Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Janinos Vitunskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretieji suinteresuotieji asmenys Valstybės įmonei Registrų centrui, AB „Kauno energija“, L. D., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau - Centrinis registratorius) 2017-03-09 sprendimą Nr. csprl-59 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre“;panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo (toliau - Teritorinis registratorius) 2017-02-13 sprendimą Nr. KAKT-400 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre“;įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą ištaisyti klaidingus kadastro ir registro duomenis, ir įregistruoti teismų sprendimais patvirtintus teisingus duomenis apie pareiškėjo buto jame centrinį iš centralizuotų sistemų šildymo būdą.

apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad teritorinis registratorius prašymą ištaisyti nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis turi išnagrinėti per penkias darbo dienas, ištaisyti ar papildyti nekilnojamojo turto registro duomenis ir raštu apie tai pranešti prašymą pateikusiam asmeniui. Teritorinis registratorius, atsisakęs tenkinti prašymą, jį padavusiam asmeniui turi raštu pranešti atsisakymo motyvus. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad teritorinio registratoriaus atsisakymas tenkinti prašymą patikslinti ir ištaisyti nekilnojamojo turto registro netikslius ir klaidingus duomenis arba papildyti neišsamius duomenis skundžiamas Centriniam registratoriui šio įstatymo nustatyta tvarka. Centrinio registratoriaus sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kada teisinis pagrindas pakeisti nekilnojamojo turto kadastro bylos duomenis yra teismų sprendimai, nutartys, nuosprendžiai, o šio straipsnio 4 dalis nustato, kad kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė. Šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, priimdama ginčijamą sprendimą, nepagrįstai nusprendė, kad nekilnojamojo turto registre įregistruoti šių nekilnojamų daiktų 2015-09-16 duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, todėl taisyti juos nėra juridinio pagrindo.

ir faktiniai duomenys patvirtina, kad 2017-02-13 teritorinis kadastro tvarkytojas ir Centrinis registratorius visiškai pagrįstai atsisakė pareiškėjo prašymą tenkinti ir nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti šiuos sprendimus bei įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą atlikti pareiškėjo teismui pateiktame skunde nurodytus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas kilo dėl Teritorinio registratoriaus atsisakymo pakeisti gyvenamojo namo ir jame esančio buto kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre. Pareiškėjas prašė Teritorinio registratoriaus pakeisti namo ir jame esančio buto įregistruotą vietinį centrinį šildymo būdą į centrinį iš centralizuotų sistemų būdą. Atsakovas atsisakė keisti pareiškėjo prašomus kadastro duomenis, kadangi nebuvo pateikti reikalingi dokumentai ir atnaujinta nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byla.

Byloje nustatyta, jog gyvenamojo namo lA3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esančio buto Nr. 4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotas šildymo būdas - vietinis centrinis, kadastro duomenų nustatymo data 2015-09-16. Šie kadastro duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti 2015- 09-16 nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos pagrindu bei kadastro duomenys tikslinti įvertinus 2010-11-01 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir 2015-09-23 deklaraciją apie statybos užbaigimą - paskirties pakeitimą Nr. 2. Taigi, kadastrinių matavimų metu 2015-09-16 buvo nustatyta, kad gyvenamajame name yra vietinis centrinis šildymas.

Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo gyvenamojo namo ir buto kadastro duomenyse nebuvo įregistruotas gyvenamojo namo ir buto šildymas centrinis iš centralizuotų sistemų. Pareiškėjas Registrų centro Kauno filialui 2017-02-07 pateikė prašymą pakeisti nekilnojamojo turto kadastre ginčo namo ir ginčo buto šildymo būdą iš vietinio centrinio į centrinį iš centralizuotų sistemų. Pareiškėjas prie savo prašymo, kaip prašymą pagrindžiančius dokumentus, pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-12 nutarties, civilinėje byloje Nr. 2A-280- 798/2016, kopija, nurodydamas, kad teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad duomenys viešajame registre yra netikslūs.

