Kauno apygardos teismo nutartis

2018-11-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-449-478/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-15
Bylos Nr.
AN2-449-478/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Pažeidėjas
G. G.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-449-478/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00742-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.11.10.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atmestas G. G. skundas dėl 2018 m. balandžio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK:18080739750 panaikinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. G. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. P. 2018 m. balandžio 3 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bauda už tai, kad jis 2018 m. balandžio 3 d., 16.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, G. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi jo skundas buvo netenkintas, paliktas galioti 2018 m. balandžio 3 d. nutarimas be pakeitimų.

3. Apeliaciniame skunde G. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas jo skundas, nebuvo išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Pareigūnams surašius nutarimą dėl administracinio nusižengimo, jis pakartotinai pareiškė, kad su juo nesutinka ir prie pastabų pažymėjo, jog kalbant telefonu automobilis stovėjo, kitiems eismo dalyviams netrukdė, nes buvo prie išvažiavimo iš kiemo. Vaizdinė medžiaga neparodyta, todėl su nusižengimu nesutinka. Apie filmuotą medžiagą jis ne kartą buvo užsiminęs ir teismo posėdžių metu, tačiau teismas nereikalavo pareigūnų pateikti filmuotos medžiagos, kuri būtų įrodžiusi ir patvirtinusi visas reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti.

3.2. Apeliantas pažymi, kad jo skundas netenkintas, remiantis tik pareigūnų pateiktais įrodymais. Tačiau pareigūnai ar juos atstovaujantys asmenys neatvyko į ne mažiau tris iš eilės vykusius posėdžius be aiškios priežasties, nors teismas apie vyksiančius posėdžius informavo tinkamai. Ši aplinkybė parodo pareigūnų aplaidumą vykdant savo pareigas, be to, toks jų elgesys vilkino jo skundo nagrinėjimą. Patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apelianto vertinimu, pareigūnai, teismo posėdžio metu davę parodymus, neįrodė jo kaltumo, o tik nupasakojo galimą įvykio aplinkybių scenarijų. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jo pateiktus paaiškinimus paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, tačiau vieninteliai teismo ištirti įrodymai yra pareigūnų parodymai. Pažymima ir tai, kad pareigūnai, duodami parodymus, teigė konkrečiai šio nusižengimo neprisimenantys.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. B. prašo G. G. apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. G. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad G. G. neigia jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. neigia vairuodamas transporto priemonę, naudojęsis mobilaus ryšio priemone. Taigi, skundžiama nutartis patikrinama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

7. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nors apeliantas pateiktame skunde nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pernelyg sureikšmino policijos pareigūnų duotus parodymus, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant G. G. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi.

9. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad pateiktoje medžiagoje nėra daug įrodymų, tačiau svarbus ne jų kiekis, o įrodomoji reikšmė.

10. G. G. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas iš karto po administracinio nusižengimo užfiksavimo, t. y. pareigūnai, įvykio vietoje pastebėję, kad apeliantas naudojasi mobilaus ryšio priemone judančiame automobilyje, prisistatė ir iš karto pažeidėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame išdėstė nusižengimo aplinkybes. G. G. su užfiksuotu nusižengimu nesutiko ir paaiškino, kad jam kalbant mobiliuoju telefonu, automobilis stovėjo, kitiems eismo dalyviams netrukdė, nes buvo ties išvažiavimu iš kiemo. Vaizdinė medžiaga jam neparodyta. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju vaizdo įrašas nėra būtinas, norint pažeidėją pripažinti padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Papildoma vaizdinė medžiaga būtų reikalinga, jei byloje būtų nustatyti G. G. ir jį sustabdžiusių policijos pareigūnų priešiški santykiai, asmeniniai nesutarimai ir pan. Tačiau šiuo atveju tai nėra nustatyta. Policijos pareigūnai apelianto iki fiksuoto nusižengimo nepažinojo, todėl jie nėra suinteresuoti kaip nors pakenkti G. G., jį apkalbėti, apšmeižti. Policijos pareigūnai įvykio dieną tiesiog vykdė savo darbo funkcijas, todėl spręsti, kad jie administracinio nusižengimo protokolą pažeidėjui surašė visiškai be pagrindo, nėra pagrįsta.

11. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nusižengimą tiesiogiai matė ne vienas, tačiau du pareigūnai, todėl nelogiška būtų teigti, kad jie abu galėjo suklysti, netinkamai įvertinti matytą situaciją ir pan. Administracinis nusižengimas padarytas 2018 m. balandžio 3 d., apie 16.50 val., taigi, šviesiu paros metu, esant geram matomumui. Duomenų, kad kas nors būtų kliudęs policijos pareigūnams tiesiogiai stebėti G. G. veiksmus, bylos medžiagoje nėra. Abu pareigūnai – A. I. ir E. P. buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, kur patvirtino surašyto administracinio nusižengimo protokolo teisingumą. A. I. pažymėjo, kad jeigu G. G. būtų sustojęs ir tuomet kalbėjęs telefonu, tai niekas prie jo nebūtų sustoję, nes šiaip sau pareigūnai prie piliečių nesikabinėja ir protokolų jiems nerašo. Jis buvo akivaizdžiai įsitikinęs dėl daromo nusižengimo. E. P. paliudijo, kad pažeidėją sustabdė, kai šis išvažiavo iš aikštelės. G. G. telefonu naudojosi važiavimo momentu, tačiau kaltės nepripažino, todėl buvo nubaustas bauda, kurios dydis lygus sankcijos vidurkiui. Taigi, abu pareigūnai nedvejojo dėl savo veiksmų įvykio vietoje teisėtumo ir pagrįstumo. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti šių pareigūnų liudijimais. Tuo tarpu apelianto teiginiai, kad jis kitiems eismo dalyviams netrukdė, pradėjo važiuoti tik tuomet, kai baigė kalbėti mobiliuoju telefonu, vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės.

12. Pažymėtina, kad naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant blaško vairuotojo dėmesį, administracinei atsakomybei kilti visiškai nesvarbu, kur ir kaip automobilis judėjo, t. y. kelyje ar aikštelėje, dideliu ar visiškai minimaliu greičiu ir pan. Jei automobilio variklis yra įjungtas, vairuotojas privalo naudotis laisvų rankų įranga, priešingu atveju, jis yra baustinas. G. G. administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad jo automobilis stovėjo ties išvažiavimu iš kiemo, o skunde apylinkės teismui papildė, kad transporto priemonės variklis buvo išjungtas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis papildymas yra nulemtas siekio išvengti atsakomybės, o ne nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes.

13. Apeliaciniame skunde G. G. nurodo, jog pareigūnai ar juos atstovaujantys asmenys neatvyko į ne mažiau tris iš eilės vykusius posėdžius apylinkės teisme be aiškios priežasties, nors teismas apie vyksiančius posėdžius informavo tinkamai. Ši aplinkybė parodo pareigūnų aplaidumą vykdant savo pareigas, be to, toks jų elgesys vilkino jo skundo nagrinėjimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas tik pažeidėjo atliktų veiksmų, t. y. naudojimosi mobiliuoju telefonu vairuojant, teisinis vertinimas, o ne G. G. skundo nagrinėjimo apylinkės teisme operatyvumas. Duomenų, kad liudytojais apklausti policijos pareigūnai būtų sąmoningai vengę atvykti į paskirtą teismo posėdį, bylos medžiagoje nėra. Informacinė pažyma apie teismo posėdį (b. l. 17) liudija, kad 2018 m. birželio 21 d. posėdyje pareigūnai nedalyvavo, nes tuo metu jiems buvo suteiktos kasmetinės atostogos, o 2018 m. rugpjūčio 23 d. A. I. buvo išvykęs, t. y. teisėtai nebuvo darbe (b. l. 32). Kai išnyko aplinkybės, dėl kurių pareigūnai objektyviai negalėjo dalyvauti procese, jie atvyko į apylinkės teismą ir davė parodymus apie jiems žinomas aplinkybes. Todėl teigti, kad pareigūnai aplaidžiai vykdė savo pareigas, nėra jokio pagrindo.

14. Remiantis išdėstytu, byloje esančių įrodymų visumos analizė abejonių dėl pažeidėjo kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą aukštesniajam teismui nekelia. Vertinant aukščiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi priežasčių nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl pažeidėjo kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo, todėl nutraukti bylą pažeidėjo atžvilgiu nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes neištirtų ar neįvertintų aplinkybių, procesinių pažeidimų nenustatyta. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti be pakeitimų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė