Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir departamentas, institucija, kuri priėmė nutarimą) 2023 m. sausio 19 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-472-2023 (ROIK: 23195182052) V. I. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 262 straipsnio 20 dalį skirta 1 000 Eur bauda už tai, kad atlikus neplaninį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) gamybinio cecho veiklos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., patikrinimą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimo ir konservavimo veiklą ir ūkinei komercinei veiklai naudoja požeminį vandenį (vidutiniškai 4,95 m³ per parą) neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimo ir neaprobavusi požeminio vandens išteklių. Vadovaujantis neplaninio patikrinimo išvadomis, 2022 m. kovo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytas privalomasis nurodymas Nr.(13.2)-PN-176 (toliau – ir privalomasis nurodymas), kuriame nurodyta gauti iš Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir tarnyba) leidimą naudoti žemės gelmių išteklius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinei veiklai naudojamų požeminių vandens gręžinių, kurių identifikavimo Nr. 20313 ir Nr. 26460. Privalomojo nurodymo reikalavimą bendrovė privalėjo įvykdyti iki 2022 m. rugsėjo 2 d. 2022 m. rugsėjo 9 d. atlikus neplaninį bendrovės patikrinimą nustatyta, kad bendrovė dėl leidimų naudoti požeminio vandens išteklius iš gręžinių Nr. 20313 ir Nr. 26460 į Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nesikreipė ir leidimo neturi. Nustatyta, kad V. I. nesiėmė priemonių, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytų ūkinę komercinę veiklą, turėdama Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą leidimą naudoti požeminį vandenį bei būtų aprobavusi požeminius vandens išteklius. Tokiu būdu V. I. pažeidė Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį.

3.3. Šiuo atveju vadovavosi departamento nurodymais. Iš departamento specialistų jokių nurodymų sustabdyti veiklą, visai nenaudoti vandens, atleisti iš darbo darbuotojus ir taip atimti iš jų ir jų šeimų pajamų šaltinius, negavo. Terminui, kuris nustatomas privalomame nurodyme, yra duodamas laikas atlikti ilgą ir sudėtingą darbą ir tam jam prireikė beveik vienerių metų. Teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. I. įrodė, jog ėmėsi pastovių aktyvių veiksmų leidimui gauti ir jo kaltės dėl pavėluoto privalomojo nurodymo įvykdyme nėra. Institucija, priėmusią nutarimą, žinojo, kad privalomojo nurodymo įvykdymui reikės ilgo laiko, tačiau neskubėjo, nenustatė aiškios tvarkos, kaip aprobuoti vandenvietę ir gauti leidimą, konsultaciją raštu suteikė pagal jo reikalavimą jau po pačios institucijos nustatyto termino įvykdyti privalomąjį nurodymą pabaigos. Teigia, jog sąžiningai ir nuolat atlikinėjo darbus, reikalingus leidimui gauti, neturėjo ketinimų naudoti vandenį iš savo nuosavų gręžinių neteisėtai. Metinis bendravimas raštu su institucija, kuri priėmė nutarimą bei tarnyba, kaip konstatavo apylinkės teismas, buvo dažnas. Abi institucijos puikiausiai žinojo, kad apeliantas atlikinėjo darbus, reikalingus leidimui gauti ir nėra sustabdęs gamybos, naudoja vandenį, tačiau nenurodė tos gamybos sustabdyti.

Motyvuojamoji dalis

4. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Teismo nutartį vertina kaip pagrįstą ir teisėtą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliantas nesutinka padaręs administracinį nusižengimą ir teigia, jog Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė, nes:

domėjosi dėl leidimo gavimo ir bendravo su Lietuvos geologijos taryba dar prieš 3 mėnesius iki gavo privalomąjį nurodymą;

Lietuvos geologijos tarnyba išdavė leidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išgauti iki 3 m³ per parą, todėl bendrovės naudojamas požeminis vandens telkinys nėra Lietuvos Respublikos vandens įstatymo objektas, nes neatitinka šiame įstatyme pateikto požeminio vandens telkinio sąvokos (sąlygines ribas turintis vandeningojo sluoksnio ar sluoksnio dalis, kurioje susitelkęs pakankamas kiekis požeminio vandens, kurio per parą būtų galima išgauti 10 m³);

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies norma yra tik konstatuojamojo, o ne privalomojo pobūdžio, t. y. nenurodo, kam leidimai yra privalomi;

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 25 straipsnio 3 dalį nurodoma, kad požeminės vandens vandenvietes tūri būti aprobuotos, kai privaloma išgauti 10 m³ vandens per parą;

departamento specialistai jokių nurodymų sustabdyti bendrovės veiklą, visai nenaudoti vandens, nedavė.

