Š. atėjo, atkabino duris ir juos užpuolė, perdūrė Dalių, dar į ranką norėjo durti, bet neperdūrė kailinių. P. T. akis buvo pamušta, iš jos bėgo kraujas. Dabar jau nelabai pamena detalių, tačiau geriau apie įvykį prisiminė kai buvo apklausiamas, todėl prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Liudytoja apklausta L. Š. paaiškino, kad Ž. Š. yra jos sūnus, o V. G. pažįsta, nes jie su sūnumi buvo pažįstami. Įvykio dieną sūnus išvažiavo į miestą, turėjo grįžti su traukiniu, tačiau negrįžo. Paskambino, pasakė, kad jis yra Karčemų kaime pas V. G., prašė, kad ji ateitų ir kartu pareis namo. Ji dviračiu nuvažiavo pas V. G.. Tuo metu galėjo būti apie 5–6 val. vakaro. Rado juos begeriančius alų, tada ir ji prisėdo. Kažkuriuo metu sūnus kartu su V. G. buvo nuėję pas P. T. paimti jos kirpimo mašinėlės kroviklio. Tuo metu ji jau buvo atėjusi, bet nežinojo, kad jie nueis pas P. T.. Paklausė jų ar buvo nuėję, atsakė, kad buvo, padavė jai kroviklį. Po kažkiek laiko V. G. paskambino D. U., paprašė cigaretės. V. G. pasakė ateiti ir jis atėjo. Atėjęs D. U. parūkė, išgėrė alaus. Tuo metu piktumų nebuvo, cigaretę pasiėmė ir išėjo. Ji sėdėjo netoli V. G. kai šiam už geros pusės valandos skambino D. U.. Girdėjosi, ką jie kalbėjo. Negražiais žodžiais pasakė: „Ką, ar jis negalėjo vienas ateiti?“ Ji suprato, kad kalbama apie jos sūnų. Tuo metu sūnus Žygimantas pašoko ir nieko nesakęs, išbėgo. Ji bandė raminti sūnų, tačiau jis neklausė. Žygimantas išeidamas lyg nuo stalo paėmė ten buvusį peilį. Sūnui išbėgus, prašė V. G., kad nueitų pažiūrėti kur sūnus nuėjo ir jis išėjo iš paskos, o L. V. išėjo kartu su juo. Kai Žygimantas jau buvo išbėgęs, vėl V. G. skambino D. U., kiek ji suprato, sakė, kad tegul ateina, kad jie pasiruošę. Už kokių 10 minučių grįžo kartu su berniuku Žygimantas, jam buvo perskeltas kairys antakis, buvo kruvinas. Jis pasakė, kad eitų namo, smulkiau neaiškino ar įdūrė, ar sužeidė. Ji paprašė V. G. žmonos, kad nueitų pažiūrėti, kas ten nutiko. Iš namų išėjo visi kartu: jie su Žygimantu namo, o R. G. nuėjo pas P. T. pažiūrėti. Sūnus jai pasakojo, kad durys buvo užkabintos iš vidaus ir jie savavališkai įėjo į vidų, o kai jam davė kirviu, jis įdūrė. Parėjus namo matė, kaip sūnus peilį padėjo ant spintelės, tačiau ji būdama labai išsigandusi, tą peilį užmetė už dujinės. Peilis nebuvo kruvinas. Negali pasakyti, ar tai buvo tas pats, kurį jis pasiėmė iš G. namų. Peilį paėmė atvykę tyrėjai, kai suėmė sūnų.

Anksčiau yra gyvenusi su P. T., su juo pykdavosi, jis vartodavo prieš ją smurtą, o sūnus ją užstodavo. Šio įvykio metu su P. T. nebuvo susipykę, dar prieš porą savaičių iki įvykio su Žygimantu pas jį buvo nuėję, malkas jam supjaustė. Sūnų gali apibūdinti kaip nelinkusį konfliktuoti, su juo gerai sutardavo. Sūnus tik su P. T. dažnai konfliktuodavo.

Liudytoja apklausta R. S. paaiškino, kad su Ž. Š. yra sužadėtiniai, o V. G. nepažįsta. Su Žygimantu yra pažįstami apie metus laiko, nes gyveno kartu metus laiko. Ji turi tris vaikus, bet ne nuo Ž. Š.. Jis jos vaikus mylėjo, jais rūpinosi, taip pat neskriausdavo jos. Jis laiškuose rašo, kad nenorėjo to žmogaus pasmeigti, kad jį išprovokavo. Rašo, kad viskas įvyko dėl to, kad P. T. ne tokį žodį jam pasakė.

Liudytoju apklaustas J. M. paaiškino, kad policijoje dirba tyrėju. 2012 m. kovo mėnesio pirmomis dienomis dirbo operatyvinėje grupėje. Iš budėtojų gavo pranešimą, kad Karčemų kaime, Ramybės g. 2, yra peiliu sužalotas žmogus. Nuvykus vienas iš nukentėjusiųjų – P. T. papasakojo, kad pas jį įsiveržė du asmenys, tarp jų įvyko konfliktas, muštynių metu jo pažįstamas Ž. Š. dūrė peiliu jo draugui D. U. į pilvą, ir abu įsibrovėliai pasišalino. P. T. nebuvo labai girtas, kalbėjo rišliai, bet matėsi, kad buvo išgėręs, nes dar buvo nugertas alaus „bambalis“. Pasakojo, kad Ž. Š. sukonfliktavo su P. T., prasidėjo tarp jų muštynės, D. U. puolė ginti P. T., tada Ž. Š. jį puolė su peiliu. Po to P. T. pasigedo mobiliojo telefono. Kai jis atvyko D. U. jau nebebuvo, buvo tik P. T., nebebuvo ir patrulių ekipažo nei kitų pašalinių žmonių. P. T. sakė, kad durys buvo užkabintos iš vidaus. Apžiūrėjus šias duris matė, kad tarp durų yra tarpas, per kurį galima, užkišus ploną daiktą, atkabinti duris, tačiau mano, kad lengvai nebūtų galima patekti į vidų. Ant P. T. kūno buvo matyti sužalojimų. Jis sakė, kad smurtavo Ž. Š., o V. G. į konfliktą nesikišo. Ieškojo su P. T. peilio, taip pat ir lauke, bet įvykio vietoje peilio nerado. Paskui P. T. prisiminė, kad kaltininkas išbėgo su peiliu. P. T. pasigedo mobiliojo telefono ir tyrimas pradžioje buvo dėl telefono vagystės ir plėšimo, nes dar nebuvo žinomas sužalojimo laipsnis, nesitikėjo, kad nukentėjusysis mirs. Įvykio vietos apžiūrą darė iš karto, kai nuvyko, tačiau gali būti, kad apžiūra buvo pradėta kovo 2 d. 0.15 val., protokole duomenys teisingi parašyti. Atliekant įvykio vietos apžiūrą, tuo pačiu metu buvo ir fotografuota.

