Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-2201-951/2014

2014 m. birželio 17 d.

išnagrinėjusi A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pjūklininku, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2014 m. gegužės 3 d. 8.42 val. Šiaulių rajone, Kuršėnuose, ties Ventos g. 178 pastatu, vairavo transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,50 promilių girtumas.

A. M. teismo posėdžio metu iš dalies prisipažino administracinio teisės pažeidimo padarymu ir paaiškino, kad kada jį sustabdė ir pūtė į alkotesterį, prašė policijos pareigūnų nuvežti į gydymo įstaigą duoti kraujo tyrimui, bet jie nesutiko. Tuomet pats nuvažiavo į Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių duoti kraujo, bet netyrė, kadangi buvo be policijos. Kai sustabdė, vakarykščiai buvo išgėręs su kaimynu apie 2 – 3 litrus naminio alaus. Gėrė apie 19 val. vakaro. Ryte pavalgė pusryčius. Blaivumą tikrino praėjus 30 min. po valgio. Taip pat ryte po pusryčių vartojo vaistus nuo skausmo ir antibiotikus, kadangi yra po operacijos. Vaistus vartoti reikia po valgio. Iki patikrinimo buvo praėję 30 – 40 minučių. Prie policijos pareigūnų rūkė cigaretę. Pareigūnai nelaukė, kol jis baigs rūkyti. Nesutinka su kaltinimu dėl girtumo, nes namie turi alkotesterį, ir jei pačiam kyla koks įtarimas, kad gali būti neblaivus, pasitikrina. Policijos pareigūnai nesiūlė atlikti jokio kito blaivumo testo, liepė tik pūsti į alkotesterį. Paprašė antrą kartą pūsti į alkotesterį, tačiau pareigūnai nesutiko. Gailisi, kad taip nutiko, tačiau neprisipažįsta, nes namie turi alkotesterį, ir, jei būtų jautęsis neblaivus, būtų pasitikrinęs.

Liudytojas S. P. teisme parodė, kad dėl ko yra iškviestas – žino. Pažeidėjas galėjo būti sustabdytas ir patikrintas gegužės 3 d., tiksliai nepamena, nes daug tokių įvykių būna. Pažeidėjas jam matytas, kadangi jis pats jį tikrino. Alkotesteris rodė 0,4 ar 0,5 promilės girtumą. Pažeidėjas su parodymais nesutiko. Sakė, kad vakar daug negėrė, negali būti neblaivus. Jis prieš tikrindamas paklausė, ar valgęs, gėręs, rūkęs. Pats nematė, ar pažeidėjas rūkė. Pagal alkotesterio instrukciją po rūkymo reikia laukti 15 – 20 minučių prieš tikrinant. A. M. norėjo pasitikrinti kraują, sakė, kad kai surašys dokumentus, galės eiti tikrintis. Nuvežti jų jis neprašė, o be to, mano, kad policijos pareigūnai neturi vežti pažeidėjo tikrintis kraujo. Tiksliai nežino pasitikrinimo tvarkos, nes neseniai pradėjo dirbti. Dėl blaivumo testo, nepamena, ar siūlė atlikti. Jam atrodo, kad klausė, ar valgęs, gėręs, kadangi visų klausia. Jei žmogus ką tik rūkė, laukia apie 10 minučių, iš karto neduoda pūsti į alkotesterį. Jis nematė, kad ką tik būtų pažeidėjas rūkęs, kad užgesino cigaretę automobilio peleninėje. Jie nesidžiaugia, kuomet pagauna pažeidėją. Tarnybiniame pranešime viskas nurodyta teisingai, jis nematė, kad prie jo akių užgesintų cigaretę.

Liudytojas D. A. teisme parodė, kad su pažeidėju teko susidurti tuomet, kai buvo sustabdytas Kuršėnuose. Tuo metu buvo vykdoma speciali akcija „Alkotesteris“. Nustatė 0,50 promilės girtumą. Klausė, ar gėręs, viskas vyko pagal nustatytą tvarką. Pažeidėjas sakė, kad gėrė vakar. Jei žmogus ką tik parūkęs, reikia laukti 3 minutes. Pamena, kad sustabdytas pažeidėjas rūkė, tačiau, kol patikrino dokumentus, praėjo 3 minutės ir davė pūsti į alkotesterį. A. M. nesutiko su parodymais, sakė, jog negali būti girtas. Blaivumo testo atsisakė, todėl iš karto patikrino alkotesteriu. Prašė pūsti dar kartą, ištirti kraują. Sakė, kad pats gali kreiptis į gydymo įstaigą dėl kraujo ištyrimo. Gydymo įstaigai jokio siuntimo neišrašo, tik po autoįvykio. Paslauga, jo nuomone, mokama. Kuršėnuose tikriausiai galima pasitikrinti poliklinikoje. Policijos pareigūnai neprivalo vežti pažeidėjo į gydymo įstaigą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. M. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, taip pat įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), asmens blaivumo testu, nustatytas 0,50 promilių girtumas (4 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (5 b. l.), Šiaulių apskrities VPK patrulių S. P., D. A. tarnybiniais pranešimais (6, 7 b. l), pažyma apie asmens baustumą (11-12 b. l.).

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (administracinė byla Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (žr. administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).

