- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-1579-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04197-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- D. J.
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovei D. J. dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas L. J. 2012-06-13 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą (b.l. 1-2), prašydamas pakeisti teismo sprendimu patvirtintą jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Nurodė, kad tokią tvarką šalys buvo nusistačiusios jų sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau D. J. atsisakė vykdyti susitarimą teigdama, kad su tėvu bendrauti nenori pačios dukterys. Todėl siūlo naują bendravimo tvarką, kurioje būtų numatytas įpareigojimas vaikų motinai dukteris perduoti tėvui bei leisti sprendimo priverstinį vykdymą per antstolį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2012-06-18 nutartimi (b.l. 3) ieškovo L. J. ieškinį (prašymą) atsakovei D. J. dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo atsisakė priimti.
Teismas nurodė, jog Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-165-96-/2012 pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir atsakovui nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Taigi šioje byloje nagrinėjamas tas pats 2009-10-09 teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo klausimas, be to, pats atsakovas minėtoje byloje yra pateikęs priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Teismas nurodė ir tai, jog šiuo metu civilinės bylos Nr. 2-165-96/2012 nagrinėjimas yra sustabdytas paskyrus psichologinę ekspertizę, todėl negali būti nagrinėjamas jo naujai pareikštas ieškinys dėl to paties dalyko. Teismas konstravo, jog Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas L. J. atskiruoju skundu (b.l. 5-6) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-06-18 nutartį ir įpareigoti teismą priimti jo pareiškimą.
Nurodo, jog 2009-10-09 teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria išspręstas ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis klausimas. Nors D. J. iškėlė teisme bylą, kuria siekia pakeisti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, senoji bendravimo su vaikais tvarka liko galioti ir yra nevykdoma. Pagal CPK 18 str. teismo sprendimas privalomas, tačiau antstolė I. K. pagal išduotą vykdomąjį raštą susidūrė su neaiškia vykdymo tvarka, buvo kreiptąsi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo pagal CPK 771 str. Todėl teismas neturėjo atsisakyti priimti tokio jo pareiškimo dėl 2009-10-09 sprendimo pakeitimo. Naujai iškeltos civilinės bylos nagrinėjimas neturi įtakos jau priimto teismo sprendimo vykdymui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4, 5 p.). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų.
CPK 137 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jei teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tai reiškia, kad šalys negali prašyti to paties ar kito teismo, nesvarbu, bendrosios kompetencijos ar specializuoto, iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų. Tai nepriklauso nuo to, ar byla nagrinėjama pagal bendrąsias ieškinio teisenos taisykles, ar dokumentinio proceso tvarka, ar taikoma teismo įsakymo procedūra, svarbu, kad būtų tapatūs ieškiniai (pareiškimai). Iš dviejų ir daugiau iškeltų bylų nagrinėjama ta, kuri iškelta anksčiausiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-240/2011).
Nagrinėjamoje byloje L. J. 2012-06-13 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu prašymu (b.l. 1-2) ir išdėstė reikalavimą pakeisti teismo sprendimu patvirtintą jo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Šis prašymas buvo grindžiamas CPK 771 str. 1 d. nuostata, nustatančia, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti kuriuos nors veiksmus, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos aktą. Tačiau tuomet pats antstolis ir inicijuoja kreipimosi į teismą procedūrą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo pagal CPK 284 str. nustatytas taisykles (CPK 771 str. 3 d.). Tokio kreipimosi nagrinėjamojoje byloje nėra, dar daugiau, pats apeliantas pripažįsta, kad, antstolės nuomone, jokio įpareigojimo perduoti vaikus D. J. nebuvo nustatyta ir priverstine tvarka toks sprendimas negali būti įgyvendintas. Tokia išvada logiška, ypač priimant domėn aplinkybę, kad pačios šalys tarpusavio susitarimu buvo išsprendusios kaip turi vykti skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su dukterimis. Nustatyti priverstinę šios sprendimo dalies įgyvendinimo tvarką tokioje supaprastinta tvarka išnagrinėtoje byloje nėra procesinių galimybių, tam būtina naujas reikalavimas dėl sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Todėl apelianto pareiškimu mėginama inicijuoti 2009-10-09 apylinkės teismo sprendimo pakeitimo procedūra vertintina kaip apelianto siekis pakeisti sutuoktinių susitarimo sąlygas ir jį patvirtinusį teismo sprendimą, ko teisės aktai iš esmės ir nedraudžia (CPK 538 str. 5 d.), tačiau pradėjus naują civilinį procesą.
Tačiau Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme yra anksčiau pradėta nagrinėti c.b. Nr. 2-165-96/2012 pagal 2011-02-19 D. J. pareikštą ieškinį L. J. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir nustatytos jo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Informacinės sistemos duomenys patvirtina ir tai, jog šioje byloje apeliantas L. J. yra jau pareiškęs priešieškinį, šiuo metu byla dar neišnagrinėta, teismo posėdžio data numatyta 2012-11-26 (b.l. 20-27). Ieškinių (reikalavimų) tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: 1) ginčo šalis; 2) ieškinio dalyką; 3) pagrindą. Kaip matyti, tiek šioje, tiek jau anksčiau pagal D. J. ieškinį pradėtoje civilinėje byloje ginčas kilo tarp tų pačių šalių, abiejuose bylose išdėstyti reikalavimai, susiję su šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, konstatuoja, jog esant pirmiau iškeltai civilinei bylai dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, negalima tuo pačiu metu inicijuoti dar vieno tapataus proceso ir prašyti nustatyti apelianto siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais būdą. Šios išvados nepaneigia ir atskirojo skundo argumentai, jog teismo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra neaiški ar netinkamai vykdoma.
Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto prašymą, tinkamai nustatė ir įvertino pareikštų reikalavimų pobūdį, faktinį pagrindą ir ginčo šalis, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nutartis paliktina nepakeista.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 19), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.