Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. L. ir A. K. patikslintą ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui A. M., tretiesiems asmenims D. L., A. L. ir B. L., išvadą teikiančiai institucijai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriui ir atsakovo A. M. patikslintą priešieškinį ieškovams R. L. ir A. K., atsakovams pagal priešieškinį D. L., A. L. ir B. L., išvadą teikiančiai institucijai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriui dėl pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

VĮ Registrų centro duomenimis 190,76 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Ginčo pastogė) yra 4 butų pastate, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), ir ši pastogė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ieškovams R. L. – 17/50 dalių, A. K. – 27/100 dalys, atsakovui A. M. – 39/100 dalys. Iš byloje pateiktos nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos (registro Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) bei nuotraukų matyti, kad ginčo pastogė yra dviejuose aukštuose – žemutiniame 134,64 kv. m ploto, aukštesniame – 56,12 kv. m ploto. Minėtame name butai nuosavybės teise priklauso ieškovui A. K. (butas Nr. 1), atsakovui A. M. (butas Nr. 4), atsakovui pagal patikslintą priešieškinį D. L. (butas Nr. 2), atsakovams pagal patikslintą priešieškinį A. ir B. L. (butas Nr. 3) (1 t., b. l. 10–11, 17–28, 38–40; 2 t., b. l. 34–38, 70–74, 113–124; 3 t., b. l. 4–14).Ieškovo R. L. užsakymu 2015 m. UAB „Romos projektas“ parengė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, (NVK uk (duomenys neskelbtini)) tvarkybos darbų projektą „Negyvenamos pastogės paprastojo remonto ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas. Tvarkomieji statybos darbai. Projektiniai pasiūlymai“ (projekto vadovė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą turinti R. B.), kuriuo numatytas ginčo pastogės atidalijimas, suformuojant 2 atskirus turtinius vienetus (1 t., b. l. 29–46, 172; 2 t., b. l. 8, 18). 2015 m. gegužės 18 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė R. B. nepritariantis parengtiems daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, tvarkybos darbų projektiniams pasiūlymams, nes darbų projekto sudėtyje nėra paveldo objekto bendraturčių sutikimo rengti projektą (1 t., b. l. 16). Ieškovai R. L. bei A. K. su patikslintu ieškiniu pateikė 2017 m. UAB „Romos projektas“ tos pačios projekto vadovės R. B. parengtą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, (NVK uk (duomenys neskelbtini)) tvarkybos darbų projektą „Negyvenamos pastogės paprastojo remonto ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas. Tvarkomieji statybos darbai. Projektiniai pasiūlymai“, kuriuo ginčo pastogė kiekvienam bendraturčiui atidalinama, suformuojant 3 atskirus turtinius vienetus, ir prašo patikslinto ieškinio reikalavimą tenkinti būtent pagal šį projektą (3 t., b. l. 92–99).2015 m. kovo 23 d. – 2016 m. sausio 22 d. tarp pastogės bendraturčių R. L., A. K. ir A. M. vyko susirašinėjimas dėl pastogės atsidalijimo, taip pat šalys bandė spręsti ginčą taikiai bylos nagrinėjimo metu (1 t., b. l. 12–15, 130, 131, 161, 162; 2 t., b. l. 125, 126). 2006–2007 m. teismuose buvo sprendžiamas atsakovo A. M. ginčas dėl balkono su ankstesniais 2-ro ir 3-čio butų savininkais (3 t., b. l. 27–46).Iš pateiktų į bylą planų bei nuotraukų matyti, kad architekto S. K. projektuoto namo, kuriame yra ginčo pastogė, pradinė stogo forma iš plokščios į šlaitinę pakeista XX amžiaus 9-tajame dešimtmetyje, o atsakovo A. M. nurodytas kaminas atsirado dar vėliau – kai šlaitinis stogas buvo uždengtas skardos danga (1 t., b. l. 66–67, 101–105, 134, 135, 173–181; 2 t., b. l. 79–81). 