Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-759-805/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-10
Bylos Nr.
1-759-805/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27537-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-759-805/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27537-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 10 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2011 m. rugpjūčio 17 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – subendrinta – 1 metų laisvės apribojimo bausme. 2012 m. balandžio 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;

2) 2013 m. rugpjūčio 8 d. Prienų rajono apylinkės baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta viena trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė;

3) 2014 m. birželio 25 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2018 m. spalio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta viena trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. Š. 2019 m. liepos 1 d. apie 00.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu su R. M., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, metu, tyčia rankomis sugriebė nukentėjusiajai R. M. už drabužių, jėga ją tempdamas pargriovė ant pripučiamo čiužinio, po to, rankų plaštakomis sudavė du smūgius R. M. į veido kairę ir dešinę puses, ir abejomis rankomis suėmęs už kaklo, smaugė nukentėjusiąją, tokiais veiksmais mušdamas ir smurtaudamas savo šeimos nariui – R. M. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo A. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 64-65), matyti, kad kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau savo veiksmų esmę suprato, juos valdyti galėjo. Su R. M. gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu su jais kartu gyvena jo draugas M. P., kadangi jis ieškosi darbo, ir neturi šiame krašte kur gyventi. 2019 m. birželio 30 d., dienos metu jis, R. M. ir M. P. buvo išėję uogauti. Paskui pardavė uogas ir nusipirko alkoholio. Parėję į namus, kartu su M. P. gėrė alų, brendį. R. M. gurkšnojo brendį. Buvo stipriai girtas ir užmigo. Nubudęs pamatė, kad nėra R. M. ir M. P.. Kur jie buvo išėję, nežino. Praėjus kuriam laikui, jie sugrįžo. Kelinta tai buvo valanda negali pasakyti, nežiūrėjo. Jiems sugrįžus, jis su M. P. toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu klausė pas draugą ir sugyventinę kur jie buvo, bet jie jam neatsakė, todėl jis pradėjo pykti, galvojo, kad R. M. su M. P. yra jam neištikima. Sukonfliktavo su R. M., iš pykčio kumščiu trenkė į televizorių, kurio ekranas nuo smūgio sudužo, susižalojo ranką. Po to, būdamas įpykęs, sugriebė R. M. už marškinėlių ir timptelėjo žemyn. Sugyventinė nugriuvo ant pripučiamo čiužinio. Jis neprisimena ar nugriuvo prie jos, ar tik pasilenkė ir rankų delnais du kartus pliaukštelėjo jai per veidą, po to rankomis suėmė jos kaklą ir spustelėjo. R. M. šaukė, kad skauda. Tada M. P. pasakė, kad baigtų ir atitraukė jį nuo R. M.. Ši nuėjo į virtuvę, dar kartą pasakė, kad jai skauda. Nematė, ar ji verkė, nes į virtuvę pats nėjo. Jam stipriai kraujavo sužeista ranka. M. P. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kartu atvyko ir policijos pareigūnai ir jis buvo sulaikytas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusioji R. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė (b. l. 20-22), kad su A. Š. kartu gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 30 d., kartu su A. Š. ir M. P., kuris apie dvi savaites gyvena pas juos namuose, buvo išėję į mišką uogauti. Grįžus namo A. Š. kažkur išėjo, o grįžęs apie 18 val. buvo stipriai girtas. Po to, ji su M. P. išėjo į parduotuvę, o kai grįžo apie 22 val. A. Š. atrodė dar girtesnis. Visi trys gėrė brendį. A. Š. pradėjo konfliktuoti, vadino ją necenzūriniais žodžiais, kaltino ją neištikimybe. Ji nesivėlė į jo konfliktą. A. Š. nurimdavo ir vėl pradėdavo priekaištauti. Neiškentus priekaištų, ji pasakė, kad sugyventinis gali išeiti iš šių namų, jei jam netinka. Tada A. Š. supyko ir kumščiu trenkė į televizorių, susižalojo ranką. Televizoriaus ekranas sudužo. Po to, griebė ją už marškinėlių, truktelėjo žemyn, pastūmė ir ji nugriuvo ant pripučiamo čiužinio. Jai nugriuvus A. Š. vienos rankos delnu sudavė vieną kartą į vieną veido pusę, po to kitos rankos delnu į kitą veido pusę. Ji jautė didelį skausmą, šaukė, kad skauda, kad nemuštų. Po to, A. Š. rankomis suėmė jos kaklą ir smaugė. Tuo metu į kambarį atėjo M. P. ir A. Š. atitraukė nuo jos. Visa tai įvyko apie 0.30 val. M. P. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kadangi A. Š. stipriai kraujavo ranka. Atvyko ir policijos pareigūnai. Jokių sužalojimų neišliko, todėl pas gydytojus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas supaprastinta tvarka.

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. P. nurodė (b. l. 28-30), kad apie dvi savaites gyvena pas savo draugą A. Š. ir jo draugę R. M.. 2019 m. birželio 30 d. visi trys buvo išėję uogauti, o grįžę į namus kartu su draugu išgėrė alaus. Po to, A. Š. buvo kažkur išėjęs, grįžo dar girtesnis. Vėliau jis su R. M. išėjo į parduotuvę. Grįžę iš jos visi vartojo alkoholį, jautėsi stipriai apsvaigęs. Tiksliai nežino kuri valanda buvo, kai būdamas virtuvėje išgirdo šaukiant R. M., kad nemuštų. Atbėgęs į kambarį matė, kad R. M. guli ant pripučiamo čiužinio, o A. Š. prie jos pasilenkęs ar priklaupęs rankomis spaudė jos kaklą. Jis atitraukė draugą nuo R. M., ši atrodė įpykęs. R. M. atsikėlė ir išbėgo iš kambario. A. Š. ranka stipriai kraujavo, todėl jis iškvietė greitąja medicinos pagalbą su kuriais atvyko ir policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. Š. prisipažinimo, nukentėjusiosios R. M. ir liudytojo M. P. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2019 m. liepos 1 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos V. V. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 6-10), kuriame užfiksuota, kad apie įvykį pranešė greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Įvykio vietoje gauti paaiškinimai iš R. M., kuri nurodė, jog, kilus konfliktui, A. Š. du kartus sudavė rankos plaštaka jai į veidą bei suėmęs už kaklo smaugė. A. Š. paaiškino, kad supykęs sudaužė televizorių;

2019 m. liepos 1 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos V. V. tarnybinis pranešimas dėl girtumo nustatymo (b. l. 11), kuri patvirtina, kad 2019 m. liepos 1 d. 1.04 val. A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,11 promilių girtumas, o R. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), nustatytas 0,38 promilių girtumas;

2019 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 12-13, 14-18), kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti bute adresu (duomenys neskelbtini). Buto kambario kairiame kampe stovi dvi spintelės, ant kurių yra televizorius. Jo ekranas sudaužytas. Kambaryje netvarka, išmėtyti drabužiai. Tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2019 m. liepos 1 d. apie 00.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu su R. M., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, metu, tyčia rankomis sugriebė nukentėjusiajai R. M. už drabužių, jėga ją tempdamas pargriovė ant pripučiamo čiužinio, po to rankų plaštakomis sudavė du smūgius R. M. į veido kairę ir dešinę puses, ir abejomis rankomis suėmęs už kaklo, smaugė nukentėjusiąją, tokiais veiksmais mušdamas ir smurtaudamas savo šeimos nariui – R. M. sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ne tik nukentėjusiosios duoti parodymai, kad ji jautė fizinį skausmą, bet ir liudytojo ir paties kaltinamojo kaltės pripažinimas bei pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys. Nusikaltimas baigtas, tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. Š. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 78). Kaltinamasis A. Š. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 74-76). Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2019 m. liepos 2 d. (b. l. 79). Minėtame pranešime nukentėjusioji nurodė, kad dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštarauja.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sugyventinę R. M.. Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo A. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Š. yra jauno ir darbingo amžiaus, nepilnamečių išlaikytinių neturi (b. l. 32-33), praeityje teistas keturis kartus, tame tarpe už tos pačios rūšies nusikalstamą veiką (b. l. 43-46, 48-50), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 36-41, 42), niekur nedirba (b. l. 34), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 35), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje iki 2015 m. liepos 10 d. įrašytas nebuvo (b. l. 53). Dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, A. Š. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis).

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 1 d. 1.03 val. iki 2019 m. liepos 1 d. 15.20 val. (b. l. 68-69, 70), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam A. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72-73).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką:

būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančias programas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką:

būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančias programas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 1 d. 1.03 val. iki 2019 m. liepos 1 d. 15.20 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. Š. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam A. Š. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam A. Š. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti A. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė