Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-284-651/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-08-29Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-14Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
1A-284-651/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12408-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė, Kristina Baškienė, Edita Lapinskienė
Nuteistasis
L. J.
Nukentėjusysis
V. N.
Kategorijos

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-284-651/2019

Teisėja Irena Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12408-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.1; 1.2.14.3.1; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės,

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,nuteistojo L. J. gynėjui advokatui Vaidotui Rutavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK)180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 40 parų arešto bausme. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo L. J. sulaikymo dienos.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš nuteistojo L. J. nukentėjusiajam V. N. 817 eurų žalai atlyginti ir advokato atstovavimo išlaidų. Kita ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Nuteistasis L. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. P. ir M. K., 2019 m. kovo 25 d. laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 23.20 val., iš anksto susitaręs įvykdyti plėšimą, t. y. panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, M. K. vairuojamu automobiliu Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su nukentėjusiuoju V. N. atvažiavo prie irklavimo bazės, adresu (duomenys neskelbtini), ir jiems išlipus iš automobilio, L. J. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė V. N. į pakaušio sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir gulinčiam ne mažiau kaip du kartus tyčia kojomis įspyrė į įvairias kūno vietas – pakaušio sritį, kaklą, petį, nugarą, taip padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, kraujosruvą kairio skruosto-žando gleivinėje ties lūpų kampu su gleivinės pažeidimais, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš striukės kišenės ištraukė odinę piniginę, 50 eurų vertės, kurioje buvo 450 eurų, V. N. vardu ir pavarde išduotas vairuotojo pažymėjimas, V. N. vardu ir pavarde išduota LR asmens tapatybės kortelė, „Luminor“ banko kortelė, TAN kodų kortelė, įvairios pinigine išraiška nevertinamos nuolaidų kortelės, o tuo pačiu E. P. nuo stalo pagrobė nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Iphone 7“ su SIM kortele, kurio vertė 350 eurų, kuris buvo įdėtas į 5 eurų vertės dėklą. Tokiu būdu M. K., L. J. ir E. P., veikdami bendrininkų grupėje, panaudoję fizinį smurtą, bendrais veiksmais pagrobė svetimą 855 eurų vertės turtą, priklausantį nukentėjusiajam V. N..

2. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, paties nuteistojo prisipažinimą, konstatavo, kad byloje įrodyta L. J. kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Skirdamas bausmę teismas vadovavosi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, įvertino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 6punktas) ir atsakomybę sunkiančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), asmenybę charakterizuojančius duomenis (dirba, nusikalto ne pirmą kartą). Nors L. J. ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kalinamajam susitaikius, tačiau, teismo įsitikinimu, toks jo elgesys rodo, kad išvadų iš savo netinkamo elgesio nepadarė, nėra linkęs laikytis įstatymų ir visuotinai pripažintų gero elgesio normų, tai patvirtina ir išrašas apie jam taikytas administracines nuobaudas. Teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam mažesnę negu vidurkis arešto bausmę – 40 parų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. J. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą arešto bausmę iki 15 parų. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teigia, kad nors jie visi trise susitarė apiplėšti nukentėjusįjį, tačiau viską padarė jis vienas: sudavė smūgius, pagrobė pinigus ir juos padalijo tarp visų trijų asmenų, dalyvavusių darant nusikaltimą. Dėl to nors formaliai buvo bendrininkų grupė, tačiau faktiškai viską atliko jis vienas, o tai reiškia, kad nusikaltimas padarytas ne bendrininkų grupe. Kitų asmenų dalyvavimas nusikalstamoje veikoje buvo visiškai pasyvus. Teismas, remiantis šiomis aplinkybėmis, neturėjo pagrindo pripažinti veikimą bendrininkų grupėje kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kadangi teismas nustatė tris jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sprendė, kad yra pagrindas paskirti arešto bausmę mažesnę nei šios bausmės vidurkis, todėl nepripažinus vienos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, yra pagrindas paskirti minimalų šios bausmės terminą, t. y. 15 parų arešto. Be to, nurodo, kad naujame darbe jis dirba tik 8 mėnesius, todėl kasmetinių atostogų turi tik 15 dienų, per kurias ir galėtų atlikti bausmę. Priešingu atveju, jis bausmę turėtų atlikti neinant į darbą, dėl to grėstų būti atleistam iš darbo.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Skunde išdėstyti argumentai dėl bendrininkų grupės nebuvimo yra tik nuteistojo interpretacijos. Bendrininkų grupe, neatsižvelgiant į tai, kas sudavė smūgius, laikoma asmenų grupė iš anksto susitarę apiplėšti asmenį. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes bausmės skyrimui ir parinko tinkamą bausmės rūšį.