2005 m. gegužės 11 d. rašte Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinys atsakovui A. M. yra nurodęs, jog tikslinga atkurti plokščią stogo dangą atliekant stogo tvarkymo darbus (3 t., b. l. 49). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius 2015 m. rugpjūčio 12 d. ir 2017 m. vasario 2 d. raštuose A. M. nurodė neprieštaraujantis sumanymui atkurti pastato pirminę stogo formą ir konstrukciją, atlikus pastato tyrimus ir jais pagrindus tokį architektūrinį sprendimą, taip pat neprieštaraujantis pastato bendraturčių bendru sutarimu priimtai iniciatyvai atkurti pirminę pastato architektūrinę išraišką (1 t., b. l. 68–69; 3 t., b. l. 47). Atsakovas A. M. pateikė architektės M. Š. 2015 m. lapkričio mėnesį sudarytus projekto brėžinius (duomenys neskelbtini), Kaunas, pastogės planus, stogo nuolydžių planus kaip darbų tvarkybos projektinį pasiūlymą, gyvenamojo namo šiltinamo stogo detalių taip pat ir su nuotekų lataku brėžinius, kuriais grindžia reikalavimą dėl stogo tvarkybos darbų projekto rengimo, taip pat pastogės atidalijimo schemą, pagal kurią reikalavimo nereiškia (1 t., b. l. 91–99, 125–129). Patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos tarp pastogės bendraturčių nustatymo atsakovas A. M. grindžia UAB „Inventora“ 2016 m. sausio 5 d. sudarytu patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų teisminiam ginčui spręsti planu (1 t., b. l. 124). 2016 m. balandžio 14 d. UAB „Inventora“ sudaryto plano dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovas A. M. ir jo atstovas paskutiniame teismo posėdyje nurodė nebepalaikantys (2 t., b. l. 33, 67). Be to, A. M. pateikė ir architekto R. P. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), laiptų įrengimo schemą pastogėje M1 ir M2 (preliminarią, neįvertinus priešgaisrinių ir paveldosaugos reikalavimų) dėl galimo kitokio nei siūlo ieškovai užlipimo įrengimo į aukščiau esančią pastogės dalį (2 t., b. l. 39, 40, 68, 69). 2016 m. balandžio 7 d. antstolė S. Vaicekauskienė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad: nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), užlipus laiptais į namo pastogę (palėpę), įėjus pro duris, kairėje pusėje užfiksuotas kaminas; pastogėje taip pat užfiksuoti dar 2 kaminai; gyvenamojo namo pastogės (palėpės) lubos (gegnės) vietomis įlūžę, išrūpėję (taip nurodyta dokumente), paremtos medine sija; gyvenamojo namo pastogės (palėpės) sienose yra angos, A. M. teigimu, tai ventiliacinės angos; pastogėje sandėliuojami įvairūs daiktai, statybinis laužas, statybinės medžiagos; gyvenamojo namo pastogėje (palėpėje) esantys kaminai užfiksuoti ir virš gyvenamojo namo stogo; kaminas, esantis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastogėje nėra pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, pastogės M1 plane; pagal pridedamą negyvenamosios – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo schemą kaminas fakto konstatavimo metu nebūtų prieinamas A. M. (2 t., b. l. 41–54, 60–67). 2016 m. rugsėjo 30 d. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius surašė pastogės bendrasavininkiams nurodymus dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl palėpėje (taip nurodyta dokumente) laikomos degios medžiagos, neužrakintų palėpės durų bei nustatė terminą pašalinti nurodytus pažeidimus (2 t., b. l. 109, 110).