Liudytoja apklausta R. D. paaiškino, kad dirba greitosios pagalbos felčere. Buvo iškvietimas į Karčemų kaimą, pamena, kad atvykus rado ant nugaros gulintį ligonį. Tuo metu policija jau buvo atvykusi, klausinėjo jį apie atsitikimą. Ji skubiai teikė medicininę pagalbą. Vizualiai matėsi durtinė žaizda, ji buvo nedidelė, buvo neaišku, kas galėjo išsivystyti. Žaizda buvo kairėje pusėje žemiau bambos, nekraujavo Tuo metu būklė buvo stabili, bet reikėjo skubiai vežti į ligoninę. Pamena, kad sužeistasis kalbėjo, tačiau ką, nepamena. Dar buvo nukentėjusiojo mama, ji kartu važiavo į ligoninę. Nukentėjusysis buvo nešamas ant neštuvų, ir vežamas į ligoninę gulimoje padėtyje bei skubiai pristatytas į ligoninę.

Ekspertas Jurgis Sakalas paaiškino, kad iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti kokiais daiktais padaryti sužalojimai Ž. Š.. Atsižvelgiant į teismo medicininio apžiūrėjimo metu nustatytų sužalojimų pobūdį ir matmenis, abejotina, kad rasti sužalojimai galėjo būti padaryti kirviu, nes buvo pasisakyta, kad kirstinių sužalojimų nerasta. Jei sužalojimai būtų padaryti kirvio pentimi, tuomet turėtų būti stačiakampio formos kraujosruvos, o jei penties kampu, tuomet – trikampio formos, tačiau artimos vienai iš penties kraštinių matmenų. Žarsteklis tyrimui nebuvo pateiktas, tai negali pasakyti kokios jis buvo formos. Žarsteklis būna cilindro formos metalo, tuomet tokiems sužalojimams turi būti būdingos juostos formos kraujosruvos. Tačiau tokių sužalojimų taip pat nenustatyta. Iš medicininių duomenų nėra galimybės tvirtinti, kad sužalojimai padaryti kirvio ašmenimis, kirvio pentimi ar tipinės formos žarstekliu. Taip pat Ž. Š. kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, taip pat nėra galimybės spręsti ar sužalojimai susiję su grumtynėmis, ar savigyna.

Dėl kaltinimo Ž. Š. pagal BK 129 str. 1 d.

Nors kaltinamasis Ž. Š. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1d. iš esmės nepripažino, bet nurodė, jog sutinka, kad nukentėjęs D. U. mirė būtent nuo jo dūrio peiliu, tačiau jo kaltė visiškai įrodoma byloje surinktais įrodymais:

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bando išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) Radviliškio r. gyvenamasis namas priklauso nuosavybės teise J. S., gim. 1935-07-02 (50-54 b.l., 1 t.).

Iš 2012-03-02, 2012-03-03 ir 2012-04-19 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Radviliškio r. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta – metalinis žarsteklis ir dvi nuopjovos su raudonos spalvos dėmėmis (vokas Nr. 1 ir Nr. 2). Pagal 2012-06-06 nutarimą ir 2012-08-30 kvitą Nr. 059307 dvi nuopjovos perduotos saugoti į Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK daiktų saugyklą (31-36, 37-44, 47-49, 45-46 b.l., 1 t.).

Iš 2012-03-06 apžiūros protokolo matyti, kad 2012-03-03 įvykio vietos apžiūros metu paimtas žarsteklis apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas, kuris pagal 2012-06-12 nutarimą ir 2012-06-06 kvitą Nr. 059293 perduotas saugoti Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK daiktų saugyklą (18-20, 21, 22 b.l., 2 t.).

Iš 2012-03-01 VšĮ Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centro greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos Nr. 678 matyti, kad 2012-03-01, 21.53 val. priimtas iškvietimas dėl D. U. perdūrimo, adresu (duomenys neskelbtini), Radviliškio r. (14-15b.l., 2 t.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau ir VTMT prie LR TM) Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. M 124/12 (04) matyti, kad D. U. mirtis įvyko nuo kiauryminės durtinės pjautinės pilvo žaizdos su plonųjų žarnų ir jų pasaito sužalojimais. Į tai nurodo chirurginės operacijos metu rasti plonųjų žarnų ir jų pasaito sužalojimai, kurie komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, retroperitonine kraujosruva, hipovoleminiu šoku. Radviliškio ligoninės stacionare istorijos duomenimis, D. U. mirė 2012-03-02, 13 val. 35 min. Mirusiojo D. U. kūne rasti sužalojimai: kiauryminė durtinė pjautinė pilvo žaizda su plonųjų žarnų ir jų pasaito sužalojimais. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu įrankiu ar daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012-03-01 apie 21 val., vieno trauminio poveikio pasekoje. Kiauryminė durtinė pjautinė pilvo žaizda su plonųjų žarnų ir jų pasaito sužalojimais kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pristačius D. U. į Radviliškio ligoninę 2012-03-01, 22.25 val., iš jo burnos buvo jaučiamas alkoholio kvapas. Mirusiojo D. U. kraujyje rasta 0,22 promilės etilo alkoholio. Sužalojimai D. U. padaryti prieš jo mirtį. Mirusiojo D. U. kūne kovos ar savigynos žymių nėra. Po padarytų sužalojimų D. U. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. D. U. galėjo būti sužalotas užduotyje nurodytu laiku, 2012-03-02 apie 21 val. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kokioje padėtyje sužalojimo padarymo metu buvo nukentėjusysis, bei kokia buvo jo ir jį sužalojusio asmens tarpusavio padėtis. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu pjaunančiu įrankiu ar daiktu. Sužalojimuose nėra užsifiksavę identifikaciniai požymiai, iš kurių būtų galima identifikuoti žalojantį įrankį. Jėga buvo pakankama, kad būtų padaryti D. U. kūne rasti sužalojimai. Mirusiojo D. U. kūno tyrimo metu nustatyta jo kepenų riebalinė distrofija. Kuo anksčiau suteikiama kvalifikuota medicininė pagalba, tuo didesnė galimybė išgyventi po patirtų sužalojimų. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (66-68 b.l., 1 t.).

