- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- eI-1338-426/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. P. (toliau – pareiškėjas) skunde teismo prašo pripažinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – atsakovė, KAM) 2018 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 12-01-1553 „Dėl prašymo apskaičiuoti ir išmokėti dėl sumažintų tarnybinio atlyginimo koeficientų neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (toliau – Sprendimas), kuriuo atsakovė atsisakė pareiškėjui išmokėti 3 674,04 Eur (12 685,71 Lt) neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius – 2 791,98 Eur (9 640,14 Lt) dėl sumažinto tarnybinio atlyginimo koeficientų neišmokėtą pareiškėjo tarnybinio atlyginimo dalį neteisėtu ir įpareigoti atsakovę KAM šią neišmokėto darbo užmokesčio dalį išmokėti pareiškėjui.
1.1. Pareiškėjas nurodo, kad 1998 metais pradėjo tarnauti profesinėje karo tarnyboje. 1998 m. gegužės 27 d. įsigaliojo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – KASOKTĮ), kurio 60 straipsnio 3 ir 5 dalys, nustačiusios, kad profesinės karo tarnybos (toliau – PKT) kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, o PKT karių tarnybinių atlyginimų dydžius nustato Vyriausybė. Įgyvendindama šią KASOKTĮ nuostatą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. lapkričio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ (toliau –Nutarimas Nr. 1353). 2008 metams nustatytas Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – ir bazinis dydis) buvo 490 litų, o 2008 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymas, kurio 3 straipsnyje buvo nustatytas 475 litų bazinis dydis. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2009 m. liepos 31 d., kurio 1 straipsniu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. bazinis dydis buvo nustatytas 450 litų. Taip pat pradėjo taikyti ir pareiginių algų koeficientų mažinimą. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatos, reglamentuojančios pareiginės algos koeficientų mažinimą, buvo taikomos ir statutiniams pareigūnams. Pažymi, kad KAM, atsižvelgdama į sunkią valstybės ekonominę padėtį bei į tai, kad VTĮ pakeitimo įstatymais buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, 2009 m. spalio 14 d. raštu Nr. 12-01-1795 (toliau – Teikimas mažinti PKT karių koeficientus) pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei pakeisti Nutarimą Nr. 1353 ir sumažinti PKT karių tarnybinio atlyginimo koeficientus pradedant nuo viršilos (išskyrus leitenanto) laipsnio. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1416 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ pakeitimo“ išdėstė nauja redakcija nurodytuoju nutarimu patvirtintus PKT karių tarnybinių atlyginimų dydžius, tarnybinio atlyginimo koeficientus sumažindama. Minėtu nutarimu sumažinti PKT karių tarnybinių atlyginimų koeficientai buvo atstatyti nuo 2014 m. sausio 1 d. Pareiškėjas teigia, kad PKT karių tarnybinio atlyginimo koeficientai nepagrįstai, prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) nuostatoms būdu, buvo sumažinti nuo 2009 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pasak pareiškėjo, toks mažinimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. PKT kariai po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimo įgijo teisėtus lūkesčius, kad Konstitucijai prieštaraujantis PKT karių tarnybinių atlyginimų koeficientų sumažinimas bus atstatytas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Pažymi, kad PKT karių patirtų praradimų dėl nepagrįstai sumažintų tarnybinio atlyginimo koeficientų kompensavimo tvarka ir terminai nebuvo nustatyti, todėl pareiga Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti kariams praradimų kompensavimo tvarką išlieka iki šiol.
1.2. Pareiškėjo nuomone, po Konstitucinio Teismo išaiškinimų privalėjo ir iki šiol privalo nustatyti dėl neteisėto tarnybinio atlyginimo koeficientų sumažinimo patirtų praradimų kompensavimo PKT kariams tvarką. Tokio mechanizmo nenustatymas akivaizdžiai diskriminuotų PKT karius kitų valstybės tarnautojų, teisėjų ir pareigūnų atžvilgiu, lemtų interesų priešpriešą, pažeistų konstitucinį asmenų lygiateisiškumo ir elementaraus teisingumo principus.
