Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorams Andriui Kiuršinui, Danguolei Maciulevičienei, Rolandui Mackevičiui, kaltinamajam V. N., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nukentėjusiems V. S., L. D., G. Č., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. N., gim. 1971 m. kovo 7 d. Kaune, a.k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, vedęs, teistas 1998 m. birželio 16 d. pagal 1961 m. BK 273 str. 2 d. 3 metams laisvės atėmimo ir 2000 lt bauda su ¼ d. turto konfiskavimu; teistas 2003 m. sausio 8 d. pagal 1961 m. BK 232 str. 1 d. 1 metams pataisos darbų darbovietėje, atskaitant iš jo uždarbio kas mėnesį po 10 procentų į valstybės pajamas, teistumai išnykę, nedirbantis, gyv. xxxxx, Kaune, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Išnagrinėjęs bylą, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N., 2008 m. liepos 27 d. apie 23 val., Kauno raj. L km. sodo bendrijos „P“ sklypo Nr. xx kieme, apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su apsvaigusiu nuo alkoholio R. D. ir G. Č. metu, į įvairias kūno vietas R. D. sudavęs ne mažiau kaip 5 smūgius, kartą įspyręs ir aštriu pjaunančiu daiktu sudavęs ne mažiau kaip 4 smūgius bei taip padaręs šiam odos nubrozdinimus nosyje, kairio antakio srityje, kraujosrūvas viršugalvyje, kairiame skruoste, dešinėje blauzdoje, odos įbrėžimus dešinės plaštakos 1-e piršte, kairėje čiurnoje, odos įpjovimus kairiame žaste, 2 pjautines žaizdas kairiame dilbyje ir vieną pjautinę žaizdą kairiame žaste su žasto arterijos nupjovimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu, ūmia vidine organų mažakraujyste, kraujosrūvomis po kairio skilvelio klodu ir nuo to R. D. mirė, tyčia R. D. nužudė, o po to, tuo pat metu ir toje pat vietoje, suduodamas G. Č. ne mažiau 18 smūgių ranka, koja bei aštriu pjaunančiu daiktu aštriu pjaunančiu daiktu ir taip padaręs jam nubrozdinimus smakre, nosyje, petyje, plaštakoje, antakyje, poodines kraujosrūvas kaktoje, dešinėje akyje, dešiniame petyje ir žaste bei pjautines žaizdas kairiame smilkinyje, lūpose, viršugalvyje, dešinėje plaštakoje, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus nosyje, smakre, skruostuose. petyje, žaste, dilbyje ir kitose kūno vietose, nežymiai sutrikdė G. Č. sveikatą.

Kaltinamasis V. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008 m. liepos 25 d. apie 22 val., žmonos vairuojamu automobiliu važiavo į parduotuvę, kad, iškeitęs pinigus, grąžintų R. D. 30 lt skolą. R. D. ir G. Č. sutikęs pakelyje, įsisodino ir į parduotuvę nuvažiavo drauge su jais. Parduotuvėje jie paprašė skolą atiduoti nuperkant jiems butelį degtinės ir cigarečių. Jis, jų prašymu nupirkęs jiems butelį degtinės bei 2 pakelius cigarečių, o sau nusipirkęs šaltos arbatos, parvežė juos abu į R. D. sodo namelį. Parvežus, šie primygtinai kvietė ir jį užeiti bei kartu su jais išgerti. Truputį išgėrus, G. Č. pradėjo keistai elgtis. jis nusiėmė marškinėlius, mosikavo jais, kilnojo kojas. Nenorėdamas ginčytis, jis pakėlė ir priglaudė butelį prie burnos, bet negėrė. Už tai supykęs, G. Č. sudavė jam į galvą. Jam sugriebęs G. Č. ir norint šį papurtyti, abu nukrito. Nukritęs ir gulėdamas ant G. Č., jis, pamatęs atbėgantį su kardu rankoje R. D., G. Č. užsivertęs ant savęs, gynėsi juo nuo R. D. smūgių. Gindamasis, jis R. D. spyrė ir šiam iš rankos iškrito kardas. Jam pašokus, kad paimti kardą, R. D. jį aplenkė. G. Č., rankose turėtais „nunčiakais“ trenkė jam per galvą. Tuo metu pas R. D. kitoje rankoje iš kažkur atsirado ir pjautuvas. R. D. jį puolė kardu ir pjautuvu, bet jais jo nepasiekė. Iš automobilio atbėgusiam šuniui R. D. kardu trenkė per galvą. Žmonai rėkiant, kad R. D. neliestų šuns, jis, trenkęs R. D. į veidą ir nustūmęs G. Č., nubėgo į mašiną. G. Č. su nunčiakais jį atsivijo ir užgriuvo ant automobilio. R. D. su kardu pjautuvu rankose, taip pat artėjo prie jų. R. D. jis sugriebęs stūmė ir šis nukrito. Pribėgęs G. Č. trenkė jam nunčiakais. Pajutęs po kojomis kardą ir pagriebęs jį, jis jiems abiems pagrasino užmušiąs. R. Č. spyrė jam į nugarą ir jis nukrito ant R. D.. Atsikėlęs kardu tik atsimušinėjo nuo G. Č. smūgių. Kelis kartus kardu sudavė G. Č. per galvą. Sudavus trečią kartą, G. Č. „nunčiakai“ iš rankų iškrito. Jis kardo plokštuma dar kelis kartus sudavė G. Č.. Žmonai pradėjus šaukti „Ką darai, užmuši“, jis įsėdo į automobilį. Jiems nuvažiuojant, G. Č. rėkė, kad užvers, užmuš, padegs jo namus. Žmonai išsigandus, kad gali būti padegtas sodo namelis, jis paskambino R. D. ir pasakė, kad šis to nedarytų. Kitą dieną iš laikraščių sužinojo, kad R. D. mirė. Jam buvo suduota apie 10 smūgių. Jis įvykio metu tik gynėsi. Jam įvykio metu buvo sužalotos rankos, jų krumpliai, dilbis, petys, kairės pusės šonas, abi kojos, nugara. Jis R. D. ir G. Č. sužalojo gindamasis nuo jų. Civilinių ieškinių nepripažįsta ir prašo juos atmesti..

Nukentėjusysis G. Č. parodė, kad 2008 m. liepos 27 d. apie 22 val. kartu su R. D. ėjo į parduotuvę. Eidami sutiko kaltinamąjį, kuris važiavo žmonos vairuojamu automobiliu. Kaltinamasis pasiūlė pavėžėti ir pakvietė juos sėsti į automobilį. Nuvažiavus į parduotuvę, jis su R. D. nusipirko 2 butelius alaus ir cigarečių. O kaltinamasis pirko degtinę, cigaretes ir arbatą. Jie paprašė juos parvežti į R. D. sodą. Parvežus, jie pakvietė juos užeiti. Kaltinamasis su žmona užėjo. Kaltinamasis išgėrė stikliuką degtinės ir stikliuką degtinės pripylė automobilyje sėdėjusiam diedukui, o jis su R. D. išgėrė apie pusę butelio. Kaltinamasis su žmona išvažiavo, o jis su R. D., sėdėdami ant suoliuko, dar išgėrė ir galvojo eiti į žvejybą. Sėdėdamas ant suoliuko, jis gavo smūgį ir nukrito, o R. D. nuo suoliuko, pašoko. Jis bandė keltis, bet ir vėl gavęs smūgį, prarado sąmonę. Atsigavęs prie automobilio pamatė kaltinamąjį su kardu rankoje ir R. D..R. D. sėdėjo prie stulpo ir gynėsi, o V. N. jį kardu smūgiavo. Jis nubėgo į pašiūrę, pagriebė vamzdį ir, nešinas juo, nubėgo, kad išskirti kaltinamąjį ir R. D. ir sudavė kaltinamajam per nugarą. Jam pribėgus, kaltinamasis atsisuko ir, pasakęs, jog jam bus viskas, trenkė kardu. Jis turėtu vamzdžiu apsigynė ir pasisuko eiti, bet, gavęs smūgį į nugarą, parkrito ant pilvo, o kaltinamasis jį mušė. Prašo iš kaltinamojo padarytai žalai atlyginti priteisti 10.000 lt.

Nukentėjusioji V. S. parodė, kad R. D. buvo josios brolis. Brolio laidotuvės jai kainavo virš 7.000 lt, bet priteisti prašo 5171 lt. Taip pat prašo priteisti ir 50.000 lt neturtinę žalą, nes, netekus brolio, kuris buvo šeimos narys, dėl pergyvenimo pablogėjo josios ir jų motinos sveikata.

Nukentėjusioji L. D. parodė, kad R. D. buvo josios dukros tėvas, kuris, tuomet, kai turėdavo darbą, dukros išlaikymui duodavo po 500 litų per mėnesį. Dukros išlaikymui iš kaltinamojo penkiolikai metų prašo priteisti 90.000 lt sumą, kurią sudaro R. D. mokėta kas mėnesinė 500 lt suma.

Liudytojai V. K. ir K. B. parodė, kad 2008 m. liepos 27 d. apie 23 val., išgirdę moterį šaukiant, kad nemuštų, nes užmuš, pamatė, kad buvo mušamas iki pusės nuogas žmogus – G. Č.. Automobiliui nuvažiavus, prie stulpo buvo rastas gulintis be sąmonės ir stipriai sumuštas R. D..