Iš parodymų patikrinimo protokolo matyti, kad kaltinamasis Ž. Š. parodė, kur ir kaip jis peiliu D. U. bei kur sudavė smūgį kumščiu P. T.. Parodymų patikrinimo vietoje metu paimtas peilis, kuriuo Ž. Š. perdūrė D. U.. Peilis pridėtas prie bylos (91-94, 95-103 b.l., 3 t.).

Iš 2012-03-07 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja R. G. atpažino peilį Nr. 2, išimtą 2012-03-04 kaltinamojo Ž. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodė, kad tai peilis, kurį 2012-03-01 vakare Ž. Š. pasiėmė iš jos namų. Peilis pridėtas prie bylos, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir laikomas Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK (182-185b.l., 1 t.).

Iš VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. pM 9/12-124/12 (04) matyti, kad neatmetama galimybė, kad sužalojimai D. U. galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu peiliu. Tam neprieštarauja pateikto įrankio matmenys, bei žalojančios savybės ir D. U. padarytų sužalojimų pobūdis (70 b.l., 1 t.).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. T. patvirtino savo parodymus, parodydamas kur jis ir D. U. sėdėjo, kaip ir į kurią vietą jam Ž. Š. sudavė iš kojos, kaip V. G. jį laikė užgulęs, kur buvo padėtas jo mobilaus ryšio telefonas (127-133, 134-136 b.l., 1 t.).

Motyvuojamoji dalis

Iš akistatų protokolų su kaltinamaisiais V. G. ir Ž. Š. matyti, kad jų metu, nukentėjusysis P. T. patvirtino savo parodymus (149-153, 154-157 b.l., 1 t.).

Iš 2012-03-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. T. pateikė kirvį (146 b.l., 1 t.).

Iš 2012-03-08 apžiūros protokolo matyti, kad 2012-03-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas nukentėjusiojo P. T. kirvis, apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas, kuris pagal 2012-06-06 nutarimą ir kvitą Nr. 059293 perduotas saugoti į Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK daiktų saugyklą (147-148 b.l. 1 t., ; 21-21 b.l., 2 t.).

Iš 2012-03-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. U. pateikė brolio D. U. rūbus: 1) juodą žieminę striukę; 2) žalios spalvos džemperį; 3) baltus marškinius; 4) juodas kelnes (56-61 b.l., 2 t.).

Iš 2012-03-07 apžiūros protokolo matyti, kad 2012-03-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti D. U. juoda žieminė striukė, žalios spalvos džemperis, balti marškiniai ir 2012-03-04 kaltinamojo Ž. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu paimtas peilis, apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pagal 2012-03-16 nutarimą ir kvitą Nr. 001966 perduoti saugoti į Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK daiktų saugyklą (62-69, 71-72 b.l., 2 t.).

Iš 2012-03-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja R. G. pateikė nukentėjusiojo P. T. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2760“, kurio (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Tele 2 Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) (167-170 b.l., 1 t.).

Iš 2012-03-12 apžiūros protokolo matyti, kad 2012-03-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojos R. G. pateiktas nukentėjusiojo P. T. mobilaus ryšio telefonas „Nokia 2760“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Tele 2 Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas, kuris pagal pakvitavimą grąžintas saugoti nukentėjusiajam P. T. (171-177, 178 b.l., 1 t.).

Iš 2012-05-04 atlikos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos analizės matyti, kad Ž. Š. numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2012-03-01 ir 2012-03-02 bendravo su motina L. Š., tačiau nebendravo su V. G., R. G., P. T., D. U. ir V. U.. Ž. Š. kitas numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2012-03-01 ir 2012-03-02 bendravo su motina L. Š., jam skambino V. G. iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini). Ž. Š. skambino V. G. į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), o su P. T., R. G., P. U. ir V. U. nebendravo. V. G. numeriui (duomenys neskelbtini) , 2012-03-01 10 val. 25 min. 58 s. paskambino D. U. iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), 11 val. 26 min. 47 s, V. G. skambino D. U., 17 val. 25 min. 38 s. V. G. paskambino D. U., 18 val. 33 min. 20 s. V. G. paskambino D. U., 18 val. 52 min. 20 s. V. G. paskambino D. U., 20 val. 18 min. 01 s. V. G. paskambino D. U., 20 val. 20 min. 35 s. V. G. paskambino D. U., 20 val. 29 min. 24 s. V. G. paskambino D. U., 20 val. 30 min. 37 s V. G. paskambino D. U., 20 val. 34 min. 03 s. V. G. paskambino D. U., 22 val. 46 min. 24 s. V. G. paskambino R. G. iš numerio (duomenys neskelbtini). R. G. numeris (duomenys neskelbtini), 2012-03-01 20 val. 22 min. 36 s skambino D. U. į numerį (duomenys neskelbtini). V. U. Numeris (duomenys neskelbtini), 2012-03-01 bendravo su D. U., 21 val 54 min. 01 s V. U. skambino trumpuoju pagalbos telefonu 112 ir pokalbis truko 03 min. 04 s. P. T. numeris (duomenys neskelbtini), 2012-03-01 bendravo su D. U., o su Ž. Š., L. Š., R. G. nurodytu laikotarpiu P. T. nebendravo. D. U. Numeris (duomenys neskelbtini), 2012-03-01 skambino V. G., V. U., jam skambino R. G., o su Ž. Š., L. Š. jis nebendravo (26-45 b.l., 2 t.).