1.3. Skunde nurodo, jog po to, kai atsakovė pateikė Finansų ministerijai derinti Teikimą atstatyti PKT karių koeficientus, savo veiksmais ir toliau demonstravo savo valią ginti šių karių teisėtus interesus imantis priemonių kompensuoti dėl tarnybinio atlyginimo koeficientų sumažinimo patirtus praradimus – skaičiavo, koks būtų lėšų poreikis šiuos praradimus kompensuoti visiems PKT kariams, susirašinėjo su kitomis susijusiomis institucijomis.
1.4. Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu kreipėsi į krašto apsaugos ministrą, o KAM Sprendimu atsisakė išmokėti prašomą neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas yra nepagrįstas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu. Akcentuoja, kad atsakovė 2009 m. spalio 14 d. Teikimu mažinti PKT karių koeficientus Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūliusi pakeisti Nutarimą Nr. 1353 ir sumažinti PKT karių tarnybinio atlyginimo koeficientus, privalėjo žinoti minėtą konstitucinę doktriną ir suprasti savo siūlymų, pavirtusių norminiais teisės aktais, prieštaravimą Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniams principams. Atsakovė savo veiksmais ir sprendimais per šį laikotarpį parodė, kad suvokia, jog mažinimas buvo atliktas neteisėtai.
1.5. Pareiškėjas mano, kad šiame skunde nurodytos PKT karių tarnybinio atlyginimo koeficientų mažinimo aplinkybės ir Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime pateikti išaiškinimai parodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1416 nuostatos, kuriomis nauja redakcija buvo patvirtinti sumažinti PKT karių tarnybinių atlyginimų koeficientai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui netgi be atskiro šį skundą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjas mano, kad šiame skunde pateikė pakankamai argumentų, sudarančių pagrindą bylą nagrinėjančiam teismui tiesiogiai taikyti Konstitucinio teismo, Administracinių teismų praktiką.
1.6. Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti. Atsakovės veiksmus vertino kaip neteisėtus. Paaiškino, kad PKT kariai nesikreipė dėl Nutarimo Nr. 1416 ginčijimo. Pabrėžia, kad visą laiką buvo teisėtas lūkestis po Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimų, kad bus kompensuoti praradimai. Nemano, kad praleido ieškinio senaties terminą kreiptis dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su pareikštu skundu nesutinka ir atsiliepime jį prašo atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Atsakovė Sprendimu atsisakė išmokėti pareiškėjo prašomą išmokėti nuo 2009 m. iki 2014 m. jo sumažinto tarnybinio atlyginimo dalį, argumentuodama tuo, kad KAM neturi teisinio pagrindo, t. y. atsakovė vadovavosi tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu.
2.2. Nesutinka su pareiškėjo motyvais, jog Konstitucinio Teismo nutarimas turėtų būti taikomas ir profesinės karo tarnybos kariams, kurių pareiginių algų koeficientų mažinimas nebuvo teismo vertintas. Pasak KAM, minimoje konstitucinės justicijos byloje Nutarimo Nr. 1353 1 priedėlio pakeitimo, kuriuo 2009 m. buvo sumažinti profesinės karo tarnybos karių tarnybinio atlyginimo koeficientai, atitiktis Konstitucijos nuostatoms nebuvo tirta ir dėl tarnybinių atlyginimų koeficientų profesinės karo tarnybos kariams mažinimo atskirai expressis verbis Konstitucinio Teismo nebuvo nagrinėjama ar pasisakyta.
2.3. Pažymi, kad sumažintas tarnybinis atlyginimas pareiškėjui buvo mokamas pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis galiojančiais ir teismo nenuginčytais teisės aktais.
2.4. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo abejonę dėl minėtų Nutarimo Nr. 1353 normų nuostatų atitikties Konstitucijai, atsakovės nuomone, nepateikė įtikinamų teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atsakovės vertinimu, skunde išdėstyti abstraktaus pobūdžio teiginiai ir palyginimai su valstybės tarnautojais ar kitais pareigūnais, kuriems tarnybiniai atlyginimai mokami vadovaujantis kitais teisės aktais nei kariams, pareiškėjo nenurodytos konkrečios Vyriausybės nutarimo normos, galimai prieštaraujančios įstatymui ar Konstitucijai, nesudaro pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto nagrinėjamo teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai.