6. Patikrinęs bylos medžiagą, apygardos teismas tokius apelianto skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus ir konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino departamento 2023 m. sausio 19 d. nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas dėl V. I. neatsargios kaltės (nerūpestingumo) padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 262 straipsnio 10 dalyje. Abejoti V. I. kaltumu dėl jam inkriminuotų Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimo, nepaisant apeliacinio skundo argumentų, apygardos teismas neturi pagrindo.

7. Vien tai, kad apeliantas kitaip vertina susiklosčiusią situaciją, teisinį reglamentavimą ir nesutinka su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, nėra pagrindas skundžiamą nutartį pripažinti nepagrįsta ir ją panaikinti. Apygardos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais apylinkės teismo motyvais, todėl jų nekartoja, o tik papildo.

8. Akcentuodamas, jog domėjosi leidimo gavimu iki gavo privalomąjį nurodymą, apeliantas nutyli apylinkės teismo ir departamento atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog V. I. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, gavęs privalomąjį nurodymą 2022 m. kovo 3 d., jokių veiksmų nesiėmė ir tik šio nurodymo terminui baigiantis, t. y. 2022 m. rugpjūčio 18 d., kreipėsi į departamentą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo. Todėl nėra pagrindo nesutikti su departamento atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktu vertinimu, jog faktiškai nuo 2022 m. kovo 3 d. – privalomojo nurodymo išdavimo, iki 2022 m. rugsėjo 2 d. – jo įvykdymo, t. y. per ilgą 6 mėnesių laikotarpį, V. I. nesikreipė į Lietuvos geologijos tarnybą ir neprašė konsultacijos būtent dėl tokio leidimo gavimo.

9. Kiti apelianto argumentai dėl inkriminuotų konkrečių teisės normų pažeidimo taip pat atmestini. ANK 262 straipsnyje numatyta atsakomybė už žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimo reikalavimų pažeidimą. Pagal šio straipsnio 20 dalį, atsakomybė kyla dėl požeminio vandens naudojimo neturint Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

10. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kokiais atvejais leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikalingas. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti: 1) gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį; 2) gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį; 3) žemės gelmių geoterminę energiją; 4) mažuosius karjerus. Šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens ištekliai ir žemės gelmių ertmės, kurių naudojimui reikalingas leidimas, taip pat gėlo požeminio vandens ištekliai, kai iš požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuoja išgauti) 10 m³ ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, turi būti aprobuoti.

11. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog šio įstatymo, Žemės gelmių įstatymo, Žuvininkystės įstatymo ir Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytais atvejais vandens telkinius ir (arba) jų vandenį naudoti galima tik turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimu. Šio įstatymo 3 straipsnio 17 punkte pateikta požeminio vandens telkinio sąvoka – sąlygines ribas turinti vandeningojo sluoksnio ar sluoksnių dalis, kurioje susitelkęs pakankamas kiekis požeminio vandens, kurio per parą būtų galima išgauti 10 m³.

12. Sistemiškai aiškindamas išdėstytą teisinį reguliavimą, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama V. I., nepatenka į Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies reglamentavimo sritį, nes bendrovė požeminio vandens gavybos gręžinį (-ius) naudoja komercinei veiklai, t. y. maisto produktų gamybai. Kaip nepagrįstas vertinamas apelianto argumentas, jog bendrovės naudojamas požeminis vandens telkinys nėra Lietuvos Respublikos vandens įstatymo objektas, nes neatitinka šiame įstatyme pateikto požeminio vandens telkinio sąvokos. Tai, kad Lietuvos geologijos tarnyba, apelianto teigimu, išdavė bendrovei leidimą išgauti iki 3 m³ požeminio vandens per parą, nereiškia, kad bendrovės telkinys nepatenka į Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 25 straipsnio 3 dalies normos dispoziciją, kurioje nustatyta, kad požeminio vandens ištekliai, kurių naudojimui reikalingas leidimas, taip pat, kaip ir gėlo požeminio vandens ištekliai, kai iš požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuoja išgauti) 10 m³, turi būti aprobuoti.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad institucija, kuri priėmė nutarimą, tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai V. I. pripažino kaltu padarius ANK 262 straipsnio 20 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei tinkamai individualizavo skirtą nuobaudą, ją sumažindamas iki minimalaus sankcijoje numatyto baudos dydžio. Todėl V. I. skirta bauda tikrai nėra per griežta ar neteisinga, o priešingai yra adekvati ir proporcinga padaryto neatsargaus administracinio nusižengimo sunkumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.