4.1. Nuteistojo gynėjas advokatas V. Rutavičius prašė tenkinti apeliacinį skundą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai sudaro pagrindą paskirti minimalią arešto bausmės trukmę - 15parų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Skundžiamu nuosprendžiu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės M. K. ir E. P., tačiau jie apeliacinių skundų nepateikė.

6. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir nuteistojo L. J. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Kadangi nuteistasis neginčija kaltės, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją švelninti, paskiriant minimalų arešto bausmės terminą – 15 parų.

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

8. Kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmės rūšimi bei dydžiu. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad L. J. paskyrus švelnesnę bausmę, nebūtų įgyvendinti bausmės tikslai.

9. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis nesutinka su jam paskirtos arešto bausmės dydžiu dėl to, kad neva teismas nepagrįstai nustatė jo vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Tvirtina, kad nors nusikalstamą veiką buvo susitarę padaryti iš anksto visi trys, tačiau viską atliko jis vienas, o kiti dalyviai buvo pasyvūs. Mano, kad ši aplinkybė sudaro pagrindą pašalinti skundžiamu nuosprendžiu jam nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą bendrininkų grupe ir dėl to švelninti bausmę.

10. Kolegija, įvertinus bylos duomenis, susijusius su veikos padarymo aplinkybėmis, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismu, jog nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupėje ir pagrįstai tai pripažino kaip L. J. atsakomybę sukinančią aplinkybę.

11. Byloje nustatyta, kad L. J., M. K. ir E. P. veikė bendrininkų grupėje, ir teisėjų kolegijai abejonių dėl tarp jų buvusio susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį bei jų tyčios bendrumo nekyla.

12. Pagal teismų praktiką, įrodinėjant bendrininkų susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Nebūtina netgi tai, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir panašiai. Pakanka abipusio supratimo, kad nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-9/2009). Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, jog nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, veikdamas bendrininkų grupe su M. K. ir E. P.. Bylos duomenys patvirtina, kad visi trys dalyvavo apiplėšiant nukentėjusįjį, t. y. visi veikė bendrai. Nors L. J. sudavė tyčia vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam į pakaušio sritį ir gulinčiam ne mažiau kaip du kartus tyčia kojomis įspyrė į įvairias kūno vietas, iš striukės kišenės ištraukė odinę piniginę, tačiau tiek M. K., tiek E. P. buvo kartu ir visus L. J. veiksmus matė, vadinasi, vienas kito veiksmams pritarė, todėl veikė kartu bendrininkų grupe kaip nusikaltimo bendravykdytojai. Be kita ko, E. P., priešingai nei teigia apeliantas, taip pat aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamos veikos darymo: jis nuo stalo pagrobė nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną. Taigi, nors visų objektyvių veiksmų visi trys kartu neatliko, tačiau neginčytinai nustatyta, jog kitiems nusikalstamos veikos bendrininkams (M. K. ir E. P.) buvo žinoma, jog jie veikia bendrininkų grupe, jog atliekama nusikalstama veika, ir savo valiniais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo.

13. Nustatytos aplinkybės, teisinis bendrininkų grupės reglamentavimas, paneigia apelianto argumentus, jog jis veikė vienas. Analizuojamu atveju apylinkės teismas visiškai pagrįstai veikimą bendrininkų grupėje pripažino kaip L. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

14. Atmetus apeliacinio skundo argumentą dėl neva nepagrįstai pripažintos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nėra pagrindo nuteistajam sušvelninti paskirtą bausmę. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismo paskirta bausmės rūšis ir jos dydis visiškai atitinka nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą ir nėra per griežta. Aplinkybė, kad bausmę nuteistajam gali tekti atlikti darbo metu, nekeičia situacijos, nes darbinės aplinkybės savaime nesuponuoja išvados, kad asmuo negali atlikti arešto bausmės. Pažymėtina, kad parenkant bausmės rūšį ir jos dydį nuteistojo padėties pabloginimas negali būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jis, siekdamas išsaugoti turimą darbą, turi teisę pasinaudoti BK 49 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis BPK 354, 362 straipsniuose nustatyta tvarka.

15. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, t. y. nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. J. apeliacinį skundą.

Teisėjos Kristina BaškienėDalia KursevičienėEdita Lapinskienė