2.5. Atsakovė nurodo, jog iš pateikto prašymo Ministerijai ir skundo teismui matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją, prašydamas apskaičiuoti, kokio dydžio suma jam buvo neišmokėta nuo 2009 m. iki 2014 m. Vyriausybei sumažinus profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų koeficientus, ir išmokėti jam už minėtą laikotarpį neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Ministerija, atsakydama į prašymą, 2018 m. spalio 29 d. Sprendimu informavo pareiškėją, kad minėtu laikotarpiu sumažintas tarnybinis atlyginimas buvo mokamas pagal galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas prašė išmokėti nesumokėto tarnybinio atlygino dalį nuo kreipimosi į Ministeriją praėjus daugiau kaip 4 metams. Vyriausybės viešai paskelbti nutarimai ir atsakovės pateikiami krašto apsaugos ministro įsakymai, kuriais vadovaujantis nuo 2009 m. iki 2014 m. pareiškėjui buvo sumažinti tarnybinio atlyginimo koeficientai, atsakovės nuomone, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas apie, jo manymu, galimai pažeistas teisės dėl tarnybinio atlyginimo sumažinimo žinojo arba turėjo žinoti minėtu laikotarpiu.
2.6. Atsakovės nuomone, teismas turėtų įvertinti, ar pareiškėjas nepraleido skundo padavimo teismui termino, taikomo trejų metų su darbo santykiais susijusiems ginčams, ir nustatytą senaties terminą pritaikyti. Teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
2.7. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti. Akcentavo, kad pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, statusas negali būti prilyginamas valstybės tarnautojo statusui. Teigia, kad pareiškėjui mokėjo darbo užmokestį pagal galiojančius teisės aktus. Taip pat teismo prašo taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
3. Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
4. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą apskaičiuoti, kokio dydžio suma jam neišmokėta nuo 2009 m. iki 2014 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybei sumažinus profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų koeficientus, priimti sprendimą ir išmokėti jam dėl tarnybinio atlyginimo koeficiento 2009–2014 m. laikotarpiu sumažinimo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
5. Atsakovė ginčijamu Sprendimu pareiškėją informavo, kad, jei minėtu laikotarpiu teisės aktais profesinės karo tarnybos kariams nebūtų įtvirtinti sumažinti tarnybinio atlyginimo koeficientai, pareiškėjui papildomai, kaip tarnybinis atlyginimas, būtų priskaičiuota 3 674,04 Eur (12 685,71 Lt) suma neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius – 2 791,98 Eur (9 640,14 Lt) ir atsisakė šią sumą išmokėti, nurodydama, kad Ministerija neturi teisinio pagrindo ją išmokėti.
6. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad jis neteisėtas, bei siekia, kad atsakovė būtų įpareigota išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
7. Visų pirma, pažymėtina, kad Sprendimas, įvertinus jo turinį, gali būti ginčo dalyku teisme, kadangi atsakovė prašymo išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį netenkino, t. y. atsisakė išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
7.1. Vertintina, ar Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
7.2. Pareiškėjas buvo PKT karys ir siekė, kad nuo 2009 m. iki 2014 m. jam būtų išmokėta sumažinta tarnybinio atlyginimo dalis, kuri susidarė dėl sumažintų tarnybinio atlyginimo koeficientų.
7.3. Atsakovė Sprendime nurodė, tarnybinis atlyginimas pareiškėjui, kaip PKT kariui, buvo apskaičiuojamas ir išmokamas vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės aktų normomis, t. y. KASOKTĮ 60 straipsnio 2–5 dalimis bei Nutarimu Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“.
7.4. Pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu ir teigia, kad turėjo pagrįstą lūkestį, jog bus nustatytas kompensavimo mechanizmas ir grąžinta neišmokėta dalis.
7.5. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, išnagrinėjęs valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų sumažinimo 2009 m. konstitucingumą, nustatė, kad VTĮ 1 priedo, kuriuo nustatyti atitinkamų kategorijų valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, pakeitimų redakcijos 2009 m. gegužės 1 d. ir 2009 m. liepos 17 d. prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms, konstatavęs, kad valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų mažinimas buvo neproporcingas.
7.6. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su minėto Konstitucinio Teismo nutarimo vertinimu ar kompensavimo mechanizmo įgyvendinimu, ginčui negali būti taikytini, nes pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo PKT karys, o ne valstybės tarnautojas.
7.7. Tarnybinio atlyginimo koeficientai, sąlygoję mažesnį mokėtiną darbo užmokestį pareiškėjui, patvirtinti Nutarimu Nr. 1353, tačiau VTĮ nuostatos, kuriomis iš esmės pareiškėjas grindžia reikalavimą, šiam ginčui netaikytinos.
7.8 Taigi, duomenų, kad nuo 2009 m. liepos 3 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. profesinės karo tarnybos kariams sumažinti tarnybinio atlyginimo koeficientai prieštarautų Konstitucijai ar įstatymams, nėra. Šiuo atveju atsakovė neturėjo teisės pagal pareiškėjo prašymą išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovės išvada, kad sumažintas tarnybinis atlyginimas pareiškėjui buvo mokamas pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėta.
8. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokiu teisės aktu vadovaudamasi KAM turėtų išmokėti (kompensuoti) profesinės karo tarnybos kariams minėtu laikotarpiu sumažintą tarnybinio atlyginimo dalį. Minėta, o ir pats pareiškėjas neginčijo, kad Nutarimas Nr. 1353 lėmė tarnybinio atlyginimo sumažinimą, kurio atitiktis Konstitucijai minėtos konstitucinės justicijos byloje nebuvo vertinama.
8.1. Pareiškėjo skundo argumentai, kad 2013 m. liepos 1 d. Konstitucinio Teismo nutarimas turėtų būti taikomas ir PKT kariams, laikytini nepagrįstais, nes, kaip minėta, PKT karių pareiginių algų koeficientų mažinimas nebuvo vertintas šioje konstitucinės justicijos byloje. Taigi, Konstitucinis Teismas netyrė Nutarimo Nr. 1353 1 priedėlio pakeitimo, kuriuo 2009 m. buvo sumažinti profesinės karo tarnybos karių tarnybinio atlyginimo koeficientai, atitikties Konstitucijai. Pats pareiškėjas tokias aplinkybes teismo posėdyje irgi patvirtino. Pareiškėjo nuomonė ir teisės aktų vertinimas jam palankia linkme negali būti laikomas pagrindžiančiu jo reikalavimą.
8.2. Kadangi Nutarimo Nr. 1353 nuostatos, kai nuo 2009 m. liepos 3 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. profesinės karo tarnybos kariams buvo sumažinti tarnybinio atlyginimo koeficientai, Konstitucinio Teismo nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ar įstatymams, atsakovės Sprendime padaryta išvada, kad sumažintas tarnybinis atlyginimas pareiškėjui buvo mokamas pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis galiojančiais ir teismo nenuginčytais teisės aktais, yra teisėta ir pagrįsta. Šiuo atveju atsakovė neturėjo diskrecijos teisės mokėti darbo užmokestį PKT kariams kaip valstybės tarnautojams.
9. Teismas, siekdamas nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymus, kreipėsi į atsakovę dėl papildomų duomenų pateikimo. Atsakovė teismui pateikė Centralizuoto vidaus audito departamento „Profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų ir socialinių garantijų vertinimo 2018 m. gegužės 11 d. vidaus audito ataskaitos Nr. 2VN - 10“ dalies, susijusios su profesinės karo tarnybos karių sumažintų ir negrąžintų tarnybinio atlyginimo dalių vertinimu, išrašą bei su šiuo vertinimu susijusių rekomendacijų įgyvendinimo plano išrašą.
10. Taigi, atsakovės pateiktų duomenų visuma patvirtina jos poziciją, kad KAM neturi teisinio pagrindo išmokėti kariams per ekonominę krizę sumažintų tarnybinio atlyginimo dalių, nes iki šiol nėra priimto įstatymo, reglamentuojančio sumažintų karių atlyginimo dalių išmokėjimą. Pažymėtina, kad nėra šios bylos dalykas finansinių galimybių ar vidaus audito rekomendacijose nustatytų priemonių įgyvendinimas. Akcentuotina, kad teismas nei ekonominio, nei politinio aspekto netiria. Taigi, būtent teisinis reguliavimas sąlygojo PKT kariams mokėtų priedų mažinimą. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo teisę skųsti 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. P-1320, kuriuo jam buvo nustatytas 10,1 BD priedas. Tokių duomenų byloje nėra. Ginčo, kad pareiškėjui nebuvo išmokėta darbo užmokesčio dalis – 3 674,04 Eur, nėra. Tai patvirtina atsakovės pateikti duomenys. Tačiau, nesant teisinio pagrindo, atsakovė negali išmokėti pareiškėjo nurodytų sumų.