Kaip matyti, šios bylos ginčo objektas yra negyvenama ir neįrengta gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), pastogė. Ši pastogė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik ieškovams R. L. ir A. K. bei atsakovui A. M., o iš jų R. L. tame name neturi buto. Atsakovams pagal priešieškinį A., B. ir D. L. ginčo pastogė nepriklauso, tačiau kaip namo bendraturčiai jie yra atsakingi už bendro naudojimo objektų, jų tarpe stogo, priežiūrą bei privalo padengti su tuo susijusias išlaidas, todėl bylos nagrinėjimo procese jie buvo įtraukti į bylą. Visi trys L. nesutiko su atsakovo A. M. reikalavimu dėl stogo konstrukcijos keitimo projekto ruošimo ir teismas sudarė galimybes abiems šalims tikslinti reikalavimus, tačiau patikslintame priešieškinyje joks reikalavimas jiems nebuvo pareikštas.

Dėl reikalavimų atidalinti pastogę arba nustatyti naudojimosi ja tvarką.

Ieškovams ir atsakovui A. M. nepavyko susitarti dėl jų turimos bendrosios dalinės nuosavybės – pastogės naudojimo ir valdymo, o teisme jų reiškiami reikalavimai bei atsikirtimai patvirtina bendraturčių nesutarimus. Šiuo atveju abu ieškovai nori palėpės atidalijimo, o atsakovas A. M. – nustatyti naudojimosi palėpe tvarką bei rengti projektą stogo konstrukcijos pakeitimui, kurį atlikus ginčo palėpės neliks.

Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ar naudojimo tvarkos nustatymo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl byla nagrinėtina laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o nesutarus, kilęs ginčas sprendžiamas teisme (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi atskiromis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis tvarką, pagal bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas dalis (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Taip pat kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas teikiamas visiškam daikto atidalijimui, geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą, kadangi palengvinamas bei supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas, išvengiama tarp bendraturčių ateityje galinčių kilti ginčų, operatyviau ir pigiau valdomas konkretus objektas ir užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis).

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimą: pasikeičia bendro turto teisinis režimas – suformuojami atskiri savarankiški nuosavybės teisės objektai, nebepaliekant bendrai naudojamų turto dalių; pasikeičia bendraturčio statusas – nuosavybės teisę turintis asmuo iš bendraturčio tampa atskiru savininku, nes jo turėta bendroji dalinė nuosavybė transformuojasi į asmeninę. Daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o toks padalijimas pasiekiamas, jei po padalijimo kiekvieną padalyto daikto dalį bus galima naudoti pagal pirminę paskirtį (CK 4.6 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 2 dalis). Vieno iš bendraturčių nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas.

Šiuo atveju įmanoma atidalinti gyvenamojo namo pastogę be neproporcingos žalos jos paskirčiai, o visi bendraturčiai pripažįsta vienos nedidelės bendros patalpos poreikį, iš kurios būtų galima patekti į jiems skirtinas pastogės dalis. Šalys pateikė savo siūlomus variantus – ieškovai pastogės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planą, suformuojant 3 atskirus turtinius vienetus, o atsakovas A. M. naudojimosi tvarkos ginčo pastoge planą (2 t., b. l. 124; 3 t., b. l. 99). Kitų variantų šalys neteikė, teismo siūlymu susitarti nepasinaudojo, todėl teismas vertina abiejų šalių projektus, siekiant priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant patogumo, racionalumo, geresnio nuosavybės valdymo visiems pastogės bendraturčiams.

Ieškovai prašo R. L. paskirti pastogės patalpas, projekte pažymėtas indeksais 5-3/56,12 kv. m ploto, 5-2/8,05 kv. m ploto (viso 64,17 kv. m), A. K. paskirti patalpą, projekte pažymėtą indeksu 5-4/50,87 kv. m ploto, atsakovui A. M. paskirti patalpą, projekte pažymėtą indeksu 5-5/73,48 kv. m ploto, o bendrai visiems bendraturčiams palikti naudotis patalpą 5-1/2,35 kv. m ploto. Pagal turimas idealiąsias pastogės dalis bendraturčiams priklauso toks pastogės plotas: R. L. – 64,86 kv. m; A. K. – 51,50 kv. m, A. M. –74,40 kv. m. Taigi, atsižvelgiant į proporcingai kiekvienam iš jų skiriamą 5-1/2,35 kv. m ploto bendros patalpos dalį (R. L. – 0,80 kv. m, A. K. – 0,63 kv. m., A. M. – 0,87 kv. m), konstatuotina, jog siūlomos realiosios dalys atitinka kiekvieno bendraturčio pastogėje turimas idealiąsias nuosavybės dalis (3 t., b. l. 99). Pagal ieškovų siūlomą variantą visiems bendraturčiams tenka konkretaus, paprasto ir aiškaus išplanavimo, konkrečiai nurodytų matmenų (ilgio, pločio bei ploto) patalpos, kuriose atsakovo A. M. ir ieškovo A. K. dalis skiria trumpa bendra siena, o paliekama bendra patalpa yra labai minimalaus ploto. Kiekvienas bendraturtis iš bendros patalpos galės netrukdomai patekti į jam skiriamą pastogės dalį, taip pat numatytas patekimas į aukštesniąją pastogės dalį, kuri šiuo atveju skiriama ieškovui R. L. ir kurios atsakovas A. M. nepageidavo. Taip pat ieškovai nurodė, o atsakovas A. M. nepaneigė, jog per pastogės langus žemiau esančioje pastogės dalyje matosi puikus senamiesčio vaizdas, todėl ši dalis turi tekti ne vienam bendraturčiui ir pagal ieškovų siūlomą planą ji tenka apylygiai ieškovui A. K. (5-4 patalpa) bei atsakovui A. M. (5-5 patalpa).

