Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. Z. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. vasario 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuos Respublikos BK 249 str. 2 d., 25 str. 4 d., 260 str. 3 d., padarymu.

A. Z. kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d.

A. Z. kaltinamas ir tuo, kad jis nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B. , G. Š. , vadovams T. Č. , K. L. , S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, taip dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje jis bendrai su nusikalstamo susivienijimo organizatoriais, vadovais ir nariais neteisėtai disponavo, pardavė ir išplatino labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Tokiu būdu jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 4 d., 260 str. 3 d.

A. Z. 2010 m. vasario 4 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi A. Z. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui. To paties teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartimi suėmimo terminas A. Z. pratęstas dviems mėnesiams, 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, 2010 m. liepos 2 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 29 d. nutartimi A. Z. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, 2010 m. spalio 29 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, 2011 m. sausio 28 d. nutartimi suėmimo terminas A. Z. pratęstas trims mėnesiams, 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, 2011 m. spalio 28 d. nutartimi suėmimo terminas A. Z. pratęstas trims mėnesiams.

Gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas A. Z. suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, aiškiai iškreipė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ prasmę ir nuo jos nukrypo. Teismas nepagrįstai išskirtinai vadovavosi tik minėto nutarimo 8 punkte nurodyta teze, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama ,,kitų“ aplinkybių sąvokai ir jos pakanka išvadai, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo ir neatsižvelgė į visus byloje esančius duomenis. Gynėja pažymi, kad A. Z. anksčiau nebuvo teistas, o ši aplinkybė rodo, kad kaltinamasis niekada nebuvo ir nėra linkęs pažeisti visuomenines bei teisės normas, A. Z. yra linkęs laikytis įstatymų. Gynėjos teigimu, viso ikiteisminio tyrimo metu A. Z. tinkamai vykdė savo procesines pareigas, kiek įmanoma bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, kas akivaizdžiai rodo kaltinamojo norą bendradarbiauti su teismu, o ne bėgti ar slėptis. Kaltinamojo gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Z. su laisvėje esančiais asmenimis nesieja itin stiprūs socialiniai ryšiai. Anot gynėjos, A. Z. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su motina, su kuria palaiko artimus ryšius, visokeriopai jai padeda. A. Z. gynėjos teigimu, vien ta aplinkybė, kad asmuo yra jaunas ir nevedęs, negali būti argumentu pratęsti suėmimo terminą, manant, jog kaltinamasis gali bandyti slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo. Anot gynėjos, A. Z. bandymas įsidarbinti užsienyje ir siekis teisėtais būdais bei priemonėmis užsidirbti, nors ir ne Lietuvos teritorijoje, negali būti vertinama kaip argumentas apie ryšių užsienyje buvimą ir padidintą riziką, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamojo gynėja skunde pažymi, kad A. Z. yra suimtas ilgiau nei 24 mėnesius, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje nenurodo, kuo pasireiškia bylos sudėtingumas ir didelė apimtis.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti, kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Z. gynėjos skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė. Kaltinamojo A. Z. gynėja skunde nurodo, jog byloje nėra konkrečių, neginčijamų ir pakankamų duomenų, patvirtinančių, kad A. Z. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys – kitų įtariamųjų parodymai, liudytojų parodymai, asmens kratos protokole, tarnybiniuose pranešimuose, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinktoje medžiagoje esantys faktiniai duomenys bei kiti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai kaltinti A. Z. jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu. Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia A. Z. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti A. Z. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tame tarpe ir suėmimą.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo prokuroro ar teismo.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. A. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurias baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nors A. Z. praeityje neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis, būdamas jauno darbingo amžiaus, niekur nedirba ir nesimoko, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, A. Z. gali bėgti (slėptis) teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Šio pagrindo buvimo nešalina ir kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, jog A. Z. iki suėmimo gyveno su motina, su kuria kaltinamąjį sieja stiprūs ryšiai, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Kaltinamojo A. Z. gynėjos skunde teisingai nurodoma, kad kardomoji priemonė – suėmimas A. Z. taikoma jau gana ilgą laiką, tačiau byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas manyti, kad byla yra vilkinama. Baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos BPK 127 str. nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo terminai taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. Savo žinioje bylą turinčio teismo tokie terminai nesaisto. Nors kaltinamajam A. Z. taikant kardomąją priemonę – suėmimą ilgą laiką yra suvaržoma jo teisė į laisvę, tačiau šiuo atveju be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo A. Z. gynėjos advokatė Jolantos Teresės Litvinskienės skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.