Bylos duomenys patvirtina, jog A. M. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas 2014 m. gegužės 3 d. 8.42 val. Šiaulių rajone, Kuršėnuose, ties Ventos g. 178 pastatu. Patikrinus A. M. blaivumą alkotesteriu „Lion Alcolmeter 500, prietaiso Nr. 19172, testo NR. 1032, 8.42 val. nustatytas 0,50 promilių girtumas. Paaiškindamas administracinio teisės pažeidimo protokole A. M. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka (3 b. l.). A. M., duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad iš vakaro buvo šiek tiek išgėręs, t. y. apie 19 val. vakare išgėrė 2 – 3 litrus naminio alaus, tačiau jautėsi blaivus, jei būtų kilęs koks įtarimas, kad yra neblaivus, būtų pasitikrinęs namie turėtu alkotesteriu. Be to, A. M. teismui paaiškino, kad jį sustabdžius, prie policijos pareigūnų jis rūkė cigaretę, o pareigūnai nelaukė, kol baigs rūkyti, todėl nesutinka su kaltinimu dėl girtumo.

Teismas pažymi, kad teismų praktika plėtojama ta linkme, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmeniui administracinis kaltinimas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę (nagrinėjamu atveju alkotesterį „Lion Alcolmeter 500, prietaiso Nr. 19172, testo Nr. 1032), be kitų aplinkybių turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, kas kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą, taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės tokio pobūdžio bylose reikšmę, yra itin svarbu, kad dėl matavimo prietaiso parodymų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, o tai užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis matavimo prietaiso naudojimo taisyklių (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-371/2008). Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1620478 matyti, kad minėtas alkotesteris yra tinkamas naudojimui, o patikros sertifikatas galioja iki 2014-10-09. Iš teismui pateiktų alkotesterio „Lion Alcolmeter 500“ naudojimo instrukcijų matyti, kad negalima atlikti blaivumo testo, jei manoma, kad tiriamas asmuo rūkė per paskutines dvi minutes. Todėl nagrinėtinu atveju svarbu nustatyti, ar šio termino buvo laikytasi pareigūnams tikrinant A. M. neblaivumą.

Kaip minėta, teisme apklaustas A. M. paaiškino, kad jis cigaretę rūkė sustabdytas prie policijos pareigūnų, o pareigūnai nelaukė, kol jis baigs rūkyti ir tikrino jo blaivumą. Tuo tarpu teisme apklausti liudytojai S. P. ir D. A. teigė priešingai. Liudytojas S. P. nurodė, kad jis prieš tikrindamas paklausė, ar pažeidėjas valgęs, gėręs, rūkęs, pats nematė, ar pažeidėjas rūkė, be to, teigė, kad jis nematė, jog ką tik būtų pažeidėjas rūkęs, ar užgesinęs cigaretę automobilio peleninėje. Liudytojas D. A. teigė, jog pamena, kad sustabdytas pažeidėjas rūkė, tačiau, kol patikrino dokumentus, praėjo 3 minutės ir davė pūsti į alkotesterį, t.y. teigė, kad buvo laikytasi instrukcijoje nustatytos tvarkos. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš policijos pareigūnų S. P. ir D. A. tyrimo metu surašytų tarnybinių pranešimų matyti, kad vairuotojo paklausus, ar jis nerūkė, A. M. atsakė, kad rūkė prieš penkias minutes.

Šios aplinkybės rodo, kad buvo laikytasi alkotesterio „Lion Alcolmeter 500“, prietaiso Nr. 19172, naudojimo instrukcijų, kad parūkius cigaretę, reikia palaukti bent 2 minutes iki neblaivumo patikrinimo.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad A. M., nesutikdamas su alkoholio matuoklio parodymais, turėjo galimybę pristatyti kraują tyrimams ir pasitikrinti alkoholio kiekį kraujyje. Liudytojas S. P. teismui teigė, kad A. M. norėjo pasitikrinti kraują, todėl jam pasakė, kad kai surašys dokumentus, galės eiti tikrintis, nuvežti jų jis neprašė, o be to, mano, kad policijos pareigūnai neturi vežti pažeidėjo tikrintis kraujo. Liudytojas D. A. taip pat teigė, kad pažeidėjas norėjo ištirti kraują, todėl jam sakė, kad pats gali kreiptis į gydymo įstaigą dėl kraujo ištyrimo, gydymo įstaigai jokio siuntimo neišrašo, išskyrus atvejus po autoįvykio, be to, policijos pareigūnai neprivalo vežti pažeidėjo į gydymo įstaigą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. M. pasitikrinti alkoholio kiekį kraujyje į gydymo įstaigą nenuvyko, nors tokią galimybę turėjo. „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452, reglamentuoja, jog asmuo turi būti pristatomas (prisistatyti) į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo. Teisme apklaustas A. M. parodė, kad jis galvojo, jog jį policija turi nuvežti į gydymo įstaigą, be to, teigė, kad pačiam nuvažiavus į Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių duoti kraujo, medikai jo netyrė, kadangi buvo be policijos. Teismas nesiremia tokiais A. M. paaiškinimais ir vertina juos kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tuo tarpu remiasi teisme apklaustų liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, teisme nenustatytas ir jų suinteresuotumas melagingai apkaltinti A. M. administracinio teisės pažeidimo padarymu. Be to, juos patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007 yra išaiškinęs, jog policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros kyla dviem atvejais: 1) jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27punktas).

Tokių aplinkybių visumos analizę leidžia teismui neginčijamai teigti, kad A. M. neblaivumas buvo patikrintas laikantis alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijų, todėl teismas sprendžia, kad A. M. 2014 m. gegužės 3 d. 8.42 val. Šiaulių rajone, Kuršėnuose, ties Ventos g. 178 pastatu, vairavo transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Dėl tokių priežasčių A. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

A. M. kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo neprisipažino, kitų jo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtina minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 126 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teisėja

nutarė:

A. M. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimo vykdymą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.