Atsakovas, teritorinis kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, 2017-02-13 priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjo prašymą tenkinti, nes nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys apie ginčo namą ir jame esantį ginčo butą atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie yra įrašyti. Taip pat atsakovas nurodė, kad prie prašymo pateikti dokumentai - minėti teismų sprendimai, negali būti teisiniu pagrindu kadastro duomenų įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą.

Pareiškėjas, pasinaudodamos išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, atsakovo sprendimą apskundė Centriniam registratoriui. Centrinis registratorius skundžiamu sprendimu paliko nepakeistą VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą.

Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus.

Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai. kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3 1 30/201 1). Tačiau teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A52n-2303/2012). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623- 143/2015).

Nurodytos įstatymų nuostatos bei minėta teismų praktika reiškia, kad nekilnojamojo turto kadastro ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.

Nagrinėjamojoje byloje kilęs ginčas dėl konkretaus teismo sprendimo kaip teisinio pagrindo tinkamumo kadastro duomenų - pareiškėjo buto šildymo būdo, pakeitimo įregistravimui, t. y. kilęs ginčas dėl pateiktų dokumentų pakankamumo.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnį valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimai yra vienas iš pagrindų įrašyti statinio kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau pakankamumo aspektu tai nėra besąlyginis pagrindas nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui atlikti tokį veiksmą, tam, kad tai būtų galima padaryti, nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas turi patikrinti, ar nėra (tokio veiksmo atlikimo metu nebuvo) Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms (nors vienai iš jų) esant statinio kadastrinių duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą nėra leidžiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1 133-143/2015).

Pareiškėjas, kreipdamasi į Teritorinį registratorių, naujų dokumentų apie pasikeitusius kadastro duomenis nepateikė, išskyrus Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-12 nutartį civilinėje byloje Nr.2A-280-798/2016 ir buto, (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų bylos kopiją, kurioje buvo nurodyta, kad buto šildymas vietinis centrinis. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo, civilinėje byloje Nr. 2- 4202-781/2015, 2015-08-03 sprendimo turinio, šioje civilinėse byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl sutartinių, prievolinių santykių, susiklosčiusių tarp pareiškėjo ir atsakovų AB „Kauno energija“ bei Valstybinės kainų ir energijos kontrolės komisijos dėl buto centralizuoto šildymo sutarties pripažinimo nutraukta, teiktos centralizuotos šilumos energijos paskirstymo pripažinimo neteisėta. Teismo sprendime nebuvo sprendžiamas nekilnojamojo turto registro duomenų, susijusių su ginčo namo ir ginčo buto kadastro duomenų įrašymu ar pakeitimu, teisėtumas ir pagrįstumas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-04-12 nutartimi, civilinėje byloje Nr.2A-280-798/2016, paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015-08-03 sprendimą, civilinėje byloje Nr. 2- 4202-781/2015. Taigi, Vilniaus apygardos teismo

08-03 sprendimas, civilinėje byloje Nr. 2- 4202-781/2015, ir Lietuvos apeliacinio teismo04-12 nutartis, civilinėje byloje Nr. 2A-280-798/2016, negali būti vertinami kaip teisinis pagrindas įgalinantis Teritorinį registratorių pakeisti pareiškėjo buto kadastro duomenis. Minėtuose teismų sprendimuose nustatyta aplinkybė, jog duomenys viešajame registre yra netikslus, pagrįsta ginčo šalių sutarimu, jog faktiškai pareiškėjas yra atsijungęs savo buto šildymą nuo centralizuoto šildymo sistemos. Tačiau šio ginčo atveju, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturėjo teisės daryti pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre minėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-12 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-280- 798/2016 pagrindu, kurioje buvo vertinami ir nagrinėjami kiti teisiniai santykiai ir taikomos kitos teisės normos. Atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai numatyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Pažymėtina, jog toje pačioje teisės normoje įtvirtinta, jog kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvis Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 84 punkte numatyta, kad kartu su prašymu pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Nurodytos nuostatos reiškia, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti kadastro duomenų pakeitimo sąlygojantys dokumentai, tačiau, kad jie būtų laikomi būtent kadastrinių duomenų pakeitimo ir jų įregistravimo viešame registre pagrindu, turi būti laikomasi ir kitų imperatyvių reikalavimų. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Pareiškėjas nurodyto reikalavimo neįvykdė, nes nepateikė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, kurioje būtų atnaujinti kadastro duomenys pagal pasikeitusią faktinę situaciją dėl šildymo būdo, kuris būtų pakeistas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrįstas atliktų statybos darbų užbaigimo dokumentais.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs prašymą, gali prašymą atmesti, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio ?statymo 14 straipsnyje. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 5) šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas, kreipdamasi j Teritorinį registratorių, naujų dokumentų apie pasikeitusius kadastro duomenis nepateikė, išskyrus Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį, civilinėje byloje Nr.2A-280-798/2016, kuri nebuvo teisiniu pagrindu pakeisti kadastro duomenis dėl šildymo būdo, ir buto, (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų bylos kopiją, kurioje buvo nurodyti neatnaujinti duomenys, kad buto šildymas - vietinis centrinis.

