Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko Ramūno Grigonio apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarimo P. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate 2015 m. vasario 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 63P-25321766-15 P. G. surašytas už tai, kad jis 2014 m. liepos 11 d., apie 17.50 val. prie prekybos centro „Akropolis“ vartojo marihuaną, taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 44 straipsnio 2 dalyje.

Apeliaciniame skunde (toliau - skundas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininkas Ramūnas Grigonis prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo P. G. būtų paskirta administracinė nuobauda, numatyta LR ATPK 44 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose. Skunde nurodo, kad įstaiga bylos medžiagą gavo 2014 m. liepos 14 d., todėl ši data laikytina pažeidimo paaiškėjimo data ir nuo jos turėtų būti skaičiuojamas bylos terminas. Akivaizdu, kad specialisto išvada Nr. T-N 189/14(01) policijos komisariate buvo gauta tik 2014 m. gruodžio 16 d., pareigūnas atlikęs tyrimą medžiagoje bandė iškviesti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tačiau jis nustatytu laiku neatvyko. Šiuo atveju pažeidėjo gyvenamoji vieta buvo žinoma, jis atsiliepė pareigūnui telefonu, tačiau sutartu laiku neatvyko administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, todėl pagrindo skelbti jo paiešką nebuvo. Tokiu būdu susidarė kitos priežastys, dėl kurių nebuvo galimybės asmens patraukti atsakomybėn per LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą, ir pareigūnas, vadovaudamasis LR ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priėmė nutarimą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą P. G. ne ilgiau kaip vieniems metams nuo pažeidimo padarymo ir paaiškėjimo dienos.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko Ramūno Grigonio apeliacinis skundas netenkintinas.

LR ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16-1491/2007).

Pagal LR ATPK 35 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Vadovaujantis LR ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pagal teismų praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos, o motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarimas byloje Nr. N575-761/2010).

LR ATPK 250 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo termino, nustatė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. G. 2014 m. liepos 11 d., apie 17.50 val. prie prekybos centro „Akropolis“ vartojo marihuaną. LR ATPK 44 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas padaromas konkrečiu laiku atliekant konkretų veiksmą, todėl nėra laikytinas trunkamuoju. Teisės teorijoje nurodoma, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įstaiga bylos medžiagą gavo 2014 m. liepos 14 d., todėl ši data laikytina pažeidimo paaiškėjimo data ir nuo jos turėtų būti skaičiuojamas bylos terminas. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog minėtas pažeidimas nėra trunkamasis, administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo jo padarymo dienos. Nepaisant to nelaikytina, kad net ir trunkamojo teisės pažeidimo atveju jo paaiškėjimo diena laikytina tuomet, kai institucija gauna bylos medžiagą. Bet kokiu atveju pažeidimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kurią buvo nustatyta, jog pažeidimas galėjo būti padarytas. Byloje nustatyta, kad P. G. buvo sulaikytas UAB „Eurocash1“ apsaugos darbuotojo, taigi net ir trunkamojo teisės pažeidimo atveju ši diena būtų laikoma administracinio teisės pažeidimo paaiškėjimo diena.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pareigūnas, vadovaudamasis LR ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priėmė nutarimą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą P. G. ne ilgiau kaip vieniems metams nuo pažeidimo padarymo ir paaiškėjimo dienos. Tačiau iš byloje esančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2015 m. sausio 14 d. nutarimo matyti, kad buvo pratęstas ne administracinės nuobaudos skyrimo terminas, o pranešimo reg. 20-22-PR5-7634 nagrinėjimo terminas, iki bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Negana to, net ir tuo atveju, jei minėtu nutarimu būtų pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, jame nurodoma, kad terminas pratęsiamas ne vieniems metams nuo pažeidimo padarymo ir paaiškėjimo dienos, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, bet iki bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tokiu atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminas būtų pasibaigęs 2015 m. vasario 3 d., kuomet faktiškai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, taigi administracinė nuobauda vis tiek negalėtų būti paskirta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad vadovaujantis LR ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, būtų nutarta administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminą turi teisę pratęsti ta institucija, kurios žinioje yra administracinio teisės pažeidimo byla, t. y. tiek institucija, tirianti administracinį teisės pažeidimą, tiek institucija, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinė teismo byla Nr. N575-1253/2010). Byloje nėra jokių duomenų apie administracinės nuobaudos paskyrimo termino pratęsimą, todėl konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo teisena nagrinėjamu atveju negalima.

Esant tokioms aplinkybėms, P. G. administracinio teisės pažeidimo byloje galėjo būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, ką teismas ir padarė. Toks teismo sprendimas atitinka teisminę praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-866/2012, N62-2180/2011 ir kt.).

Konstatuotina, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną P. G. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 44 straipsnio 2 dalyje, kadangi pasibaigė LR ATPK 35 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas (LR ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko skundas atmestinas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarimą palikti nepakeistą, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko Ramūno Grigonio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.