Atsakovo A. M. argumentai dėl ieškovų siūlomo pastogės atidalijimo plano ydingumo atmestini, kadangi: 1) butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė (CK, 4.82 straipsnio 1 dalis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Namo kaminai, ventiliacinės sistemos, stogas ir kt. priklauso visiems namo patalpų bendraturčiams. Esant poreikiui juos remontuoti, valyti ar kitaip prižiūrėti, kiti bendraturčiai privalo užtikrinti galimybę tai padaryti, juolab, kad ir bendros komunikacijos inžinerinės sistemos bei tinklai eina per namo bendraturčių kiekvieno asmeniškai turimas patalpas (butus). Be to, pastogės patalpos nepriklauso L., turintiems ginčo name 2 butus, kurie už bendras komunikacijas (kaminus, ventiliacines angas ir kt.), jų priežiūrą, išlaikymą atsakingi su ieškovais ir atsakovu A. M.. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, darytina išvada, jog pastogės dalies, kurios sienoje yra iš atsakovo A. M. buto išeinantis kaminas, paskyrimas kitam bendraturčiui, nepažeis atsakovo A. M. teisių. Be to, pažymėtina, kad iš atsakovo A. M. buto einantis kaminas nėra registruotas VĮ Registrų centro duomenyse, o byloje pateiktos skirtingu laiku darytos namo nuotraukos patvirtina, jog iki stogo dangos pakeitimo Rannila skardos dangą, to kamino iš viso nebuvo; 2) atsakovas A. M. nesutinka, kad ieškovams būtų skirta pastogės dalis virš jo buto, tačiau iš rašytinių įrodymų ir šalių bei jų atstovų paaiškinimų matyti, jog tame gyvenamajame name ieškovas R. L. neturi buto, o palėpė didžiąją dalimi yra virš atsakovo A. M. buto. Taigi, paskirstyti pastogės dalis taip, kad ieškovams tenkančios dalys nebūtų virš A. M. buto, kartu atsižvelgiant į visų šalių lygiateisiškumą, patogumą bei racionalumą, nėra galimybės; 3) ginčo pastogė yra negyvenama, joje nėra komunikacijų, be to, byloje nėra duomenų apie žymaus architekto statytame sau pačiam gyventi name blogą perdangos tarp atsakovo A. M. buto lubų bei pastogės grindų būklę ir tokių aplinkybių byloje niekas nenurodė, todėl teiginiai dėl atsakovo A. M. gyvenimo kokybės bloginimo dėl triukšmavimo ar užliejimo grėsmės laikytini nepagrįstais ir neįrodytais, juolab, kad šioje byloje reikalavimai dėl pastogės patalpų paskirties pakeitimo (iš negyvenamųjų į gyvenamąsias) ar rekonstrukcijos (papildomų gyvenamojo namo aukštų statymo) nereiškiami; 4) konkretūs pertvarų ar laiptukų į aukščiau esančias pastogės patalpas sprendimai turės būti rengiami ir suderinami pagal atskirus projektus, tačiau su šiuolaikiškoms medžiagomis tai įmanoma atlikti, nepažeidžiant namo konstrukcijų apkrovų ir nekeliant papildomo triukšmo; 5) šiuo atveju naudojimosi tvarka pastogės patalpomis nebuvo nustatyta ir akivaizdu nėra nusistovėjusi, o atsakovo A. M. pateiktas Priešgaisrinės priežiūros skyriaus nurodymas tik patvirtina, jog tikslinga atidalinti pastogės dalis, kad būtų galima nustatyti kuris bendraturtis neužtikrina tinkamo priešgaisrinių ar kitų taisyklių laikymosi (2 t., b. l. 109, 110); 6) iš šalių paaiškinimų matyti, jog architekto S. K. gyvenamasis namas buvo skirtas 2 šeimoms, tačiau šiuo metu ten yra 4 butai, todėl akivaizdu, jog pakitimai nuo namo statybos pradžios neišvengiamai buvo ir yra.