Liudytojai A. R. ir I. R. parodė, kad 2008 m. liepos 27 d. apie 23 val., girdėjo moters riksmą, matė nuvažiuojantį automobilį. Pievelėje buvo rastas sumuštas ir iki pusės nuogas G. Č., o prie stulpo – be sąmonės ir sumuštas R. D..

Liudytoja R. Č. parodė, kad, 2008 m. liepos 27 d. apie 23 val., pasigirdus triukšmui, matė, kad vienas vyras spardo ir lazda muša gulintį kitą.

Liudytoja J. N. parodė, kad, 2008 m. liepos 28 d. apie 23 val., norėdami išsikeisti pinigus ir atiduoti R. D. 30 lt skolą, važiuodami iš sodo namo, ruošėsi užsukti į parduotuvę. Pakelyje sutiko einančius R. D. ir G. Č.. Šie paprašė pavežti ir juos. Sustojus prie parduotuvės, į ją nuėjo josios vyras ir R. D. su G. Č.. Sugrįžę iš parduotuvės, paprašė juos parvežti atgal. Jie parvežė. R. D. pakvietė išlipti ir juos. Išlipus, kvietėsi gerti į garažą, bet jie nėjo. Sutarė gerti lauke. Siūlant gerti, kaltinamasis iš butelio gerti nenorėjo ir paprašė stikliuko. Kaltinamajam negeriant, R. D. ir G. Č. ėmė priekaištauti. Gerdami R. D. ir G. Č. kalbėjo prieš pusvalandį žiauriai „suvarę“ soduose žmogų. Stikliuką degtinės ji nunešė ir automobilyje sėdėjusiam 90 metų diedukui, o sugrįžusi kaltinamąjį, R. D. ir G. Č. rado besipykstančius. Kivirčią, sukryžiavęs kojas, apsinuoginęs iki pusės, kalbėdamas nesąmones ir sudavęs kaltinamąjam, sukėlė G. Č.. R. D. iš kažkur atsinešė kardą ir, sakydamas „nekalbėk nesąmonių“, „tuoj sudaužysiu“, užsimojo ant kaltinamojo, o G. Č. griebė ją už plaukų. Pas G. Č. rankose buvo „nunčiakai“. Kaltinamasis ir G. Č. susiėmė ir nukrito, o R. D. užsimojo kardu. Pakilęs nuo R. Č., kaltinamasis nuo R, D smūgių kardu atsimušinėjo rankomis. Tuo pat metu su dalgiu rankoje iš kažkur atbėgo R. Č. ir užsimojo ant kaltinamojo, bet šis nuo smūgio išsisuko. R. D. ir G. Č. kaltinamąjį apsupus, ji stojo tarp jų, bet G. Č. ją nustūmęs, parvertė ant žolės. Jai nubėgus į automobilį, ištrūko jame buvęs šuo. Jį sugavus ir pamačiusi, kad šuo kruvinas, ji ėmė spiegti ir kviesti kaltinamąjį. Matė, kad tuo metu kaltinamasis rankoje laiko kardą, o R. D. ir G. Č. neleidžia jam išvažiuoti bei ginčijasi su kaltinamuoju. Kaltinamasis vijo G. Č. nuo automobilio ir po to jis gulinčiam G. Č. kardo plokštuma sudavęs į galvą, kad automobilis galėtų pravažiuoti, nutraukė G. Č. nuo kelio.

Specialisto išvadų aktu Nr. M 943/08(02) nustatyta, kad 2008 m. liepos 27 d. apie 23.40 val. greitosios med. pagalbos automobilyje R. D., dėl keturiais poveikiais padarytų pjautinių kairės rankos žaizdų ir kairės rankos žasto arterijos nupjovimo, mirė kairėje rankoje padarytoms pjautinėms žaizdoms komplikavusis ūmiu nukraujavimu ir ūmia vidine organų mažakraujyste.

R. D. kraujyje rasta buvo 2,60 promilių, o šlapime – 2,88 promilės etilo alkoholio.

Specialisto išvados aktu Nr. G 3982/08(02) nustatyta, kad 2008 m. liepos 27 d., aštriu pjaunančiu daiktu padarius pjautines žaizdas kairiame smilkinyje, lūpose, viršugalvyje, dešinėje plaštakoje ir dilbyje bei kietu buku daiktu padarius odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, smakre, dešiniame antakyje, dešiniame skruoste, nugaroje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje ir alkūnėje, poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies srityje, nugaroje, dešiniame petyje ir žaste G. Č. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

2008 m. liepos 28 d. 10.20 val. G. Č. alkotesteriu nustatytas lengvas (1,18 ir 1,24 promilės ) girtumas, o aktu Nr. 1141 10.25 val. iš jo paimtame šlapime rastos 1,58 promilės etilo alkoholio.