11. Be to, atsakovė pareiškėjo reikalavimui priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį prašo taikyti ieškinio senatį.
11.1. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 27 d. prašymu kreipėsi į KAM, prašydamas apskaičiuoti, kokio dydžio suma jam buvo neišmokėta nuo 2009 m. iki 2014 m., Vyriausybei sumažinus PKT karių tarnybinius atlyginimų koeficientus, ir išmokėti. Atsakovė nustatė, kad nuo darbo užmokesčio sumažinimo iki kreipimosi į KAM, t. y. 2018 m. rugsėjo 27 d., praėjo daugiau kaip 4 metai.
11.2. Pasak atsakovės, Vyriausybės viešai paskelbti nutarimai ir KAM įsakymai, kuriais vadovaujantis nuo 2009 m. iki 2014 m. pareiškėjui buvo sumažinti tarnybinio atlyginimo koeficientai, todėl pareiškėjas apie, jo manymu, galimai pažeistas teises dėl tarnybinio atlyginimo sumažinimo žinojo arba turėjo žinoti ginčo laikotarpiu.
11.3. Teismas tokiam atsakovės vertinimui pritaria.
11.4. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje (nuostata galiojusi atlyginimų mažinimo metu), tokia pati nuostata įtvirtinta ir pareiškėjo prašymo pateikimo metu galiojusios Darbo kodekso 15 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo yra taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, t. y. asmuo turi teisę reikalauti darbo užmokesčio nepriemokos tik už trejus metus, einančius iki skundo teismui padavimo dienos. Tuo tarpu, pareiškėjas, reikalaudamas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, prašymą atsakovei pateikė praleidęs nustatytą terminą.
11.5 Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką, senaties termino dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo pradžia laikytina pirmoji netinkamo dydžio darbo užmokesčio išmokėjimo diena.
11.6. Šiuo atveju pareiškėjas, gaudamas 2009 m. lapkričio mėnesį sumažintą darbo užmokestį, apie tai turėjo sužinoti vėliausiai sekantį mėnesį, t. y. 2009 m. gruodžio mėn. Taigi, jau tuomet, manydamas, kad atsakovė nepagrįstai jo atžvilgiu taikė sumažintą koeficientą, turėjo kreiptis į atsakovę.
11.7. Pareiškėjas nei skunde teismui, nei teismo posėdyje nenurodė, kodėl iš karto galimai savo pažeistų teisių negynė. Be to, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios sąlygotų tokio termino atnaujinimą. Teismas ex officio byloje nenustatė reikšmingų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti atnaujinamas ieškinio senaties terminas.
12. Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad šioje byloje jo pateikti aiškinimai, kuriais vadovaujantis teismas gali tiesiogiai taikyti Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą bei teismų praktiką ir nesikreipdamas į Konstitucinį Teismą, tiesiogiai taikyti teisės aktus bei išspręsti ginčą.
12.1. Pažymėtina, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai.
12.2. Pareiškėjo skunde išdėstyti abstraktaus pobūdžio argumentai ir palyginimai su valstybės tarnautojais ar kitais pareigūnais, kuriems tarnybiniai atlyginimai mokami vadovaujantis kitais teisės aktais nei kariams, pareiškėjo nenurodytos konkrečios Nutarimo Nr. 1353 normos, nesudaro pagrindo abejoti nustatyto nagrinėjamo teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai.
12.3. Atsižvelgiant į išdėstytą, bei įvertinus bylos teisinį rezultatą, darytina išvada, kad šioje byloje nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų pakeitimo“ nuostatų atitikties Konstitucijai. Pareiškėjo vertinimas, kad teismas tiesiogiai taikydamas teisės aktus gali išspręsti ginčą, negali būti pagrindas panaikinti Sprendimą bei įpareigoti atsakovę išmokėti pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
13. Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad KAM Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjui tarnybinis atlyginimas ginčo laikotarpiu buvo mokamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (Nutarimu Nr. 1353), pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Atsakovės veiksmai buvo teisėti. Pareiškėjo nuomonė, kad atsakovė turėjo kompensuoti neišmokėto darbo užmokesčio dalį, nesant nustatyto kompensavimo mechanizmo, negali pagrįsti jo reikalavimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.