Taigi, pareiškėjo kreipimosi į atsakovą dėl šildymo būdo pakeitimo nekilnojamojo turto registre metu nepateikė atnaujintos nekilnojamojo daikto (buto) kadastro duomenų bylos. Pareiškėjo kreipimosi į atsakovą dėl šildymo būdo pakeitimo nekilnojamojo turto registre buvo pateikta kadastro duomenų bylos kopija, kurioje buvo nurodytas įregistruotas šildymo būdas - vietinis centrinis, kurio kadastro duomenų nustatymo data 2015-09-16. Nurodyti kadastro duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti 2015-09-16 nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos ir kadastro duomenys tikslinti 2010-11-01 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 bei 2015-09-23 deklaracijos apie statybos užbaigimą.

Nagrinėjamo ginčo atveju akivaizdu, kad prašymo dėl name ir jame esančiame bute įregistruoto vietinio centrinio šildymo būdo pakeitimo į kitą centrinį iš centralizuotų sistemų būdą, pateikimo metu nepakako būtinų dokumentų įregistruoti pareiškėjo prašomą šildymo būdą, nes, kaip jau buvo minėta, prašymo pateikimo metu nebuvo pateikta atnaujinta nekilnojamojo daikto (buto) kadastro duomenų byla ir kadastro duomenų pateikimui nekilnojamojo turto kadastre reikalingi dokumentai.

Nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, jog pareiškėjas teritorinio registratoriaus prašė ištaisyti klaidą registro duomenyse, o ne tikslinti kadastro duomenys. Pažymėtina, jog pareiškėjas į teritorinį registratorių kreipėsi dėl kadastro duomenų pakeitimo, pakeičiant namo ir buto šildymą iš esančio vietinio centrinio šaldymo į centrinį iš centralizuotų sistemų. Net ir vertinant pareiškėjo skundo teiginius, jog pareiškėjas į teritorinį registratorių kreipėsi, prašydamas ištaisyti duomenys nekilnojamojo turto registre, akivaizdu, kad registre įrašyti duomenys apie namo ir buto šildymą, buvo pagrįsti ir atitiko duomenys, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, todėl techninių klaidų nebuvo padaryta (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 str., 33 str.). Nurodytas aplinkybes patvirtina kadastro duomenų bylos kopija, kurioje buvo nurodytas įregistruotas šildymo būdas - vietinis centrinis, kurio kadastro duomenų nustatymo data 2015-09-16. Nurodyti kadastro duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti 2015-09-16 nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos ir kadastro duomenys tikslinti 2010-11- 01 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 bei 2015-09-23 deklaracijos apie statybos užbaigimą.

Taigi, skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, tinkamai motyvuoti, todėl jų panaikinimui nėra teisinio pagrindo. Atsisakius panaikinti Skundžiamus sprendimus, nėra pagrindo ir išvestinių reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus tenkinimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiog šiam teismui.