- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- 1-1315-203/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00478-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gudienė
- Nukentėjusysis
- O. M.
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M., pagal 2007-10-05 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą privalėdamas mokėti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams M. M., gim. 2004(duomenys neskelbtini), E. M., gim. 2001(duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. 2006(duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2007-07-12 iki kiekvieno vaiko pilnametystės lėšomis disponuoti uzufrukto teise pavedant O. M., vengė pareigos išlaikyti vaikus ir laikotarpiais nuo teismo sprendimo priėmimo iki 2008-10-02, nuo 2008-10-13 iki 2009-04-27 bei nuo 2010-06-18 iki 2010-08-23 nemokėjo vaikams teismo priteisto išlaikymo be pateisinamos priežasties.
Apklaustas teisme kaltinamasis A. M. kaltės nepripažino, paaiškino, kad kaltinimo esmę supranta, tačiau nesutinka, kad vengė išlaikyti vaikus. Teismo priteistų sumų mokėti negalėjo, nes neturi tam pakankamai lėšų. Šiuo metu yra sudaręs antrą santuoką, turi dar vieną vaiką. Antrą kartą susituokė iškart po pirmos santuokos nutraukimo. Tuo metu nedirbo, visą laiką registravosi darbo biržoje. Yra dirbęs daugelyje firmų, kuriose darbo užmokesčio jam nemokėjo. Paskutinį kartą iš darbo išėjo savo noru, už savaitę ten gavo tik 168 Lt. Jį su žmona išlaiko jo uošvė. Savo vaikais rūpinosi, pagal išgales prisidėjo prie jų išlaikymo, padėjo išleisti juos į mokyklą. O. M. gulint ligoninėje, vaikai gyveno pas jį ir jais buvo pasirūpinta. Su vaikais ir dabar bendrauja. Dirba atsitiktinius darbus. Draugai paskambina ir pasiūlo padirbėti nelegaliai, bet šiaip darbo nėra. O. M. pagal galimybes pervesdavo lėšas vaikų išlaikymui, vienais metai pervedė iš viso apie 3000 Lt. Šiemet taip pat yra pervedęs pinigų, 2011-09-11 pervedė 53 Lt. Pinigus pasiskolino iš uošvės. O. M. buvo pusei metų nutraukta vaikų išlaikymo fondo mokama pašalpa. Jis pats pašalpos negauna, o žmonai pašalpa mokama kas tris mėnesius. Suvokia, kad turi pareigą mokėti vaikams išlaikymą, tačiau kartais 3-4 mėnesius neturi jokio darbo. Kai turi šiek tiek pinigų, visuomet dalį perveda O. M..
Apklausta teisme nukentėjusioji O. M. paaiškino, kad su A. M. išsiskyrė 2007 metais, nėra susipykę, bendrauja. Kartu turi tris nepilnamečius vaikus ir nutraukiant santuoką, iš A. M. buvo priteista po 300 Lt alimentai kas mėnesį kiekvienam vaikui A. M. jai perveda tik nedideles sumas, būna po 100 Lt, 20 Lt, 50 Lt. Jis tvirtina, kad nedirba ir neturi pinigų, tačiau buvo atvejų kai ji paskambina jam savaitgalį ir prašo pažiūrėti vaikus, o jis atsisako motyvuodamas tuo, kad dirba. A. M. nemokant priteisto išlaikymo, jai skirta pašalpa iš Vaikų išlaikymo fondo. 3-4 mėnesiu pašalpa nebuvo mokama ne dėl to, kad A. M. pradėjo vykdyti savo pareigą išlaikyti vaikus, bet todėl, kad prieš tai buvo įvykdyta permoka ir jai išmokėta didesnė pašalpa, nei priklausė. Sumoms išsilyginus, pašalpa mokama toliau. A. M. prieš mokyklą nupirko vaikams drabužių, sumokėjo už vadovėlius, vežėsi į McDonald‘s, tačiau pats apipirkti vaikus jis niekada nesisiūlo, ji visuomet turi jo prašyti, nes jai vienai už viską sumokėti sunku. Paskutinį kartą A. M. jai pervedė 50 Lt rugsėjo mėnesį, apipirkdamas vaikus mokyklai galėjo išleisti apie 300 Lt. Apie jo realiai gaunamas pajamas nieko nežino, kur jis išleidžia pinigus taip pat negali pasakyti. Alkoholiui pinigų suranda, nes kartą buvo atvažiavęs girtas. Vaikams daug prižada, pažadų paprastai nevykdo, bet sūnui gimtadieniui neseniai padovanojo telefoną.
Antstolio 2008-01-21 pažymoje užfiksuota, kad A. M. 2007 m. spalio-gruodžio mėnesiais nemokėjo periodinių išmokų vaikams išlaikyti pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-07-13 išduotą vykdomąjį raštą (b.l. 9).
Vaikų išlaikymo fondo administracijos pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad paaiškėjus, jog A. M. nevykdo pareigos mokėti vaikams išlaikymą, buvo priimti sprendimai dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo E. M., M. M. ir K. M. nuo 2008-01-21 po 195 Lt kas mėnesį (b.l. 3-5, 10-12).
2007-10-05 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu buvo iš dalies patenkintas O. M. ieškinys ir iš A. M. priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams M. M., gim. 2004-06-10, E. M., gim. 2001-09-11, ir K. M., gim. 2006-02-28, po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2007-07-12 iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti O. M.. Nustatytas skubus sprendimo vykdymas dalyje dėl išlaikymo. Teismo sprendime pažymėta, kad A. M. teismo posėdyje pripažino, jog formaliai niekur nedirba, tačiau per mėnesį neoficialiai uždirba 2000-4000 Lt (b.l. 23). Vykdomasis raštas išduotas 2008-01-23 (b.l. 22).
Antstolio 2010-05-19 pažymoje nurodyta, kad pažymos surašymo dienai iš A. M. vaikų išlaikymui priverstinai išieškota tik 177,50 Lt, o jo įsiskolinimas išieškotojai O. M. sudaro 31328,50 Lt (b.l. 44).
2011-08-17 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo iš A. M. darbdavio UAB „Kopirata“ reikalaujama išskaičiuoti 70 % iš A. M. darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, bei 50 % nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA (b.l. 50).
UAB „Kopirata“ pranešė, kad pagal antstolio patvarkymą iš A. M. jokios lėšos išskaičiuotos nebuvo, nes patvarkymas gautas A. M. jau nebedirbant bendrovėje. Jis dirbo nuo 2011-07-19 iki 2011-08-06 pagal terminuotą darbo sutartį (b.l. 58, 61-63).
Iš SoDros pateikto 2011-09-01 rašto matosi, kad bylai aktualiu laikotarpiu A. M. oficialiai dirbo iki 2007-05-02, po to nuo 2008-10-10 iki 2008-12-31 buvo registruotas kaip verslo liudijimą įgijęs asmuo, nuo 2010-06-18 iki 2010-08-17 dirbo UAB „JGH“, o nuo 2011-07-19 dirba UAB „Kopirata“ (b.l. 53-54).
Lietuvos darbo biržos rašte nurodyta, kad A. M. yra registruotas bedarbiu Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus m. skyriuje nuo 2010-08-23, nedarbo socialinio draudimo išmokos mokamos nebuvo, laikotarpiu nuo 2011-07-20 iki 2011-08-05 dirbo terminuotus darbus UAB „Kopirata“. Taip pat šis asmuo darbo biržoje registravosi nuo 2008-10-02 iki 2008-10-13, registracija nutraukta įsidarbinus savarankiškai; nuo 2009-04-27 iki 2010-06-17, registracija nutraukta įsidarbinus per darbo biržą (b.l. 56).
A. M. pateikė kasos pajamų orderius, kuriais grindžia pinigų mokėjimą O. M.. Iš šių orderių matosi, kad bylai aktualiu laikotarpiu 2007 m. spalio-gruodžio mėnesiais mokėtojai A. M. ir (duomenys neskelbtini) (vardas nenurodytas) O. M. pervedė iš viso 610 Lt (b.l. 77-81), 2008 metais – iš viso 1960 Lt (b.l. 83-100), 2009 metais – iš viso 419 Lt (b.l. 101-108), 2010 metais – iš viso 516 Lt (b.l. 109-118), 2011 metais – 50 Lt (b.l. 119), teisminio nagrinėjimo metu A. M. pateikė kasos pajamų orderį, patvirtinantį, kad 2011-09-11 jis pervedė O. M. dar 50 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad A. M. vengė pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti. Pats kaltinamasis neigė padaręs šią veiką ir nurodė, kad prie vaikų išlaikymo prisideda tiek, kiek leidžia galimybės, o mokėti tokio dydžio išlaikymo, kuris buvo priteistas teismo negali, nes neturi pakankamai pinigų. Mokėti alimentų sąmoningai nevengė, dirba atsitiktinius darbus, visą laiką registravosi darbo biržoje, pats yra išlaikomas uošvės. Teismas tokią kaltinamojo versiją vertina kaip gynybinę poziciją. Iš A. M. yra priteistas išlaikymas trims jo nepilnamečiams vaikams, mokant po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2007-07-12 iki kiekvieno vaiko pilnametystės. Kaip matosi iš į bylą pateiktų kasos pajamų orderių, kaltinamasis savo pareigą mokėti išlaikymą vaikams vykdė tik simboliškai – iki bylos nagrinėjimo teisme yra sumokėjęs mažiau nei 10 % jam priklausančių išmokų vaikų išlaikymui. Pažymėtina, kad aplinkybės dėl prisidėjimo prie vaikų išlaikymo kitomis formomis – nuperkant jiems drabužius ir vadovėlius mokyklai, nusivedant į kavinę, nenaikina kaltinamojo pareigos mokėti teismo priteistą išlaikymą ir mokėtinų sumų dydžio nemažina. Be to, iš teisme apklaustos nukentėjusiosios O. M. parodymų matosi, kad A. M. net ir minimaliai teprisidėdamas prie savo vaikų išlaikymo, tokią pagalbą vykdo ne kaip pareigą, bet teikia ją kaip paslaugą, t.y. pats iniciatyvos nerodo, prie vaikų išlaikymo prisideda tik konkrečiai paprašytas, pats pasirenka, kada jam patogiau šią pareigą vykdyti. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų kreipęsis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo dėl sunkios turtinės padėties ar leidimo mokėti išlaikymą ne pinigais, o kitokia forma. A. M. yra sveikas ir darbingas, nors išlaikymo nemokėjimą motyvuoja tuo, kad neranda darbo, dirba tik atsitiktinius darbus ir pats yra išlaikomas, tačiau byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių abejoti tokia jo versija. Pagal darbo biržos pateiktus duomenis, A. M. kaip bedarbis yra registruotas nuo 2010-08-23 iki šiol, per šį laikotarpį terminuotai dirbo nuo 2011-07-19 iki 2011-08-05, taip pat darbo biržoje registravosi nuo 2008-10-02 iki 2008-10-13 ir nuo 2009-04-27 iki 2010-06-17. Teismas pripažįsta, kad išlaikymo vaikams nemokėjimas ar dalinis mokėjimas registracijos darbo biržoje laikotarpiais, nėra laikytinas nusikalstamu vengimu išlaikyti vaiką, todėl šie laikotarpiai teisingai kaltinamajam neinkriminuoti. Kita vertus, pagal SoDros pateiktus duomenis ir kitus byloje esančius duomenis apie kaltinamojo darbovietes matosi, kad A. M. oficialiai dirbo iki 2007-05-02, po to legaliai dirbo tik nuo 2010-06-18 iki 2010-08-17 bei nuo 2011-07-19 iki 2011-08-05, taip pat turėjo įsigijęs verslo liudijimą nuo 2008-10-10 iki 2008-12-31. Be to, tais laikotarpiais, kuomet dirbo, jis nepranešė antstoliui apie savo darbo vietas, dėl ko nebuvo vykdomas išieškojimas. Kaltinamasis nepaaiškino, kodėl darbo biržoje nesiregistravo iki pat 2008-10-02, nuo 2009-01-01 iki 2009-04-27, nuo 2010-06-17 iki 2010-08-23, nors šiais laikotarpiais oficialiai niekur nedirbo ir individualiai legalios veiklos nevykdė, o apie pareigą mokėti išlaikymą vaikams jam buvo gerai žinoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priimdamas 2007-10-05 sprendimą ir nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, teismas vertino ir paties A. M. nurodytas aplinkybes apie jo realią turtinę padėtį ir faktiškai gaunamas pajamas – kaltinamasis teismui nurodė, jog dirba nelegaliai ir uždirba 2000-4000 Lt per mėnesį. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis irgi netiesiogiai nurodė apie tai, kad dirba nelegaliai, pavadindamas tai „chaltūra“, kurią jam pasiūlo draugai. Nukentėjusioji O. M. taip pat patvirtino, kad būna, jog jai paskambinus kaltinamajam ir paprašius prižiūrėti vaikus, šis atsisako tuo pagrindu, jog dirba. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad nepaisant kaltinamojo nurodomo pinigų trūkumo, jis randa pakankamai pinigų alkoholiui – buvo pas ją atvykęs neblaivus. Minėti paties A. M. bei nukentėjusiosios parodymai, ilgi laikotarpiai, per kuriuos kaltinamasis nei dirbo legaliai, nei registravosi darbo biržoje, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo oficialiai deklaruojama turtinė padėtis ir pajamos neatitinka jo faktinės turtinės padėties ir realiai gaunamų pajamų. Jokių svarbių išlaikymo vaikams nemokėjimą laikotarpiais, kai nesiregistravo darbo biržoje, pateisinančių priežasčių A. M. nenurodė. Įvertinęs surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka konstatuoti, jog kaltinamasis laikotarpiais nuo 2007-10-05 iki 2008-10-02, nuo 2008-10-13 iki 2009-04-27 bei nuo 2010-06-18 iki 2010-08-23 vengė išlaikyti savo vaikus, nes, galėdamas šią pareigą vykdyti, mokėjo vaikams tik nežymią dalį iš jo priteisto išlaikymo, sąmoningai slėpė savo pajamas, nesistengė uždirbti pakankamai lėšų, kad galėtų tinkamai ir visa apimtimi įgyvendinti savo pareigą išlaikyti vaikus. Tokie veiksmai (neveikimas) atitinka nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
A. M. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, jis neteistas, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. BK 164 str. sankcija numato tris laisvės atėmimui alternatyvias bausmių rūšis: viešuosius darbus, laisvės apribojimą ir areštą. Kaltinamasis teisme pareiškė, kad viešųjų darbų jis neatlikinės, skirti areštą darbingam asmeniui, kuris turi pareigą stengtis gauti pajamų ir iš jų išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, netikslinga. Įvertinus šias aplinkybes, A. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje ir būti namuose nuo 22 val.iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.