Gimimo liudijimo nuorašas rodo, kad 2008 m. liepos 27 d. miręs R. D. buvo 2005 m. balandžio 13 d. gimusios L. D. dukros R. D. tėvas.

BK 129 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir baudžiamoji atsakomybė už gyvybės kitam asmeniui atėmimą atsiranda tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių (kito žmogaus mirties) esant priežastiniam ryšiui. Priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir R. D. mirties, akivaizdus.

Įvykio metu R. D. suduota buvo ne mažiau kaip 10 smūgių: iš jų ne mažiau kaip 5 smūgiai suduoti buvo ranka, ne mažiau kaip 1 smūgis suduotas buvo koja ir ne mažiau kaip 4 pjautiniai smūgiai suduoti buvo aštrią briauną turinčiu daiktu ar įrankiu. R. D. mirė nuo įvykio metu jam kairėje rankoje padarytų pjautinių žaizdų, t.y. nuo to, kad kairio žasto arterijos nupjovimas ir kairės rankos dilbio supjaustymas komplikavosi ūmiu nukraujavimu, ūmia vidine organų mažakraujyste, kraujosruvomis po širdies kairio skilvelio vidiniu klodu.

Nužudymu iš chuliganiškų paskatų laikomas toks nužudymas, kurį darydamas kaltininkas visai be dingsties arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, niekina elementarias moralės ir elgesio normas, savo elgesiu rodo atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, siekia pademonstruoti panieką aplinkiniams.

Faktiniai duomenys byloje rodo, kad 2008 m. liepos 27 d. po 22 val., kaltinamasis, liudytoja J. N., nukentėjusysis G. Č. ir nužudytasis R. D., mirusiojo sodo bendrijos sklype gėrė alkoholinius gėrimus. Gėrimo eigoje prasidėjusiais smurtiniais veiksmais kaltinamasis V. N. ir nukentėjusysis G. Č. kaltina vienas kitą.

Pasak kaltinamojo V. N. parodymų, nukentėjusysis G. Č., nusirengęs marškinius, veiksmais bei žodžiais provokavo V. N. muštis ir pirmas sudavė kaltinamajam ranka per veidą. Po G. Č. suduoto smūgio jam trenkus G. Č. atgal, kaltinamąjį G. Č. puolė apsiginklavęs nunčiakais o R. D. apsiginklavęs dalgiu ir kardu. Gindamasis, jis R. D. ir G. Č. sužalojo iš R. D. atimtu kardu.

Pasak nukentėjusio G. Č. parodymų, jam su R. D. begeriant, kažkas iš nugaros pusės sudavė per galvą ir jis nukrito. Mėginant keltis, jis gavo dar vieną smūgį ir neteko sąmonės. Atgavęs sąmonę ir pamatęs, kad prie stulpo kaltinamasis, grasina ir kardu daužo sėdintį R. D., jis, nubėgęs į pašiūrę pasiėmė metalinį vamzdį ir, pribėgęs prie R. D. kardu mušusio kaltinamojo, trenkė juo kaltinamajam per nugarą. Kaltinamajam trenkus jam kardu atgal, jis metė vamzdį ir bėgo, bet parvirto. Parvirtusį jį kaltinamasis talžė kardu.

Pasak liudytojos J. N. parodymų, muštynes provokavo nukentėjusysis G. Č.. Grįždama nuo automobilyje sėdėjusio dieduko, ji pamatė besipykstančius kaltinamąjį, R. D. ir G. Č.. Jai artėjant, nukentėjusysis G. Č. kažkur dingo ir netrukus sugrįžęs su vamzdžiu rankoje, grasindamas smurtu, užsimojo ant kaltinamojo. Kaltinamąjį R. D. puolė su kardu rankoje, o G. Č. su dalgiu. Jai klykiant, R. D. griebė ją už plaukų ir liepė tylėti. Įvykio metu buvo sužalotas ir josios šuo. Matė kaltinamąjį mosuojant iš R. D. atimtu kardu.

Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos J. N. parodymai akivaizdžiai patvirtina konflikto tarp kaltinamojo, R. D. ir G. Č.

Kad R. D. sklype minėti asmenys tikrai konfliktavo, patvirtina ir liudytojų V. K., K. B., R. Č., A. P. parodymai apie tai, kad įvykio dieną apie 23 val. R. D. sklype jie girdėjo barnius ir triukšmą. Konflikto buvimą taip pat patvirtina ir R. D. bei G. Č. priklausiusių rūbų ir daiktų išmėtymas ne R. D. 20x 30 metrų sodo teritorijoje, metalinio vamzdžio bei 2-jų medinių fragmentų radimas už R. D. sodo ribų, mini dalgio ir geležinio vamzdžio radimo vietos. prie stulpo R. D. ir prie kanalizacijos vamzdžio G. Č. mušimo vietos, plane pažymėtos Nr. A, 3 ir raide Š (t.1 b.l. 12).

Nei bylos ikiteisminio tyrimo, nei josios nagrinėjimo teisme metu nepaneigti kaltinamojo parodymai apie tai, kad R. D. jis mirtinai sužalojo iš jo paties, t.y. iš R. D. atimtu kardu. Tokia įvykio eiga akivaizdžiai parodo, kad smurtas prieš R. D. pavartotas buvo iš asmeninių paskatų. Vadinasi, nors šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis smurtą prieš R. D. ir vartojo viešoje vietoje – sodo bendrijoje, bet jis tai padarė kilusio tarpusavio konflikto metu. Tarpusavio konflikto metu atimtu iš R. D. kardu R. D. padarytus mirtinus sužalojimus laikyti sužalojimais, padarytais aiškiai negerbiant visuomenės, rodant atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, niekinant elementarias moralės bei elgesio normas, pagrindo nėra. Vadinasi, kaltinamojo ir R. D. konfliktui kilus ne iš chuliganiškų, bet iš asmeninių paskatų, pagrindo kaltinamajam inkriminuotą prieš R. D. padarytą nusikalstamą veiką laikyti nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, taip pat nėra, todėl kaltinamajam šioje kaltinimo dalyje nepagrįstai inkriminuotos chuliganiškos paskatos iš kaltinimo šalinamos.

Kaltinamojo V. N. parodymai, kad iš R. D. atimtu kardu jis R. D. mirtinai sužalojo gindamasis nuo jį puolusio kardu ir dalgiu ginkluoto R. D. bei, kad smurtą prieš R. D. jis panaudojo teisėtai, t.y. gindamasis nuo jo gyvybei gresiančio realaus pavojaus, prieštarauja faktiniams bylos duomenims ir vertinami kritiškai.

Kaltinamojo parodymus, jog konflikto metu R. D. rankose turėjo ne tik kardą, bet ir dalgiuką, paneigia 2008 m. gruodžio 12 d. specialisto aktu (t. 2, b.l. 20-25) konstatuotas iš ant mini dalgio rastame kraujuje tik genotipo, sutampančio su nukentėjusio G. Č. genotipu radimas. Kad konflikto metu dalgį rankose turėjo ne R. D., bet nukentėjusysis G. Č. patvirtina ir liudytojos J. N. teisme apie tai duoti parodymai (t.4, b.l. 219).

Duomenys byloje rodo, kad R. D. įvykio metu buvo stipriai girtas. Jo lavono kraujuje buvo rasta 2,60 promilių, o šlapime 2,88 promilės alkoholio. Pasak kaltinamojo, jis, prie jo artėjantį R. D. suėmęs už pečių, parstūmė ir, šiam parvirtus, paėmė jam iškritusį kardą.

R. D. mirė nupjovus jam kairės rankos žasto arteriją. 1,8 metrų netaisyklingos formos kraujo dėmės žolėje prie elektros stulpo buvimas patvirtina, kad R. D. mirtinai sužalotas toje vietoje ir buvo. Kad R. D. toje vietoje kardu daužė kaltinamasis patvirtina ir nukentėjusio G. Č. parodymai. Pats kaltinamasis to taip pat neneigia. Vadinasi, kaltinamojo parodymai, jog jis, perimtu iš R. D. kardu toje vietoje, t.y. prie stulpo gynėsi nuo vienu metu dalgiu jį puolančio R. D. bei nunčiakais jį puolančio G. Č., yra neteisingi. Įsmigusio į žemę mini dalgio radimas R. D. sodo teritorijos viduryje, R. D. mirtinų smūgių kardu sudavimas prie esančio daugiau nei už 12 metrų nuo mini dalgio elektros stulpo (t.1, b.l. 12) rodo, kad R. D., kaltinamajam jį mušant kardu, mini dalgio rankoje turėti bei juo kaltinamajam grasinti ir jį pulti, negalėjo. Vadinasi, po kardo atėmimo R. D. nukritus ant žemės, pavojaus kaltinamojo gyvybei ar sveikatai R. D. nebuvo. Nukentėjusio G. Č. parodymai rodo, kad kaltinamajam kardu daužant R. D., šis nesipriešindamas sėdėjo prie stulpo. Tai pamatęs, jis su vamzdžiu rankoje atbėgo ginti R. D. ir, sudavęs vamzdžiu kaltinamajam per nugarą, kaltinamojo smurtinius veiksmus prieš R. D. nutraukė.. Kaltinamasis po jam vamzdžiu suduoto smūgio, kardu trenkė jam. Kardo smūgį jis atrėmė vamzdžiu. Kaltinamajam nenustojus smūgiuoti, jis metė vamzdį ir, bėgdamas nuo kaltinamojo, pargriuvo prie kanalizacijos šulinio. Ten jį pavijęs kaltinamasis daužė kardu. G. Č. parodymus apie tai, kad jis, iš pašiūrės paimtu metaliniu vamzdžiu jis atbėgo ginti mušamą R. D., patvirtina metalinio vamzdžio R. D. mušimo vietos teritorijoje radimas. O tai, kad, pasak liudytojų V. K., K. B., R. Č., A. P. parodymų G. Č. mušamas buvo ant kelio, patvirtina G. Č. parodymus apie tai, kad po sudavimo vamzdžiu, kaltinamasis, nustojęs mušti R. D., mušdamas kardu vijosi jį, o jam nukritus, tikrai daužė kardu jį gulintį.