Iš VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 492/12(04) matyti, kad Ž. Š. padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimai kairės akies viršutiniame voke, kairės plaštakos penktame piršte, juosmens kairiame šone, dešiniame petyje, kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir krūtinkaulio srityje. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo penkių smūgių. Ž. Š. kūno sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, turinčiais ribotą smogiantį paviršių. Ž. Š. kūne kirstinių sužalojimų nėra. Kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. Ž. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (105 b.l., 3 t.).

Iš VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. pG 45/12(04) matyti, kad Ž. Š. kūno sužalojimai (nubrozdinimas kairės akies viršutiniame voke, kairės plaštakos penktame piršte, juosmens kairiame šone, dešiniame petyje, kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir krūtinkaulio srityje) padaryti bukais kietais daiktais, turinčiais ribotą smogiamą paviršių. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti konkrečiai, kokiais bukais kietais daiktais buvo padaryti kūno sužalojimai. Ž. Š. kūne nerasta kirstinių žaizdų, todėl iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės tvirtinti, kad tiriamajam rasti kūno sužalojimai padaryti kirviu. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti kokioje padėtyje buvo Ž. Š. kūno sužalojimų jam padarymo metu. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės spręsti, ar Ž. Š. kūno sužalojimai padaryti grumtynių ir savigynos metu (105, 110-111 b.l., 3 t.).

Iš VTPT prie SAM Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 90 TPK-87 matyti, kad Ž. Š. nereikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (167 b.l., 3 t.).

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Pagal BK 129 str. 1 d. veika kvalifikuojama ir ją padariusiam asmeniui kyla atsakomybė tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tokiu atveju, nustatant kaltininko veikos tyčios turinį, svarbios visos D. U. nužudymo faktinės aplinkybės – smurto pobūdis, padarytų sužalojimų lokalizacija ir kiekis, jų pobūdis, nusikalstamų veiksmų intensyvumas, jų nutraukimo priežastys, kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai.

Kaltinamasis Ž. Š. savo parodymais iš esmės neneigia aplinkybės, jog vieną kartą smogė D. U. į pilvo sritį peiliu, kurį su savimi atsinešė iš G. namų, tačiau nurodo, kad tokį jo veiksmą išprovokavo nukentėjusiojo D. U. elgesys, kai pastarasis smogė jam į galvą rankose turėtu kirviu bei mano, kad jo elgesys buvo spontaniškas, iš anksto nesuplanuotas, nukreiptas apginti savo gyvybę ir sveikatą. Teismas tokį kaltinamojo Ž. Š. įvykio interpretavimą vertina kaip siekimą palengvinti savo padėtį ir jo pasirinktą gynybinę taktiką, iš esmės prieštaraujančią byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaltinamojo teiginį, kad jo veiksmus išprovokavo neteisėtas nukentėjusiojo D. U. elgesys jo atžvilgiu, paneigiama akivaizdžiu kaltinamojo Ž. Š. išankstiniu pasiruošimu galimam konfliktui, nes jis, nors, kaip matyti iš byloje esančios telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos analizės, tą vakarą tiesiogiai telefonu su nukentėjusiaisiais D. U. ir P. T. nebendravo, tačiau, V. G. kalbant telefonu su D. U. ir P. T., dėl to staigiai supyko ir išeidamas pas nukentėjusiuosius, pasiėmė G. namuose buvusį peilį. Tai, kad peilis buvo pasiimtas būtent iš G. namų, patvirtina R. G. parodymai, kuriais ji atpažino kaltinamojo Ž. Š. pateiktą peilį, kaip jų namuose prieš įvykį buvusį peilį. Aplinkybę, kad nukentėjusiojo D. U. sužalojimui buvo panaudotas būtent šis peilis patvirtina VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pM 9/12-124/12 (04) iš kurios matyti, jog neatmetama galimybė, kad sužalojimai D. U. galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu peiliu. Nurodytas kaltinamojo elgesys, teismo nuomone, vertintinas kaip išankstinis ketinimas pasiimtą peilį panaudoti nukentėjusiųjų žalojimui, nes akivaizdu, jog numatyti galimybę, kad nukentėjusieji priešinsis ir D. U. turės kirvį, o P. T. - žarsteklį, jis negalėjo. Bylos medžiaga taip pat paneigiama jo pateikta versija, jog D. U. jis dūrė tik po to, kai šis jam sudavė kirviu į kairę galvos pusę, nuo ko jam pradėjo bėgti kraujas. Vertinant šiuos kaltinamojo parodymus matyti, kad nuo šio smūgio turėjo būti padaryta atvira žaizda, nes bėgo kraujas, tačiau nei teismo medicininio tyrimo metu, nei teisiamojo teismo posėdžio metu apklausiant ekspertą nebuvo nustatyta, kad Ž. Š. kūne būtų rasta kirstinių žaizdų, todėl iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės tvirtinti, kad tyrimo metu rasti Ž. Š. kūno sužalojimai padaryti kirviu. Apklausos teisme metu ekspertas detaliai aptarė Ž. Š. kūne rastus sužalojimus bei papildomai nurodė, jog nėra jokių medicininių duomenų, kad jie galėjo būti padaryti ne tik kirvio ašmenimis, tačiau ir kirvio pentimi bei penties kraštu. Ž. Š. parodymų dėl to, kad jam D. U. sudavė kirviu nepatvirtina nei vienas įvykio metu tame pačiame kambaryje buvęs asmuo. Vertindamas kaltinamojo Ž. Š. ir jo gynėjo pasisakymus, kuriais prašoma Ž. Š. veiksmus, t.y. smūgio sudavimą peiliu D. U. į gyvybiškai svarbią pilvo sritį, kvalifikuoti kaip būtinąją gintį ar veiksmus atliktus fiziologinio afekto būsenoje, teismas pabrėžia, jog kaltinamojo padaryta veika negali būti būtent taip kvalifikuojama, nes, kaip jau buvo minėta aukščiau, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, apart kaltinamojo iškeltos įvykio versijos, jog nukentėjęs D. U. kirviu būtų grasinęs ar sudavęs smūgius kaltinamajam Ž. Š., todėl akivaizdu, jog šiuo atveju nebuvo kilusi situacija dėl kurios kaltinamajam būtų atsiradęs pagrindas, naudojantis peiliu, gintis nuo nukentėjusiojo, t.y. nebuvo jokio realiai pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą ar gyvybę, o netinkamą situacijos vertinimą labiau lėmė girtumas bei kaltinamojo Ž. Š. asmenybės savybės, jo išankstinis neigiamas nusistatymas ir konfliktavimas su nukentėjusiuoju P. T., o tuo pačiu ir su kartu patalpoje buvusiu nukentėjusiuoju D. U..

Teismo medicininio tyrimo metu kaltinamajam Ž. Š. buvo nustatyti sužalojimai - nubrozdinimas kairės akies viršutiniame voke, kairės plaštakos penktame piršte, juosmens kairiame šone, dešiniame petyje, kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir krūtinkaulio srityje - padaryti bukais kietais daiktais, turinčiais ribotą smogiamą paviršių ir jiems padaryti reikėjo penkių smūgių bei šie sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Šios specialisto išvados pagrindu teismas konstatuoja, jog tarpusavio konflikto metu nukentėjęs D. U. kaltinamajam Ž. Š. galėjo suduoti smūgius, tačiau ši aplinkybė, teismo nuomone, nesudaro pagrindo Ž. Š. veiką kvalifikuoti kaip BK 130 str. numatytą nusikaltimą, nes nors nukentėjusysis D. U. konflikto metu ir panaudojo fizinį smurtą Ž. Š. atžvilgiu ir tai galėjo sąlygoti aukščiau nurodytų sužalojimų, atitinkančių nežymų sveikatos sutrikdymą, atsiradimą bei tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai kaltinamojo Ž. Š. atžvilgiu. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad visus kaltinamojo Ž. Š. kūne rastus sužalojimus priskirti vien tik nukentėjusiajam D. U. pagrindo nėra, nes pagal nepilnamečio liudytojo L. V. parodymus (189-191, 203-204 b.l., 1 t.) matyti, kad „Tik įėjęs į kambarį, Žygimantas mušėsi su dėde, kuris turėjo kačergą“, t.y. su nukentėjusiuoju P. T., todėl esant duomenų apie grumtynes tarp Ž. Š. ir P. T. neatmestina galimybė, kad ir jų metu galėjo būti padaryti kai kurie Ž. Š. nustatyti sužalojimai. Tačiau vertinant ar nukentėjusiojo D. U. veiksmai galėjo sukelti didelį susijaudinimą –fiziologinio afekto būsenos atsiradimą ir sąlygojo vėlesnius kaltinamojo Ž. Š. veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad tuojau po smūgio peiliu nukentėjusiajam D. U. sudavimo, kaltinamasis, kaip matyti iš nepilnamečio liudytojo L. V. parodymų, su juo bendravo normaliai, paprašė atiduoti paimtą peilį, kaip nurodė „atsiminimui“, einant į G. namus liudytojui pasakojo apie įvykio aplinkybes, o parėjęs į G. namus taip pat normaliai ir ramiai bendravo, liudytojai L. Š. detaliai papasakojo įvykio aplinkybes. Kaltinamajam Ž. Š. psichikos būklės sutrikimai nenustatyti, todėl medicininių priežasčių dėl kurių jis galėjo netinkamai vertinti situaciją, nėra nustatyta. Išdėstytų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, jog Ž. Š. suduodamas nukentėjusiajam smūgį peiliu visiškai suvokė savo veiksmų pavojingumą ir galėjo juos valdyti, todėl toks kaltinamojo Ž. Š. aiškinimas atmestinas.

Vertinant kaltinamojo būseną smūgio peiliu sudavimo metu, teismo nuomone, būtina įvertinti ir kitą byloje nustatytą aplinkybę, nes apklausiama liudytoja nukentėjusioji V. U. nurodė, kad tuoj po sužalojimo P. T. namuose brolis D. U. jai sakė, kad kaltinamasis Ž. Š. jam peiliu dūrė du kartus, tačiau vieną kartą nesužalojo, tik pradūrė kailinius (81 b.l., 4 t.). Šie parodymai patvirtinami ir byloje esančiu daiktų apžiūros protokolu (62-69 b.l., 2 t.), kuriame yra užfiksuota, jog juodos spalvos dirbtinio kailio žieminės striukės dešinėje rankovėje yra įpjovimas, priekinėje dalyje, 1 cm ilgio, 16 cm atstumu nuo peties ir 12 cm atstumu nuo rankovės siūlės ir priekinėje kairėje apatinėje kailinių apačioje yra įpjovimas 1 cm. ilgio, 4,5 cm nuo apatinės striukės dalies, 9 cm nuo striukės vidurio. Tačiau lyginant šiuos rūbų sužalojimus su specialisto išvadoje Nr. M 124/12(04) (66-68 b.l., 1 t.) nustatytais nukentėjusiojo D. U. kūne rastais sužalojimais matyti, kad sužalojimų jo dešinėje rankoje nerasta, todėl minėtas dūris peiliu, nepadarius nukentėjusiajam kūno sužalojimo, įtakos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, tačiau turi tiesioginės įtakos vertinant kaltinamojo tyčios buvimą, atsiradusių pasekmių atžvilgiu bei kaltinamojo veiksmų intensyvumą nusikalstamos veikos padarymo metu ir dar kartą visiškai paneigia kaltinamojo iškeltą versiją jo veiksmuose buvus būtinąją gintį ar veikus fiziologinio afekto būsenoje.

Teismo išvardyti įrodymai ir jų vertinimas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis Ž. Š. tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam D. U. į pilvo sritį, kur yra itin jautrūs, gyvybiškai svarbūs žmogaus vidaus organai, ir akivaizdžiai tai darydamas suprato, kad dėl tokio jo smurto gali atsirasti sunkūs padariniai, tarp jų ir nukentėjusiojo D. U. mirtis, ir nors tiesiogiai nenorėjo tokių padarinių, t. y. tiesiogiai nesiekė nužudyti nukentėjusiojo D. U., tačiau sąmoningai leido jiems kilti, todėl jis turi atsakyti už savo veiksmus pagal atsiradusius padarinius, t. y. už tai, kad nužudė nukentėjusįjį D. U. veikdamas tiesiogine, neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu. Kaltinamasis Ž. Š. durdamas vieną kartą peiliu į pilvo sritį nukentėjusiajam D. U. pasirinko tokį veikos padarymo būdą, dėl kurio įstatymo numatytų pavojingų padarinių kilimo tikimybė tik padidėjo ir jis dėl savo veikos pavojingumo turėjo numatyti neabejotiną sunkių pasekmių atsiradimo galimybę. Todėl iškaltinamojo Ž. Š. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d.