Taigi, įvertinus ieškovų R. L. ir A. K. bei atsakovo A. M. siūlomus variantus – jų pateiktus planus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus bei argumentus, rašytinę bylos medžiagą, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgiant į bendraturčių interesų derinimo bei pusiausvyros, pagrįstų teisėtų lūkesčių ir kitus civilinės teisės principus, konstatuotina, jog racionalesnis (patogesnis), protingesnis, teisingesnis, sąžiningesnis, geriau užtikrinantis visų pastogės bendraturčių interesus ir išlaikantis jų pusiausvyrą yra ieškovų siūlymas. Pagal ieškovų projektą visiems bendraturčiams realiai tenka lygiavertės pagal savo naudingąsias savybes pastogės dalys, atitinkančios kiekvieno jų turimą idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje, todėl nepažeidžiamos nuosavybės teisės į daiktus, vienodai užtikrinami visų bendraturčių kaip savininkų interesai, atidalinimui įgyvendinti nereikės didelių papildomų išlaidų. Taip pat sudaromos sąlygos efektyviam, ekonomiškam ir patogiam pastogės patalpų, kurios šiuo atveju yra dviejų lygių (aukštų), naudojimui, proporcingai derinami bendraturčių interesai, mažinamos ginčų kilimo sąlygos, nepadaroma žala prašomam padalinti nekilnojamajam turtui, nekeičiama pirminė šių patalpų paskirtis. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovai siūlė atsakovui A. M. apsikeisti – imti jiems skiriamas pastogės dalis, taip pat ir aukštesniąją pastogės patalpų dalį, tačiau atsakovas A. M. to nepageidavo. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta patikslinto ieškinio reikalavimas dėl pastogės dalių atidalijimo pagal ieškovų pateiktą projektą tenkintinas, o atsakovo A. M. reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos pastogės patalpomis nustatymo atmestinas (CK 1.5 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys, 4.81 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys,177, 178, 185 straipsniai, 3 t., b. l. 92-99).

Dėl patikslinto priešieškinio reikalavimo leisti atsakovui A. M. be bendraturčių R. L. ir A. K. sutikimo rengti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo darbų tvarkybos projektą pagal architektės M. Š. pasiūlytus sprendinius.

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, reguliariai kaupti lėšas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 1, 3, 4, 7 dalys). Buto ir kitos patalpos savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84, 4.85 straipsnių nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju atsakovas A. M. nori rengti projektą gyvenamojo namo stogo konstrukcijos pakeitimui iš šlaitinės į plokščią. Byloje yra pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame antstolė S. Vaicekauskienė nurodė vizualiai matomą vaizdą. Jokių statybos specialistų patvirtinimų ar kitų įrodymų dėl stogo konstrukcijos keitimo būtinumo ar privalomumo arba blogos stogo būklės byloje nepateikta (CPK 177, 178 straipsniai). Tai, kad Kultūros departamentas neprieštarautų pastato bendraturčių bendru sutarimu priimtai iniciatyvai keisti stogo konstrukciją į anksčiau buvusią, nereiškia, jog namo bendraturčiai privalo tai įgyvendinti, nes tokios rekomendacijos neprivalomos. Be to, be atsakovo A. M. nei vienas bendraturtis tokios iniciatyvos nekėlė, jos nepalaiko ir tam kategoriškai prieštarauja.

Pažymėtina, kad stogo konstrukcijos keitimas, o juolab namui, esančiam nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje, neabejotinai kainuoja brangiai. Visi kiti bendraturčiai nurodo, jog tai būtų nereikalinga finansinė našta jiems, nes stogas yra pakankamai geros būklės, didesnė jo dalis neseniai uždengta šiuolaikiška skardos danga, o lėšas reikia skirti kitoms šlaite stovinčio šio gyvenamojo namo problemoms spręsti. Keičiant stogo konstrukciją ir panaikinant pastogės patalpas, kurios ieškovams ir atsakovui A. M. priklauso nuosavybės teise, bendraturčiams turi būti atlyginama jų prarandamos nuosavybės vertė. Atsakovas A. M. nenurodė kas atlygins šias išlaidas, kas sumokės už šiuo metu nebūtinus stogo konstrukcijos pakeitimus, o vienas pats padengti šias išlaidas jis nesutinka.