Kaltinamasis R. D. mirtį sukėlusius sužalojimus padarė mušdamas jį iš jo atimtu kardu. Tokie kaltinamojo veiksmai nėra gynybiniai. Jie nei pagrindo jį išteisinti, nei jo veik1 laikyti padaryta peržengus būtinosios ginties ribas, neduoda ir kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės už šią jo padarytą nusikalstamą veiką, nepanaikina. Tarp kaltinamojo ir R. D. bei G. Č. konflikto buvimas akivaizdžiai rodo, jog smurtas prieš R. D. ir G. Č. vartojamas buvo ne ginantis nuo jų, bet konflikto metu mušantis su jais. Tokią išvadą taip pat akivaizdžiai patvirtina ir po įvykio kaltinamojo V. N. R. D. išsiųsta SMS žinutė „Nepyk, trumpina! Aš juk sakiau kad neužvesk manęs! pasuk man, ok! Nepyk visko būna kolektyve, ok?“

Tarpusavio konflikto metu suduodamas kardu R. D. smūgius, kaltinamasis suvokė, kad kėsinasi į R. D. gyvybę ir numatė, kad gyvybę R. D. jis gali atimti. Duomenų, kad būtent tokių pasekmių kaltinamasis norėjo ir siekė, byloje nėra. Tai, kad kaltinamasis, nepasirūpinęs med. pagalbos R. D. suteikimu, sunkiai sužalotą nukentėjusį paliko gulėti įvykio vietoje, rodo, jog pasekmėms jis buvo abejingas. Vadinasi, R. D. kaltinamasis V. N. nužudė tyčia, netiesioginės tyčios forma, todėl, kaltinamojo veika iš BK 129 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuojama į BK 129 str. 1 d..

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako „tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką ...“ Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl ir visuomenės rimties sutrikdymas turi būti realus. Įvykio situacija rodo, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusį G. Č. tikrai padaryti buvo viešoje vietoje – sodų bendrijos teritorijoje. Tačiau viešosios tvarkos pažeidimas padaromas gali būti tik tiesiogine tyčia. Kaltinamasis turi suvokti, jog savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir norėti taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Duomenų, kad šiuo konkrečiu atveju taip ir buvo, byloje nėra. Prieš tai aptartos įvykio aplinkybės rodo, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis G. Č. taip pat konfliktavo. Pasak G. Č. parodymų, jis, pamatęs prie stulpo sėdintį kaltinamojo mušamą R. D., pribėgo prie kaltinamojo ir iš pašiūrės pagriebtu metaliniu vamzdžiu stipriai trenkė šiam per nugarą. Kaltinamasis atsisuko ir kardu trenkęs jam atgal, pataikė į vamzdį. Jis, metė vamzdį ir nuo kaltinamojo bėgo, bet pargriuvo ir buvo kaltinamojo pasivytas bei mušamas kardu. Kad ir nukentėjusysis G. Č. su kaltinamuoju įvykio metu taip pat konfliktavo, patvirtina liudytojų V. K., K. B., R. Č., A. P. nurodomas barnių R. D. sode buvimas, ant mini dalgio rasto genotipo sutapimas su G. Č. genotipu, G. Č. bei R. D. priklausančių rūbų ir daiktų išmėtymas sodo teritorijoje, suolo apvertimas, stikliuko sudaužymas ir t.t.. Akivaizdu, kad ir šiuo konkrečiu atveju konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo G. Č. kilo ne iš chuliganiškų, bet iš asmeninių paskatų, tad ir šioje dalyje kaltinamojo V. N. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.