Dėl kaltinimo Ž. Š. pagal BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis Ž. Š. iš esmės pripažįsta sudavęs smūgį nukentėjusiajam P. T., tačiau skirtingai aiškindamas įvykio aplinkybes nurodo, jog smūgį nukentėjusiajam P. T. jis sudavė dešine ranka po to kai įdūrė peiliu nukentėjusiajam D. U. ir tokį jo elgesį sąlygojo tai, kad nukentėjęs P. T. pasakė, jog dabar jį pasodins.

Teismo nuomone, faktas, jog sužalojimas nukentėjusiajam P. T. buvo padarytas neabejotinai patvirtinamas VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G.484/12(04) iš kurios matyti, kad P. T. padarytas nubrozdinimas kairės akies viršutiniame voke, kraujosruva kairės akies vokuose ir kairiame skruoste padaryti buku kietu daiktu. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veido kairę pusę. Rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. P. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (142 b.l., 1 t.).

Taigi ši išvada nuosekliai patvirtina ir papildo nukentėjusiojo P. T. bei kaltinamojo V. G. parodymus dėl to, kad nukentėjusiajam P.T. kaltinamasis Ž. Š. sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę. Vertindamas įvykio aplinkybes, t.y. tai, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo smūgio sudavimo metu stovėjo kaltinamasis V. G., atstumas tarp jų buvo nedidelis bei atsižvelgdamas į nustatytus nukentėjusiojo sužalojimus – jie yra lokalaus pobūdžio, teismas mano, kad sužalojimai nukentėjusiajam asmeniui buvo padaryti suduodant vieną smūgį koja. Tai, kad smūgis buvo suduotas koja nuosekliai patvirtina nukentėjęs P. T., šią aplinkybę patvirtina ir liudytoja apklausta nukentėjusioji V. U. nurodydama, jog apie smūgį koja P. T. jai tuoj po įvykio nuėjus į nukentėjusiojo namus, papasakojo brolis D. U. ir pats P. T. (76-77 b.l., 1 t.), todėl teismas konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog smūgį nukentėjusiajam P. T. kaltinamasis Ž. Š. sudavė koja, o išsakytą kaltinamojo Ž. Š. įvykio versiją, jog smūgį jis sudavė ranka, teismas atmeta kaip nepatvirtintą kitais byloje surinktais įrodymais ir vertina kaip siekimą palengvinti savo padėtį, nors iš esmės tai padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi įtakos.

Kaltinamojo Ž. Š. veiksmus – smūgio sudavimą koja P. T. į veido kairę pusę pagal atsiradusius padarinius ir nusikalstamos veikos stadiją, teismas kvalifikuoja kaip fizinio skausmo sukėlimą, pagal BK 140 str. 1 d. bei pripažįsta, kad kaltinamasis Ž. Š. numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajam P. T. gali būti padarytas kūno sužalojimas, šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Dėl kaltinimo Ž. Š. ir V. G. pagal BK 165 str. 1 d.

BK 165 str. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris tyčiniais veiksmais, neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią, įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Teismas, nešališkai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinamųjų Ž. Š. ir V. G. veiksmai pagal įvykio aplinkybes ir kilusias pasekmes teisingai kvalifikuoti pagal BK 165 str. 1 d., t. y. kaip neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas. Išdėstyti įrodymai, tai yra pačių kaltinamųjų, nukentėjusiojo P. T. teisme duoti parodymai, nepilnamečio liudytojo L. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku Ž. Š. įkišta medžio šaka atrakinant – atkabinant iš vidaus užkabintą kablį – uždarytas gyvenamojo namo, priklausančio J. S., kuriuo naudojosi nukentėjusysis P. T. duris, neteisėtai, atvirai, prieš nukentėjusiojo P. T. valią, kaltinamieji Ž. Š. ir V. G. įsibrovė į jo gyvenamąjį būstą ir taip pažeidė P. T. būsto neliečiamumą. Subjektyvioji kaltinamųjų veiksmų pusė, atsižvelgus į jų veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes, darydami baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus, kaltinamieji suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, kad savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš P. T. valią pateks į jo būstą ir norėjo tai daryti. Kaltinamojo Ž. Š. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas, numatytas BK 165 str. 1 d. Kaltinamojo V. G. veika taip pat teisingai kvalifikuota pagal minėtą BK straipsnio dalį, nes jis, kaltinamajam Ž. Š. pašalinus kliūtį, t.y. šaka iš vidaus atkabinus kablį, kuriuo buvo uždarytos būsto durys bei suprasdamas, jog į nukentėjusiojo būstą patenka neteisėtai, nes prieš tai buvo prašęs nukentėjusiojo jį įleisti, tačiau šis to nepadarė, pirmas įėjo į nukentėjusiojo P. T. būstą. Vertinant atliktus veiksmus ir jų bendrą pobūdį yra pagrindas pripažinti, jog ši nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje ir tai pripažintina kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Tokie neteisėti kaltinamųjų veiksmai rodo, kad jie veikė tyčia, t.y. kaltinamieji suvokė, kad savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš būsto savininko valią patenka į būstą ir norėjo tai daryti, o jų nurodymas, kad išankstinio ketinimo neteisėtai patekti į nukentėjusiojo P. T. būstą jie neturėjo, įtakos jų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.

Dėl kaltinimo V. G. pagal BK 178 str. 2 d.

Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė automobilį.

Kaltinamasis V. G. kaltinamas tuo, kad 2012 m. kovo 1 d., apie 21 val. 30 min. Radviliškio r., Karčemų k., Ramybės g. 2, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su Ž. Š., pastarajam iš lauko pusės, pro durų tarpą įkišus šaką ir ja atkėlus iš vidaus duris užkabintą kablį, neteisėtai, prieš nukentėjusiojo P. T. valią, kartu su Ž. Š., atvirai įsibrovė į į J. S. priklausantį gyvenamąją namą, kur tuo metu gyveno nukentėjusysis P. T., tuo pažeisdami asmens būsto neliečiamumą, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, dėl savanaudiškų paskatų, iš kambario nuo spintelės, slaptai pagrobė nukentėjusiajam P. T. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2760“, 320 Lt vertės, su beverte SIM kortele „Tele 2 Pildyk“, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. T. 320 Lt turtinę žalą.

Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, būtina neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privaloma aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu ir nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t.y., kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kai yra veiką kvalifikuojančių požymių, būtina nustatyti, kad kaltininkas šiuos požymius suvokė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir panašiai.

Išsamiai ištyrus ir išanalizavus byloje surinktus duomenis, konstatuotina, kad kaltinamasis V. G. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2d., nepadarė. Viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis V. G. nuosekliai aiškino, kad vien tik dėl girtumo ir susijaudinimo dėl D. U. sužalojimo netyčia paėmė nukentėjusiojo P. T. mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo jis norėjo iškviesti greitąją medicininę pagalbą D. U.. Po to šį telefoną netyčia įsidėjo į kišenę ir jį rado tik parėjęs namo, parodė jį žmonai ir vaikui bei pasakė, kad rytoj atiduos P. T., nes girtas nebenorėjo eiti atgal. Telefoną namuose davė pažaisti savo vaikui. Nurodė, kad su P. T. santykiai visada buvo geri, todėl jam jokio tikslo ar jokių piktų kėslų pavogti jo telefoną nebuvo. Šie kaltinamojo V. G. parodymai patvirtinami taip pat nuosekliais liudytojos R. G. ir nepilnamečio liudytojo L. V. parodymais. Šių parodymų pagrindu teismas konstatuoja, jog byloje esančiais įrodymais nepatvirtinamas faktas, jog kaltinamasis V. G., pasiimdamas kaltinime nurodytą telefoną, turėjo tyčią ir paskatas jį pagrobti. Telefoną namo jis parsinešė nuo nieko neslėpdamas, vėliau jį parodydamas savo namiškiams, todėl teismas pripažįsta, jog nukentėjusiojo telefono paėmimą sąlygojo nustatytas girtumas (2012 m. kovo 1 d. 22.50. val. nustatytas 1,59 promilių girtumas (107 b.l., 1 tomas)) ir susiklosčiusi pas P. T. situacija dėl D. U. ir P. T. sužalojimo, o ne noras pagrobti telefoną. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo V. G. veiksmuos nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., požymių, todėl jis dėl minėtos nusikalstamos veikos išteisintinas.

Dėl bausmių skyrimo, civilinių ieškinių ir kitų klausimų.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas nustatė, kad kaltinamasis Ž. Š. padarė vieną labai sunkią, tyčinę, smurtinę nusikalstamą veiką (BK 11 str. 6 d.), sukėlusią negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį ir ypatingą žalą visuomenei bei du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3d.). Ž. Š. nusikalto būdamas naujo amžiaus, tačiau jau yra teistas 1 kartą, teistumas neišnykęs, praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, nuobaudos galioja (149-156 b.l., 3 t.). VšĮ Radviliškio rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro stebimų ligonių grupei nepriklauso (162 b.l., 3 t.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (163 b.l., 3 t.), Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Radviliškio seniūnijos charakterizuojamas neutraliai (168 b.l., 3 t.). Iki nusikalstamų veikų padarymo niekur nedirbo. Lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir savo parodymais padėjo jas išaiškinti (BK 59 str. 1 d. 2p.). Teismas šią aplinkybę pripažįsta įvertinęs, jog nors kaltinamasis ir nurodė nepripažįstantis kaltės, tačiau savo parodymais patvirtino esminius faktus, t.y., kad peiliu dūrė nukentėjusiajam D. U. ir tai sukėlė jo mirtį bei neteisėtai, atrakindamas uždarytas duris, pateko į nukentėjusiajam P. T. priklausantį būstą. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. l d. 9 p.), bei tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 str. 1 d., padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Nors Ž. Š. teisiamas antrą kartą, tačiau pagrindo pripažinti jį recidyvistu nėra, nes nusikalstamas veikas, už kurias jis dabar teisiamas, padarė dar nebūdamas teistas, todėl nėra sąlygų, numatytų BK 27 str. 1 d. Už nusikaltimą pagal BK 129 str. 1 d. numatomas laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metu, už nusikaltimą pagal BK 140 str. 1 d. numatoma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, už nusikaltimą pagal BK 165 str. 1 d. numatoma viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. Š., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tris nusikaltimas veika, viena iš kurių įstatymų leidėjo priskiriama prie labai sunkių, į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, amžių, jo įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į tai jog kaltinamasis teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų.

BK 41 str. 2 d. nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. Š., teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikaltimai yra baigti, tyčiniai, nusikaltimas pagal LR BK 129 str. 1 d. sukėlęs neatstatomus padarinius – kito žmogaus mirtį, tačiau nėra jo veiką pagal šį straipsnį kvalifikuojančių požymių. Be to, bausmė kaltinamajam skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad jis nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio, numatančio atsakomybę už sunkiausią nusikaltinimą, sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Kaltinamajam nėra galimybės skiriant bausmę taikyti BK 62 str., nes nėra tam pagrindų ir sąlygų.

Kaltinamasis V. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), praeityje teistas 8 kartus, tačiau teistumai išnykę (175-179, 180-204 b.l., 2 t., 1-45 b.l., 3 t.), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (46-49 b.l., 3 t.), lankėsi VŠĮ Radviliškio rajono Pirminės sveikatos priežiūros centre 2010-05-28, nustatyta diagnozė F10.4 Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Abstinencinė būklė su delyru (58 b.l., 3 t.), jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę pagrindo nėra ( 66-67 b.l., 3 t.), Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro V. G. šeima charakterizuojama patenkinamai (73 b.l., 3 t.), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku (128-129 b.l., 4t.)|. Nustatyta kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. l d. 9 p.) ir nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. G., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, ji priskirta nesunkiems nusikaltimams, į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į tai jog kaltinamasis teistas, tačiau teistumai išnykę baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Visos paminėtos aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina tai, kad kaltinamojo V. G. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme, tačiau didesnę nei įstatymo numatytas už padarytą nusikaltimą bausmės vidurkis. Tinkama bausmės rūšimi atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo šeimyninę padėtį, įvertinus jo turimą darbą, teismo nuomone, yra laisvės apribojimas.

