- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-06
- Bylos Nr.
- ATP-586-487/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., A. R. paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. nubaustas už tai, kad 2012-06-26 nuo 11.00 val. iki 13.30 val., vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „SAAB 9-5“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir aikštelėje prie pastato Ateities g. 20, Vilniuje, statydamas automobilį į stovėjimo vietą, buvo neatidus, kliudė galiniu dešinės pusės bamperiu stovintį automobilį „Toyota RAV-4“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir apgadino priekinį dešinės pusės sparną ir bamperį, po ko apie 18.00 val. automobilio „Toyota RAV-4“ vairuotojai S. A. jam pranešus, kad įtaria jį apgadinus jos automobilį ir iškvietus policiją, jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeidė KET 132, 232 p.p. ir ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Nurodo, jog teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai jas įvertino ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiosios S. A. parodymais, kuri įvykio vietoje abu automobilius nufotografavo. Pažymi, kad šiose nuotraukose, kurios teismo įvertintos kaip įrodymas, nėra fiksuotas nei įvykio laikas, nei vieta, nei nuotraukas daręs asmuo. Be to, pažymi, kad automobiliai yra užfiksuoti stovintys saugiu atstumu vienas nuo kito. Atkreipia dėmesį į tai, jog vertinant automobilių išsidėstymą aikštelėje, darytina išvada, kad būtent automobilio TOYOTA RAV - vairuotojas pats kliudė kitą automobilį. Pažymi, kad SAAB 9-5 modelio automobiliai turi juodą bamperio apdailos juostą, tokiu būdu nėra ištirta, kokiu būdu automobilyje TOYOTA RAV – 4 paliktas mėlynos spalvos įbrėžimas. Apelianto teigimu, fiksuojant autoįvykį bei nukentėjusiajai nuosekliai nurodant jo aplinkybes, nebuvo jokių kliūčių ištirti automobilio apgadinimus ir gauti specialistų išvadas, kurios turėjo būti saugomos iki bus rastas automobilis, kuriuo tie apgadinimai padaryti.
Pažymi, jog apylinkės teismas nutarimą grindė vien prielaidomis ir nepagrįstai kaltu pripažino būtent apeliantą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. R. administracinė nuobauda paskirta, pažeidžiant ATPK 35 str. nuostatas, o nutarimas, kuriuo nuobaudos paskyrimo terminas yra pratęstas, formalus bei neargumentuotas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
A. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Dėl A. R. veikų kvalifikavimo
Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog A. R. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pagal šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.
Nors A. R. kaltę dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų neigia, ji yra įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2), nukentėjusiosios S. A. paaiškinimu (b.l.9) bei parodymais, duotais teismo posėdžio metu, policijos pareigūno D. K. tarnybiniu pranešimu (b.l.5), liudytojo policijos pareigūno R. G. teisme duotais parodymais, eismo įvykio vietos schema (b.l. 6) ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 7), pranešimu apie eismo įvykį (b.l. 10), fotolentelėmis (b.l. 13), kita bylos medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios S. A. pirminio paaiškinimo (b.l. 9) bei jos parodymų, duotų teismo posėdžio metu, 2012-06-26 apie 11.00 val. automobilį „Toyota RAV-4“, v.n. (duomenys neskelbtini), ji pastatė aikštelėje prie M.Riomerio universiteto, šalia jokių automobilių nebuvo. Apie 17.00 val. grįžusi pamatė, kad jos automobiliui apibraižytas dešinės pusės priekinis sparnas ir bamperis, ant automobilio buvo likę mėlynos spalvos dažų likučiai. Šalia stovėjo automobilis „SAAB“, kurio galinis dešinės pusės bamperis buvo „šviežiai“ subraižytas, matėsi šviesių dažų likučiai. Ji automobilius ir apgadinimus nufotografavo, paskambino pažįstamiems ir klausė, ką daryti, šie pasiūlė iškviesti policiją. Apie 18.00 val. atėjo automobilio „SAAB“ vairuotojas A. R., ji jam pasakė, kad šis apibraižė jos automobilį ir ji kviečia policiją. A. R. pasakęs, kad jis nekaltas, pasakė, kad jis važiuos, ji pasakė, kad šis darytų kaip nori, nes nežinojo, ar gali jį sulaikyti. Vėliau ji automobilių nuotraukas pateikė policijai.
Liudytoju teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas R. G. nurodė, kad 2012-06-26 gavo pranešimą apie eismo įvykį. Nuvykus į įvykio vietą rado tik nukentėjusiąją ir jos automobilį, kaltininkas buvo pasišalinęs. Sugadintų automobilių nuotraukas pateikė nukentėjusioji. Pagal automobilio padėtį ir apgadinimų lokalizaciją padarė išvadą, jog dėl eismo įvykio kaltas yra A. R..
Analogiškas aplinkybes tarnybiniame pranešime nurodė policijos pareigūnas patrulis D. K. (b.l. 5).
Kaip matyti iš A. R. pirminio paaiškinimo (b.l.11) bei jo paaiškinimų teismo posėdžio metu, 2012-06-26 apie 13.30 val. jis atvažiavo automobiliu „SAAB 9-5“, v.n. (duomenys neskelbtini) į aikštelę prie M.Riomerio universiteto, aikštelėje automobilių buvo nedaug, parkuodamas automobilį, jokio kito automobilio nekliudė. Pamena, kad šalia stovėjo kažkoks automobilis, tačiau ar tai buvo „Toyota RAV-4“, to pasakyti negali. Apie 17.00 val. grįžo prie savo automobilio, ten buvusi S. A. jam pasakė, kad kažkas subraižė jos automobilį ir ji kviečia policiją. Jo S. A. nekaltino, kad automobilį apibraižė būtent jis, jam paklausus ar jis gali važiuoti, ši pasakė, kad gali, todėl jis nuvažiavo.
Iš pranešimo bendros pagalbos centrui (b.l. 10) matyti, kad pranešimas apie eismo įvykį gautas 2012-06-26 18.08 val., pranešėja nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Ateities g. 20, Vilniuje, apgadintas automobilis Toyota RAV, v.n. (duomenys neskelbtini), kitas automobilis pasišalino, šio automobilio markės bei valstybinio numerio. Pranešėja laukia vietoje.
Iš eismo įvykio vietos schemos (b.l.6) matyti, kad užfiksuotas eismo įvykio vietoje buvusių automobilių, tame tarpe nukentėjusiosios automobilio Toyota RAV, v.n. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta, taip pat užfiksuoti jam padaryti apgadinimai (b.l. 7).
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių foto lentelių matyti užfiksuoti automobiliui Toyota RAV v.n. (duomenys neskelbtini), bei automobiliui Saab, v.n. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai: automobiliui Toyota RAV v.n. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis iš dešinės pusės, automobilio Saab v.n. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis iš dešinės pusės, sugretinus automobilius, jų apgadinimų aukštis ir mechanizmas sutampa (b.l. 13).
Apelianto skundo argumentai, jog paminėtos nuotraukos negali būti įrodymu byloje, nepagrįstas.
Kaip matyti iš fotolentelių jos darytos įvykio vietoje, jas papildo kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (eismo įvykio schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį), kuriuos teismas, priimdamas nutarimą, vertino visumoje.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. R. pozicija, kad kontakto tarp automobilių nebuvo, susidūrimo nepajuto, pirmos instancijos teismo pagrįstai atmesta, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. Pagal S. A. pranešimą ir jos nurodytus duomenis policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio buvimo vietą, savininką bei asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu. Apžiūrėjus ir įvertinus abiejų automobilių apgadinimus bei juos sulyginus, konstatuota, kad kontaktas tarp jų buvo tokio pobūdžio, kaip nurodė S. A.. A. R. kaltę dėl šių pažeidimų įrodo nukentėjusiosios S. A. parodymai, kad ji, pamačiusi apgadintą savąjį automobilį, ant jo rado greta stovinčio A. R. automobilio šviežių dažų likučius, nufotografavo abu automobilius, atėjusiam A. R. apie tai pasakė, siūlė kviesti policiją, tačiau pastarasis iš įvykio vietos išvažiavo, šias aplinkybes nukentėjusioji iš karto po įvykio nurodė atvykusiems policijos pareigūnams, taip pat parašė rašytiniame paaiškinime bei patvirtino apklausiama teismo posėdyje. Taip pat S. A. parodymus dėl eismo įvykio eigos, mechanizmo patvirtina liudytojo R. G. parodymai, iš kurių matyti, kad, aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, buvo apžiūrėtos įvykio metu užfiksuotų abiejų automobilių fotonuotraukos, apgadinimų pobūdis ir aukštis sutapo, iš apgadinimų matyti, kad šie automobiliai apgadintomis vietomis kontaktavo tarpusavyje, minėti duomenys yra užfiksuoti nuotraukose, automobilio Saab v.n. (duomenys neskelbtini) - schemoje.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai pasirėmė šiais įrodymais, kaip patvirtinančiais A. R. kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymu. Nagrinėjant bylą teisme, nenustatyta jokių pagrindų, dėl ko S. A. norėtų apkaltinti A. R. dėl jo nepadarytų veiksmų, jos nurodytos aplinkybės patvirtintos kitais byloje surinktais ir teismo įvertintais parodymais.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas laiko, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. R. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais įrodymais, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeidėjo kaltė be nukentėjusiosios parodymų, yra įrodyta kita bylos medžiaga - paaiškinimais, fotonuotraukomis, darytomis įvykio metu. Apygardos teismas konstatuoja, kad A. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. - jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir pasišalino iš įvykio vietos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal LR 130 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad A. R. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Apelianto paaiškinimus apie tai, kad jis nepajuto kontakto, dėl kurių galėjo atsirasti žala, apylinkės teismas pagrįstai atmetė, kadangi fotonuotraukose nustatyti transporto priemonių apgadinimai yra akivaizdūs. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į A. R. elgesį po to, kai buvo nustatytas A. A. priklausančio automobilio apgadinimas – nors nukentėjusioji parodė padarytus apgadinimus ir pasiūlė kviesti policiją, A. R. šiuos pasiūlymus ignoravo ir pasišalino iš įvykio vietos.
Atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, jog jis suvokė, sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.
Apeliantas nurodo, jog jam nuobauda paskirta, pažeidus ATPK 35 str. nuostatas. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.
Administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. ATPK 35 str. 1 d. yra numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau, kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (...). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (...). Atkreiptinas dėmesys, jog ši nuostata baigtinio sąrašo pagrindų, dėl kurių galima pratęsti bendrąjį šešių mėnesių terminą skirti administracinę nuobaudą, nenustato.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-12-26 nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki 2013-06-26 (b. l. 4), t.y. laiku, dar nesuėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių terminui nuo pažeidimo padarymo dienos (šiuo atveju – nuo 2012-06-26). Nutarimas, kuriuo buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, tinkamai motyvuotas, nurodant administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo objektyvias priežastis – tyrimo metu A. R. buvo siunčiami šaukimai atvykti į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą apklausai, tačiau jis į juos nereagavo, atitinkančias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kai termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.