Atsakovas A. M. teigia, kad pirminės autentiškos namo stogo konstrukcijos atstatymas būtinas namo architektūrinės vertės išsaugojimui, nes namas yra Europos komisijos pripažintas ir saugomas kultūros paveldo objektas. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų apie gyvenamojo namo, kurio bendraturčiais yra šios bylos šalys, saugojimą būtent pagal jo pirminę išvaizdą, tai yra su plokščiu stogu, o Kultūros vertybių registre namas įrašytas esantis su šlaitiniu stogu. Autentiškas reiškia atitinkantis tikrąjį, tikras, originalus. Tačiau šiuo atveju plokščia stogo konstrukcija nėra išlikusi. Pažymėtina, kad siekiantis atkurti pirminės konstrukcijos stogą atsakovas A. M. pats pripažino, jog yra pakeitęs savo bute langus, taip pat garažo vartus į šiuolaikiškus. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog tie pakeitimai atlikti su Kultūros paveldo departamento skyriaus sutikimu ar leidimu, tačiau akivaizdu, jog savo gerovei atsakovas A. M. autentikos išsaugojimo tikslų nekelia.

Taip pat pažymėtina, kad atsakovo A. M. pateiktas darbų tvarkybos projektinis pasiūlymas yra visiškai nekonkretus – prie brėžinių nėra jokių paaiškinamųjų raštų ar aprašymų, todėl neaišku kas tiksliai yra žymima nuolydžių rodyklėmis ir kitais ženklais – esami ar būsimi nuolydžiai, įlajos, lietvamzdžiai ar kt., kas tuos lietvamzdžius ir įlajas šildys (1 t., b. l. 95–99, 125–129). Kartu pažymėtina ir tai, kad kultūros paveldo objektai gali būti tvarkomi tik pagal tam atitinkamus įgaliojimus turinčių asmenų parengtus dokumentus. Byloje nepateikti įrodymai, kad architektė M. Š., kurios parengtais sprendiniais atsakovas A. M. grindžia savo reikalavimą, yra atestuota ir turi teisę rengti tokius projektus ar siūlyti sprendinius, o gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kaip minėta, yra kultūros paveldo objektas.

Taigi, įvertinus tai kas aukščiau nurodyta, konstatuotina, jog iš bylos medžiagos teismas nenustatė, o atsakovas A. M. neįrodė būtinumo keisti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo konstrukciją, todėl ir šis atsakovo A. M. patikslinto priešieškinio reikalavimas laikytinas neįrodytu, nepagrįstu ir atmestinas (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Patikslintą ieškinį tenkinus, o patikslinto priešieškinio reikalavimus atmetus, iš atsakovo A. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui R. L. – 41,00 Eur žyminis mokestis ir 1 500,00 Eur už advokato teisinę pagalbą; ieškovui A. K. – 500,00 Eur už advokato teisinę pagalbą; valstybei – 41,87 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, 1 t., b. l. 2, 6A, 8, 9; 2 t., b. l. 2, 78, 132–134; 3 t., b. l. 2, 148–150).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti negyvenamąją patalpą – neįrengtą pastogę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2017 m. UAB „Romos projektas“ parengtą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) tvarkymo darbų projektą – negyvenamos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paprastojo remonto ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo“ projektinį pasiūlymą, kuriuo pastogė atidalijama į tris atskirus turtinius vienetus sekančiai: R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti patalpas, projekte pažymėtas indeksais 5-3/56,12 kv. m ploto, 5-2/8,05 kv. m ploto, bendrai su kitais bendraturčiais paliekant naudotis patalpą 5-1/2,35 kv. m ploto; A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti patalpą, projekte pažymėtą indeksu 5-4/50,87 kv. m ploto, bendrai su kitais bendraturčiais paliekant naudotis patalpą 5-1/2,35 kv. m ploto; atsakovui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti patalpą, projekte pažymėtą indeksu 5-5/73,48 kv. m ploto, bendrai su kitais bendraturčiais paliekant naudotis patalpą 5-1/2,35 kv. m ploto.

Patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)-1) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 41,87 Eur (keturiasdešimt vieno euro 87 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.