Po smūgio į nugarą sudavimo mušdamas kardu gulintį ir nesipriešinantį nukentėjusį, kaltinamasis tyčia nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai jį sužaloja, numato BK 140 str., todėl šioje dalyje kaltinamojo veiksmai iš BK 284 str. 1 d. perkvalifikuojami į BK 140 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Duomenys byloje akivaizdžiai rodo, kad įvykio metu ne tik kaltinamasis, bet ir abu nukentėjusieji buvo apsvaigę nuo alkoholio. Abiejų nusikalstamų veikų padarymus įtakojo visų neblaivių konflikto dalyvių veiksmai, todėl kaltinamasis abi nusikalstamas veikas padarė girtas, tačiau šiuo konkrečiu atveju apsvaigimas nuo alkoholio nelaikytinas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skiriant bausmes kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; į kaltės formas ir rūšis; į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis; į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta; į tai, kad ankstesni jo teistumai išnykę; į nusikaltimų padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes; į kaltinamojo amžių, šeimyninę padėtį, sveikatos būklę.

Už 2008 m. liepos 28 d. VŠĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje kaltinamojo sužalotam nukentėjusiam G. Č. suteiktas 263,70 lt. gydytojų specialistų paslaugas sumokėjo Kauno teritorinė ligonių kasa. Išlaidas Kauno teritorinei ligonių kasai atlyginti privalo kaltinamasis, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkinamas pilnai.

BPK 44 str. 10 d. ir 109 str. suteikia teisę nukentėjusiam, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė žalą, teisę į josios atlyginimą, o CPK 178 str. įpareigoja civilinį ieškovą įrodyti jam padarytos žalos buvimą ir dydį.

Nukentėjusioji V. S. prašo priteisti jai iš kaltinamojo 5171 lt. turtinei žalai ir 50.000 lt neturtinei žalai atlyginti.

Pasak nukentėjusios, 3439 lt buvo sumokėti laidojimo firmai, 352 lt kapinių priežiūros įmonei, 60 lt už žvakes, 220 lt už 2 vainikus, 100 lt duobę kasusiems darbininkams, 1000 lt už gedulingus pietus. Prašo priteisti 5171 lt turtinei žalai atlyginti. Akivaizdu, kad tokio dydžio turtinė žala jai tikrai buvo padaryta, tačiau jokių faktinių duomenų, kad iš šios sumos būtų išminusuota valstybės išmokėta 750 lt dydžio laidojimo pašalpa, nukentėjusioji nepateikė, todėl šioje dalyje nukentėjusios ieškinys tenkinamas iš dalies ir jai padarytai turtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo priteisiami 4421 lt (5171 lt -750 lt).

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principo taikymas, neįmanomas, nes padarytos neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl įstatymo numatytu piniginės satisfakcijos priteisimu ir turi siekiama kuo teisingesnio nukentėjusio patirtų išgyvenimų ir sukrėtimų atlyginimą. Pasak nukentėjusios, nužudžius brolį, pablogėjo ne tik josios, bet ir mamos sveikata. Akivaizdu, kad kiekvienas smurtinis gyvybės atėmimas tikrai sukelia artimiesiems dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, o šie – sveikatos pablogėjimus, tad nukentėjusiosios ieškinys yra pagrįstas. R. D. buvo nukentėjusios brolis. Pasak nukentėjusios, jis buvo ir josios šeimos narys. Nukentėjusios prašoma priteisti 50.000 lt neturtinės žalos suma nėra aiškiai per didelė, tad ieškinys šioje dalyje tenkinamas pilnai.

Nukentėjusia byloje pripažinta L. D. prašo priteisti iš kaltinamojo 90.000 lt negautų pajamų.

Negautų pajamų atlyginimas galimas tik įrodžius, kad tokios pajamos civiliniam ieškovui būtų buvę ne tikėtinos, bet realios.

