Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė A. A., V. Š., K. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius (toliau – ir pareiškėjas) prašo teismo nustatyti, kad skolininkei V. Š. (toliau – ir skolininkė) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu K. Š. priklauso ½ dalis K. Š. gaunamų pajamų iš jo darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, kurias jis gauna ar gaus ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Nustatyta, kad antstolės A. A. kontoroje vykdomas VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. 30.A-76250 dėl 696,00 Eur įmokų skolos išieškojimo iš skolininkės V. Š., neveikiančios įmonės savininkės, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), išieškotojo VSDFV Kauno skyriaus naudai (vykdomosios bylos Nr. 0036/18/00103). Skolininkė nuo (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su K. Š. Skolininkės sutuoktinis gauna nuolatinę išmoką iš VSDFV Kauno skyriaus Pensijų skyriaus 2-ojo poskyrio. Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties. Antstolė A. A. 2021 m. balandžio 13 d. priėmė patvarkymą dėl skolininkės sutuoktiniui priklausančių išmokų arešto, kuriuo areštavo skolininkės sutuoktiniui priklausančią išmokų dalį ir pasiūlė skolininkei per dvidešimt dienų nuo patvarkymo įteikimo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, sutikimas nebuvo gautas. Antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo.

Prašymas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi paskirtas nagrinėti 2021 m. birželio 14 d. 13.00 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys apie rašytinio proceso vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotiems asmenims pasiūlyta pateikti teismui raštu savo poziciją dėl pateikto prašymo.

Suinteresuoti asmenys V. Š. ir K. Š. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo antstolė A. A. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir prašo pareiškimą patenkinti. Skolininkė piktybiškai vengia atsiskaityti su kreditoriumi, nuo vykdomosios bylos užvedimo 2018 m. sausio 9 d. iš skolininkės nebuvo gauta nei viena įmoka. Vykdant išieškojimą nustatyta, kad skolininkė sąskaitų kredito įstaigose neturi, draudžiamųjų pajamų negauna, nedirba, registruotų transporto priemonių neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis skolininkei priklauso dalis žemės sklypo, tačiau išieškoma suma mažesnė nei numatyta įstatymo, kad išieškojimas būtų nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą. Duomenų apie kitą skolininkei priklausantį turtą, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, nėra. Išieškojimas iš turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu K. Š., yra vienintelė kreditoriaus interesų užtikrinimo priemonė. Nenustačius skolininkės turto dalies bendrame turte, būtų pažeidžiami kreditoriaus interesai, kadangi pakartotinai nukreipti išieškojimą į skolininkės sutuoktinio išmokas pagal tą patį vykdomąjį dokumentą būtų galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po šio išieškojimo nutraukimo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Nustatyta, kad skolininkė V. Š. ir K. Š. yra sudarę santuoką, duomenų, kad santuoka būtų nutraukta, byloje nėra. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme bylų dėl V. Š. ir K. Š. santuokos nutraukimo iškelta nebuvo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie sutuoktinių sudarytą vedybų (povedybinę) sutartį, per nustatytą terminą skolininkė ir jos sutuoktinis nepateikė antstolei notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, procesiniai dokumentai jiems įteikti 2021 m. balandžio 16 d.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita; CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad K. Š. gaunamos išmokos iš valstybės biudžeto ar kitos jam prilyginamos pajamos pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintini lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančio turto (CPK 667–668 straipsniai). Skolininkė nuosavybės teise lėšų kredito įstaigose, transporto priemonių neturi, VSDFV duomenimis draudžiamųjų pajamų negauna, nedirba. Skolininkė nuosavybės teise valdo 500/2000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo atveju išieškoma 900,23 Eur suma (696,00 Eur skola ir 204,23 Eur vykdymo išlaidos) yra mažesnė nei numatyta teisės aktų, kad išieškojimas būtų nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą (CPK 663 straipsnis). Duomenų apie kitą skolininkei priklausantį turtą, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, vykdomoje byloje nėra.

Vykdomoji byla yra pradėta 2018 m. sausio 9 d., vykdymo proceso metu skolininkė buvo pateikusi išieškojimą vykdančiai antstolei prašymą leisti skolą ir vykdymo išlaidas sumokėti iki 2018 m. balandžio 15 d., netaikyti priverstinio vykdymo. Tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkė būtų sumokėjusi bent dalį skolos.

Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad kreditorės reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininkės nuosavybė, iš skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto išieškojimas nėra galimas, nes išieškoma suma yra mažesnė, nei nustato įstatymas, todėl tikslinga išieškojimo tikslu nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 209–291 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu K. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (viena antroji) dalis K. Š. gaunamų pajamų iš jo darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, kurias jis gauna ar gaus ateityje.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.