Kaltinamajam Ž. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, kaltinamajam V. G. paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistomis, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintinos.

Baudžiamojoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai – nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. U. yra pareiškusį civilinį ieškinį 3210,90 Lt turtinei žalai ir 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei nurodžiusi, jog gauta 1040 Lt laidojimo pašalpa iš prašomos priteisti sumos yra išminusuota ir į ieškinį ši suma neįtraukta. Taip pat pareikštas nukentėjusiosios P. T. civilinis ieškinys 500 Lt sumai bei civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 1676,67 Lt sumai.

Nukentėjęs P. T. teismo teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio dėl 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo nepalaiko ir jo atsisako. Teismo nuomone, kadangi P. T. ieškinio atsisakymas atitinka jam įstatymo suteiktas teises (BPK 112 str. 1 d. 3 p.), tai teismas procesą dėl šio civilinio ieškinio nutraukia (BPK 107 str.).

Pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 1676,67 Lt sumai tenkintinas, nes patvirtinamas bylos medžiagoje esančia medžiaga (107-110 b.l., 1 t.) iš kurios matyti, jog už nukentėjusiajam D. U. suteiktas paslaugas VšĮ Radviliškio ligoninei civilinis ieškovas yra apmokėjęs 1676,67 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjęs D. U. buvo sužalotas dėl kaltinamojo Ž. Š. veiksmų šis civilinis ieškinys priteistinas iš jo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. U. pareikštą civilinį ieškinį sudaro 3210,90 Lt turtinė žala ir 100000 Lt neturtinė žala. Teismo nuomone, pareikšta civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai, nes pagrindžiama byloje pateiktais dokumentais (82-86, 96 b.l., 1 t.) bei iš prašomos priteisti sumos yra išminusuota išmokėta laidojimo pašalpa 1040 Lt (89-90 b.l., 1 t.).

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų V. U. ir A. U. parodymų ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra reiškiamas V. U. vardu, tačiau juo prašoma atlyginti neturtinę žalą abiems nukentėjusiosioms, nes A. U. dėl savo sveikatos būklės ir psichologinės būsenos pati negali savęs atstovauti. Teismas spręsdamas šio civilinio ieškinio atlyginimą pažymi, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad dėl kaltinamojo Ž. Š. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinę traumą, dėl ko galimai pablogėjo jų sveikata. Iš bylos duomenų matyti, kad nužudytasis D. U. gyveno kartu su mama A. U. ir seserimi V. U., palaikė su jomis artimus santykius, o versdamasis atsitiktiniais darbais, bei, kaip nurodė nukentėjusioji A. U. (81-82 b.l., 4 t.), padėdamas prie ūkio darbų, šieno tvarkymo, malkų ruošimo, nors ir neturėjo nuolatinio darbo, tačiau atliekamu fiziniu darbu ir nepastoviai gaunamu uždarbiu materialiai prisidėjo prie šeimos materialinės gerovės. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turės galimybę dirbti ir atlyginti padarytą neturtinę žalą. Teismo nuomone, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į staigią netektį, kurią nukentėjusiosios patyrė dėl kaltinamojo Ž. Š. padarytos nusikalstamos veikos, tačiau ir įvertinusi konkrečius kaltinamojo Ž. Š. veiksmus atliktus nukentėjusiojo D. U. atžvilgiu bei suformuotą teismų praktiką, prašomos priteisti neturtinės žalos dydį mažina iki 90000 Lt dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo D. U. laidojimo išlaidos ir neturtinė žala buvo patirta dėl kaltinamojo Ž. Š. nusikalstamos veikos civilinis ieškinys priteistinas iš jo.

Iš byloje pateiktos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad nukentėjusiajai V. U., kaip nukentėjusiajai, buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jos interesus teismo teisiamuosiuose posėdžiuose atstovavo advokatas Vigintas Strička dėl ko valstybė patyrė 443,15 Lt žalą. Atsižvelgiant į tai, kad V. U. patyrė žalą ir nukentėjo nuo kaltinamojo Ž. Š. nusikalstamos veikos, valstybės patirtos jos atstovavimo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo Ž. Š..

Baudžiamojoje byloje kaltinamojo Ž. Š. turtui – 20 Lt iš jo paimtų asmens kratos metu, yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Teismo nuomone, lyginant priteistinų iš kaltinamojo Ž. Š. civilinių ieškinių dydį ir turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas dydį, akivaizdžiai matyti, jog šio turto vertė negali turėti visiškai jokios įtakos civilinių ieškinių atlyginimui, todėl 20 Lt po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti kaltinamajam Ž. Š..

Byloje saugomi daiktiniai įrodymai atsižvelgiant į nukentėjusiosios V. U. išreikštą nuomonę sunaikintini.

Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304-305 str., 307-308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 9 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu tarpusavyje ir prie subendrintos bausmės pridėti dalį 2012 m. balandžio 26 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir Ž. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką Ž. Š. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. kovo 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos ir 2012 m. balandžio 26 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktą dalį nuo 2011 m. sausio 8 d. iki 2011 m. sausio 14d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. kovo 19 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. Š. palikti tą pačią – suėmimą.

V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

V. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką V. G. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2012 m. balandžio 11 d., prilyginant vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti V. G. atlikusiu 88 laisvės apribojimo dienas.

V. G. paskirtas kardomąsias priemones– įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti V. U. iš Ž. Š. 3210,90 Lt turtinės žalos ir 90000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, bendrai 93210,90 Lt (devyniasdešimt tris tūkstančius du šimtus dešimt litų 90 centų).

Priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš Ž. Š. 1676,67 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt šešis litus 67 centus) žalos atlyginimui.

Priteisti valstybės naudai iš Ž. Š. 443,15 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt tris litus 15 centų) nukentėjusiosios V. U. atstovavimo išlaidų.

Procesą dėl P. T. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos (500 Lt) atlyginimo nutraukti.

Mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2760“ palikti P. T., o kitus daiktinius įrodymus saugomus prie baudžiamosios bylos nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Asmens kratos metu iš Ž. Š. paimtus 20 (dvidešimt) litų, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jam.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Gražvydas Poškus