Pasak nukentėjusios, josios prašomą priteisti 90.000 lt sumą sudaro kas mėnesį po 500 lt nužudytojo mokėti suma dukros Rūtos, gim. 2005 m. balandžio 13 d., išlaikymui. Vadinasi, nukentėjusi L. D. prašo priteisti jai negautas pajamas. CK 6.249 str. negautas pajamas taip pat laiko žala, todėl josios atlyginimo galimas būtų tik nustačius, kad R. D. esant gyvam, nukentėjusioji tokias pajamas tikrai būtų gavusi. Tokių duomenų nukentėjusioji nepateikė. Gimimo liudijimo nuorašas patvirtina, kad nužudytasis R. D. tikrai buvo 2005 m. balandžio 13 d. gimusios R. D. tėvas (t. 1, b.l. 134). Būdamas tėvu, jis privalėjo teikti lėšas dukros išlaikymui, bet ar taip jis ir darė, duomenų nėra. Nuo 2003 m. vasario 4 d. R. D. nuolatinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo ne su ieškove ir dukra, bet s/b „Pajūrys“, skl. Nr. 99, t.y. ten, kur įvykio metu jis ir buvo nužudytas (t. 1, b.l. 91). Nukentėjusios parodymų, kad nužudytasis R. D. kas mėnesį ne tik dukros išlaikymui duodavo jai po 500 lt bet dar ir pirko dukrai drabužius, absoliučiai jokie faktiniai duomenys byloje nepatvirtina. Nukentėjusioji nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų ir bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl, siekiant apginti mažametės interesus bei siekiant neatimti nukentėjusiai teisės į civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka, nukentėjusios L, D. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Nukentėjusysis G. Č. jam padarytai žalai atlyginti prašo priteisti jam 10.000 lt, nes įvykio metu jam buvo išmušti dantys ir sutrikdyta sveikata. Nukentėjusysis savo ieškinio įstatymo nustatyta tvarka nepagrindė, nei jam padarytos turtinės žalos dydžio, nei jam padarytos neturtinės žalos dydžio nenurodė ir pareikšto ieškinio įstatymo nustatyta tvarka nepagrindė. Teisme, prašymą priteisti jam 10.000 lt žalą, motyvavo įvykio metu jam išmuštų dantų protezavimo būtinybe, tačiau duomenų, kad įvykio metu jam būtų buvę išmušti dantys, byloje nėra. Nepateikė jų nukentėjusysis ir bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl, siekiant neatimti nukentėjusiam teisės į civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka, šioje byloje nukentėjusiojo G. Č. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Daiktiniai įrodymai – vaizdo kasetės ir CD, esantys vokuose Nr. 1, 2, 3, 4, 5 - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini prokurorui.

Daiktiniai įrodymai – Kauno raj. PK saugomos krauju išteptos nuorūkos, medžiagos gabalas, kraujo dėmių nuoskutos ir tamponai, kruvini mediniai fragmentai, kirtimo žymės atlieja, skardos gabalėlis, krūmas, buteliai, cigarečių pakeliai, dangtelis, stiklo duženos, nunčiakai, klijuotės skiautė, kompakto dėklas, vamzdis, nagų nuokarpos, kraujo pavyzdžiai., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini

Daiktiniai įrodymai – Kauno raj. PK saugomi mini dalgis, šlepetės, basutės, kruvini ir sutepti drabužiai, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ (t.1, b.l. 60-61), nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini nukentėjusiems, o jiems jų neatsiėmus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 1d., 140 str. 1 d. ir nubausti :

- pagal BK 129 str. 1 d. - dešimčiai metų laisvės atėmimo;

- pagal BK 140 str. 1 d. – šešiems mėnesiams laisvės atėmimo;

Paskirtas bausmes BK 63 str. 5 d. 2 p. tvarka subendrinti jų apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti dešimt metų laisvės atėmimo, atliekant ją pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2009 m. gruodžio 7 d.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2008 m. rugpjūčio 21 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y., iki 2009 m. gruodžio 7 d.

Paskirtos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti

- 263,70 (du šimtus šešiasdešimt tris lt 70 ct) lt. Kauno teritorinei ligonių kasai už 2008 m. liepos 28 d. VŠĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje kaltinamojo sužalotam nukentėjusiam G. Č. suteiktas gydytojų specialistų paslaugas;

- 54.421 (penkiasdešimt keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt vieną lt) lt nukentėjusiajai V. S. padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusių L. D. ir G. Č. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Daiktinius įrodymus– vaizdo kasetes ir CD, esančius vokuose Nr. 1, 2, 3, 4, 5 - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti prokurorui.

Daiktinius įrodymus – Kauno raj. PK saugomus krauju išteptas nuorūkas, medžiagos gabalą, kraujo dėmių nuoskutas ir tamponus, kruvinus medinius fragmentus, kirtimo žymės atlieją, skardos gabalėlį, krūmą, butelius, cigarečių pakelius, dangtelį, stiklo duženas, nunčiakus, klijuotės skiautę, kompakto dėklą, vamzdį, nagų nuokarpas, kraujo pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti

Daiktinius įrodymus – Kauno raj. PK saugomus mini dalgį, šlepetes, basutes, kruvinus ir suteptus drabužius, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ (t.1, b.l. 60-61), nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti nukentėjusiems, o jiems jų neatsiėmus, sunaikinti..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.